Naujausios
IŠ ARČIAU
Nelaisvėje trūksta laisvės
Prieš kelias savaites Šiaulių tardymo izoliatorius (ŠTI) trims mėnesiams priglaudė Kražių skerdiku pramintą Rimantą Bekintį. Keturių žmonių nužudymu įtariamas vyras, pareigūnų teigimu, problemų nekelia ir pretenzijų kol kas nereiškia.
Tokių kaip R. Bekintis, žmogžudystėmis įtariamų, arba už jas nuteistų asmenų ŠTI šiuo metu turi 64. Čia jie gyvena su dar beveik 350 suimtųjų bei nuteistųjų.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pirmoji patikra
ŠTI šiuo metu laikoma kiek daugiau nei 400 asmenų iš 26 šalies rajonų. Moterų mažuma – keturiolika. Mažuma ir nepilnamečių. Didžiausia dalis – vyrai. Vyriausiam – per 70. Maksimalus suėmimo terminas – 18 mėnesių. Vieno kalinčiojo išlaikymas per parą valstybei kainuoja apie 19 eurų, iš jų dešimtadalis – maistui.
ŠTI Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Raimondas Klimantavičius sutinka parodyti, kaip ŠTI gyvena kardomieji.
Visi suimtieji, įskaitant politikus, pareigūnus ir visus valstybės tarnautojus, konvojaus įvežti pro Tardymo izoliatoriaus vartus, vedami į patikros skyrių – nedideles patalpas pusrūsyje.
Čia specialiai įrengtose patalpose specialiu skeneriu, lyg kokiam oro uoste, tikrinami suimtųjų krepšiai ir asmeniniai daiktai.
Asmenys nurengiami iki apatinių drabužių – įsitikinama, ar nemėgina įsinešti draudžiamų daiktų. Skenuojama ir rankiniu skeneriu.
Kol vieni kardomieji tikrinami, kiti ne ilgiau nei dviem valandoms uždaromi į laikinojo sulaikymo patalpą, kelių kvadratinių metrų kambarėlį su suoliuku ir metalinėmis durimis.
Patikra vykdoma atskirai atvažiuojantiems ir išvažiuojantiems. Tiesa, atvažiuojantiesiems, skirtingai nei kitiems, skirtos senosios laikino sulaikymo patalpos – molio sienomis ir be langų.
Per dieną patikrinama apie 50 asmenų.
Į režiminį korpusą
Po patikros kardomieji grupelėmis vedami į korpusą, pakeliui – indų ir patalynės. Čia pat dušai ir kaitinimo kameros, kuriose, reikalui esant, dezinfekuojami suimtųjų drabužiai parazitams išnaikinti.
Duše gali išsimaudyti kiekvienas atvykęs, kiti – kartą per savaitę.
Iš metalinės vielos nuregztas siauras koridorius iš pagalbinių patalpų per lauką veda į režiminį korpusą, jame – 106 kameros.
Žvanga atrakinamos metalinės durys. Ilgas koridorius ir eilė numeruotų metalinių durų.
Ant vienų durų parašyta „Drausmės izoliatorius“. Tai kelių kvadratinių metrų kambarys su gultu ir keliomis prie grindų pritvirtintomis kėdėmis. Patalpa neišskirtinė, atitinka kameros įrengimo reikalavimus, čia numatyti tik apribojimai – nėra televizoriaus, negalima rašyti laiškų ir t.t.
Drausmės izoliatoriuje asmuo ne daugiau nei dešimčiai parų gali atsidurti už šiurkščius pažeidimus ar sistemingą tvarkos trikdymą.
Išvietė – praustis
Pirma valanda popiet. Režiminis korpusas kvepia maistu. Kamerose žvanga metaliniai „bliūdeliai“.
Pietus kamerų gyventojams dalija įstaigos Ūkio dalyje dirbantys nuteistieji. Rodo ant ratukų padėtą makaronų su mėsa puodą, kitą – sriubos, garnyro, maiše – geriamojo vandens buteliukus.
Džiaugiasi maistu: kokybiškas, sotus, tris kartus per dieną, nepilnamečiai – keturissyk.
18–20 kvadratinių metrų kamerose šiuo metu gyvena vidutiniškai po keturis suimtuosius, pagal taisykles vienam žmogui privalu skirti ne mažiau nei 3,6 kv. m.
Kameros, jei ne išraižytos ir išdaužytos sienos, ne grotuotas langas, atrodytų paprastas kambarys su būtiniausiais daiktais, baldais, televizoriumi.
Tik skylė kampe, skirta tuštintis, primena, jog kambarys nėra paprastas.
Vadinamosios skylės dabar keičiamos unitazais. Šia pertvarka kai kurie kalintieji nesidžiaugia: skylė vasarą jiems atstodavusi dušą.
Pareigūnai, politikos grietinėlė, kiti visuomeninį svorį turintys asmenys laikomi skyrium nuo „eilinių“ – tokius užtaria įstatymas. Tačiau liuks kamerų, tikina personalas, jiems neįrengta.
Ne kartą anksčiau teistų suimtųjų už žmogžudystes ir kitus smurtinius nusikaltimus laikymo sąlygos niekuo nesiskiria nuo kitų. Skirtumas tik tas, kad kamerose tie, kuriems kalėjimai tapę kone antraisiais namais, laikomi atskirai.
