Naujausios
Naminės lašai išsilieja upeliais
Naminės degtinės tema — įprasta policijos suvestinėse. Nelegalus degtindarystės verslas krizės metais suklestėjo, darbo netrūksta ir teisėtvarkai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Fabrikėlis — vidury kaimo
Neįmanoma pasakyti, kiek apskrityje veikia naminės degtinės fabrikėlių, tačiau apie šio nelegalaus verslo klestėjimą liudija policijos ataskaitos. Šiemet vien Šiaulių apskrities jau surasta beveik 2300 litrų naminės degtinės ir per 30 tonų raugo. 2009 metų Šiaulių apskrities policijos laimikis — 4800 litrų naminės ir 52 tonos raugo.
Tyrimų duomenimis, daugiausiai naminės degtinės į apskritį atvežama iš Telšių ir Plungės rajonų. Tačiau pastebimas ir vietos degtindarių iš Šiaulių, Kelmės, Radviliškio rajonų suaktyvėjimas.
Anot pareigūnų, vietiniai gamintojai neretai surezga itin gudrius planus — maskuojasi tokiose vietose, kur ir klientai netoli, ir privažiavimas prie fabrikėlio geras. Kad ir vidury kaimo.
Rugsėjo 9 dieną Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai didžiausią šiais metais naminės degtinės fabriką surado Joniškio rajone, Jauniūnų kaime, šalia buvusio vaikų darželio stovinčioje neeksploatuojamoje katilinėje. Čia veikė du didžiuliai elektra kaitinami naminės degtinės virimo aparatai, rasta penkios tonos raugo ir 467 litrai jau pagaminto naminės degtinės.
Veikia mikro ir makro sistema
Naminės varymas — dažniausiai šeimos verslas. Todėl suradus vieną daryklą, jo vietoje arba netoliese netrukus išdygsta kitas.
„Jei jau išmokstama virti naminę — ji virs tol, kol varytojas sės už grotų, — patirtimi dalijasi Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Artūras Misiukevičius. — Tai lengvi pinigai. Gamintojui nerūpi, kad jie gaunami nusikalstamu būdu. Tereikia turėti rinką ir ją plėtoti. Tai verslas su visais mikro ir makro ekonomikos dėsniais. Egzistuoja didmeninės ir mažmeninės realizavimo rinkos. “
Policijos pareigūnai akcentuoja, kad naminė degtinė tekinama antisanitarinėmis sąlygomis, fabrikėliai įrengti ūkio pastatuose, pašiūrėse ar apleistose sodybose. Vanduo imamas iš upelių, griovių, tvenkinių. Įrankiai — purvini, nešvari tara.
Parduodamos naminės stiprumas — apie 30 — 40 laipsnių, nes brangesnės neapsimoka pardavinėti. Gėrimo kokybė, anot pareigūnų, priklauso nuo gamintojo sąžinės. Naminė dažniausiai nefiltruojama, kai legali degtinė — triskart.
Gamintojai turi savo rinką arba naminę degtinę atiduoda perpardavinėtojams, kurie išvežioja ją po „taškus“. Geresnio ir prastesnio produkto kaina, anot policijos, ta pati — šeši ar septyni litai. Perpardavėjai už puslitrį naminės gamintojui sumoka vidutiniškai pustrečio lito.
„Yra liaudies meistrai, kurie specializuojasi sudėtingų ir dėl to brangių naminės degtinės varymo aparatų gaminimo srityje“, — sako Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas.
Verslas be atliekų
Pareigūnai sako, kad, atakuojant nelegalius fabrikus, juokingiausios jiems būna degtindarių mimikos — pričiupti vidury miško jie būna priblokšti. Sužinoję, kad atvykėliai — pareigūnai, kartais apsidžiaugia supratę, kad tai ne plėšikai.
Dažnas degtindarys augina kelias dešimtis brogos atliekomis penimų kaiulių, todėl šis verslas tampa verslu be atliekų.
Pareigūnai prisimena, kaip praeitais metais išgriovė ūkio pastato rąstų sieną, kur rado aparatą. Naminė iš gremėzdiško aparato tekėjo didesniu spaudimu nei dažnai vanduo iš čiaupo daugiabutyje.
Ne visiems gamintojams reikalingos patalpos, kitiems užtenka palapinės. Prie medžių ištempiama plėvelė, atvedamas elektros kabelis, įjungiamas siurbliukas iš vandens kanalo. Pasistato varytojas televizorių, kad ne nuobodu būtų, ir lašina naminukę.
„Kartą sulaikytas vyras vežėsi tris šimtus litrų naminės degtinės ir aiškino ruošiasi Kalėdoms ar savo gimtadieniui, — anekdotines atliekamų tyrimų detales prisimena A. Misiukevičius. — Kitas Šiauliuose gabeno šimtus litrų 83 laipsnių stiprumo gėrimo ir tvirtino, kad tai vaistai netradicinei medicinai. Teigė esąs netradicinės medicinos žinovas.“
I š Žemaitijos — į Šiaulius
Padidinus akcizo mokestį legaliems gėrimams, naminės degtinės verslas išplito.
„Nedarbas ir sumažėjusios pajamos skatina alkoholio vartotojus sukti į “taškus“, nes tie, kurie gėrė iki sunkmečio ir toliau geria, tik stengiasi tai daryti kuo pigiau, — teigia A. Misiukevičius. — Nelegali pasiūla didėja išaugus paklausai. Tačiau vis didesnę konkurenciją naminei degtinei daro stiprus ir pigus alus plastikinėje taroje, kuri vadinama bambaliais.“
Naminės degtinės gamyba nesvetima ir daugiabučių gyventojams. Skiriasi tik apimtys — bute samagoną varvindamas nepraturtėsi, tačiau butas — puikus „taškas“.
Policijos žiniomis, naminė degtinė į Šiaulių „taškus“ pristatoma dažniausiai iš Žemaitijos. Bent jau tokius kelius dažniausiai pavyksta atsekti pradėjus tyrimą nuo “taško“ iki bravoro.
Naminė — lyg pamazgos
Nelegalių gėrimų ekspertizę atliekančios apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro Cheminių ir maisto produktų tyrimo laboratorijos viršininkės Irinos Retivovos teigimu, vadinamuosiuose bravoruose pagaminti stiprieji alkoholiniai gėrimai — abejotinos kokybės.
„Koktu darosi vien pasižiūrėjus į balzganą pamazgas primenantį skystį, tarsi iš kokio sanitarinio mazgo pasemtą, — sakė laboratorijos vadovė. — Jau nekalbant apie tvaiką.“
Tiriamų skysčių kvapas tikrai nekoks — tuo užtenka įsitikinti pravėrus laboratorijos duris.
SROVĖ: Kai kuriose naminės degtinės varyklose nelegalus gėrimas bėga srove tarsi iš krano.
SUNKMETIS: Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Artūras Misiukevičius akcentuoja, kad sunkmečiu kartu su kitomis nusikalstamomis veikomis išplito ir naminės degtinės verslas.
PROCESAS: Cheminių ir maisto produktų tyrimo laboratorijos specialistė Rasa Trumpulienė sako spėjusi priprasti prie šleikštulį keliančių kvapų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.