Atskirai laikomi ir nepilnamečiai, moterys. Naujokai – adaptacinėse kamerose, kur pratinami prie naujos aplinkos.
Jei atsiranda pageidaujančiųjų gyventi po vieną, tam yra šešios kameros. „Vienutėse“ laikinai pabūna ir tie, kuriems kitur vietų tiesiog pritrūko.
TBC, ŽIV, sifilis – ne retenybė
Su naujokais dirba psichologas – kad kriminalinės praeities neturintis ir suimtas pirmąsyk įstaigos „svečias“ lengviau adaptuotųsi naujoje aplinkoje.
Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas R. Klimantavičius sako, kad nauji suimtieji reaguoja įvairiai: vieni ramūs, užsidarę, kitiems prireikia psichologo.
Vadinamojoje karantino patalpoje naujus kardomuosius visada apžiūri slaugytoja: ar nesumuštas, ar neutėlėtas, neturi blakių ir kt.
Kitądien po atvežimo vykdoma pirminė gydytojo apžiūra: tikrinamas spaudimas, širdis, matuojama temperatūra. Sužinoma, kuo žmogus skundžiasi, kokius vaistus geria, kokios lėtinės ligos ir t.t.
Tikrinama, ar suimtasis neserga tuberkulioze, ŽIV, sifiliu. Tiesos dėlei reikėtų pasakyti, kad tokių susirgimų čia nustatoma ne taip jau retai.
Įstaigoje suteikiama ir antrinė psichiatro, pulmonologo pagalba. Veikia rentgenas, yra odontologo kabinetas.
Medicinos personalą sudaro 18 specialistų.
Gali rašyti laiškus, mokytis, melstis
Pasimatymai su artimaisiais suimtiesiems gali būti numatyti vienkartiniai ir daugkartiniai. Suteikiama galimybė skambinti telefonu. Pokalbių nesiklausoma, užtenka, kad nurodomas adresato telefono numeris.
Laiškus galima rašyti nors ir kasdien. Laiškai, išskyrus kelių konkrečių asmenų, Tardymo įstaigos pareigūnų necenzūruojami.
Izoliatoriuje kartą per mėnesį lankosi du dvasininkai – stačiatikių ir katalikų. Pastarasis populiaresnis. Dvasiniams susitikimams parinkta vieta „arčiau dangaus“ – laiptai į viršų veda į Tardymo izoliatoriaus kiemo viduryje įrengtą koplytėlę.
Kardomiesiems sudaryta galimybė sportuoti, skaityti iš vietos bibliotekos pagal pateiktą sąrašą pasirinktas ir į kameras pristatytas knygas.
ŠTI prenumeruoja ir laikraščius.
Laukia iškėlimo
Tačiau vienareikšmiai teigti, kad kardomieji visada klusniai vykdo reikalavimus, dalyvauja socializacijos programose, mokosi ir sportuoja, pareigūnai negali. Būna visko.
ŠTI viršininko pavaduotojas Darius Gaidamavičius teigia, kad suimtieji, nors neretai labai pretenzingi, apie 90 procentų jų skundų – nepagrįsti.
Vis dėlto kai kurie, pavyzdžiui, kad ir dėl natūralaus apšvietimo stygiaus kamerose, pagrindo turi. Statinys, anot vadovo, įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą ir kai kurių darbų, kad ir langų didinimo, atlikti neleidžiama.
ŠTI į naujas patalpas turėtų persikelti 2019 metais. Jau šiemet įstaigai numatytoje vietoje greta buvusio Kairių sąvartyno turėtų prasidėti statybvietės ruošimo ir tvoros statymo darbai.
Šiuo metu Lietuvoje kalinčiųjų – beveik 7 500 nuteistųjų ir arti 700 suimtųjų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REŽIMAS: Režiminio korpuso koridorius.
KALĖJIMAS: „Raudonasis“ Šiaulių kalėjimas pastatytas 1911 metais. Tada planuota, kad jame kalės apie pusantro šimto kalinių. Pastaraisiais dešimtmečiais numatytas suimtųjų skaičius buvo viršytas apie dešimt kartų.
LAISVĖ: Raimondas Klimantavičius, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas, mano, kad, nepaisant visų teikiamų privalumų, suimtieji labiausiai nori laisvės.
PATIKRA: Pirminės kiekvieno atvežto asmens ir daiktų patikros patalpa. Čia buvo tikrinami ir žudikai, ir pareigūnai, ir politikai.
GYVENIMAS: Kamerose šiuo metu gyvena vidutiniškai po keturis suimtuosius.
IZOLIATORIUS: Drausmės izoliatorius nesiskiria nuo paprastos kameros. Tik čia negali būti, pavyzdžiui, televizoriaus. Numatyta ir daugiau apribojimų.
DAVINYS: Maistas kiekvienam suimtajam paduodamas pro kameros durų langelį.
UŽSAKYMAI: Tardymo izoliatoriaus parduotuvė. Vienas krepšys skirtas vienam suimtajam. Krepšiai „pagal užsakymą“ pristatomi tiesiai į kameras.
DUŠAI: Kalintieji maudosi kartą per savaitę.
LAUKIMAS: Laikino sulaikymo patalpa. Čia atvežtieji laukia pirminės patikros.