Naujausios
Namai nedega be priežasties
Šiaulių apskrities ugniagesiai skambina pavojaus varpais. Pastatai, daugiausiai gyvenamieji namai, šaltuoju metų laiku dega kone kasdien. Dažniausios gaisro priežastys, konstatuoja ugniagesiai, neatsargus žmonių elgesys.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Po gaisro – be namų
Antradienio pavakarę Kelmės rajone, Daujočių kaime, sudegė vienaaukštis gyvenamasis namas. Nudegė dalis stogo, apdegė perdangos, namo vidus sulietas vandeniu.
Prieš kelias dienas ugnis Joniškio rajone be namų paliko daugiavaikę šeimą.
Vasario pradžioje Pakruojo rajone gaisras iš namų išvarė tik chalatu vilkinčią motiną su keturių mėnesių dukrele ant rankų.
Gaisrų padarytus nuostolius, sunaikintą turtą, prarastą pastogę padegėliai skaičiuoja šimtais tūkstančių litų. Tačiau daugeliu atvejų, rodo gaisrų tyrėjų ataskaitos, kaltinti nėra ką: gaisro priežastys – neatsargus, neatsakingas žmogaus elgesys ar be tėvų priežiūros paliktų vaikų išdykavimas.
Reikia elementarios priežiūros
Pasak Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, pastarųjų mėnesių nelaimės, kai namus suniokoja ugnis, nestebina. Jis sako, kad panaši statistika – kiekvieną žiemą, ypač jei ji šalta.
Gaisrų, anot G. Zonio, smarkiai padaugėja, jei termometro stulpelis nukrenta iki 15-os laipsnių šalčio ir daugiau. Tuomet gyventojai spirgina krosnis neatsižvelgdami nei į jų, nei į kaminų būklę.
Remdamasis šildymo sistemų individualiuose namuose atliekamos patikros rezultatais, pareigūnas akcentuoja vienintelį dalyką – didelė dalis gyventojų vis dar nevalo kaminų.
„Sienelės, ant kurių susikaupusios degios nuosėdos, intensyviai kūrenant krosnį atšoksta ir žiežirbomis krenta ant namų stogų, – vaizdžiai pasakoja G. Zonis. – Šie įkaista ir užsiliepsnoja.“
Tikrinimų metu Šiaulių apskrities PGV inspektoriai fiksavo ne vieną atvejį, kai virš iki raudonumo įkaitusių krosnių buvo džiovinami skalbiniai arba ant kūrenamos krosnies džiųvo malkos. Gyventojai senuose namuose su sena elektros instaliacija be skrupulų jungia ir visus turimos elektros šildytuvus.
„Bėda yra tai, kad didelei daliai mūsų žmonių vis dar labai trūksta sąmoningumo. Paskui, kai šaukštai būna jau po pietų, verkiama, skaičiuojami nuostoliai, tačiau situacija nebepataisoma“, – kritikos žodžių gyventojams, pro pirštus žiūrintiems į ugniagesių pabaksnojimus apie prieš šaltąjį sezoną netvarkomus šildymo įrengimus, negaili G. Zonis.
Jis kategoriškai atmeta žmonių teiginius, esą neišsivalė kamino ar neužsilipdė plyšių krosnies sienelėse, nes neturi pinigų.
„Ne piniguose čia esmė. Suprasčiau, jei kiekvieną žiemą reikėtų pastatyti naują šildymo katilą ar pakeisti kapsulę. Problema, esu tikras, yra ta, kad nematoma problemos, neįžvelgiama pavojaus ir manoma, kad nelaimė gali ateiti pas kitus, tik ne pas mus“, – teigia Šiaulių apskrities PGV vyriausiasis specialistas.
Jo žodžiais, saugumas yra pačių žmonių reikalas. O investicijos, reikalingos išsivalyti kaminą, palėpėje jį nudažyti balta spalva, kad būtų matomas kiekvienas įtrūkimas ir smalkės nesklistų į patalpas, taip pat užtaisyti ar bent moliu užtepti krosnį, pasak G. Zonio, yra tik simbolinės. Ypač palyginus jas su gresiančiu gaisro pavojumi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIEŽASTIS: Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis įsitikinęs, kad gaisrai nekyla savaime. Kiekviena tokia šeimos nelaimė turi priežastį. O neretai – tai neatsargus žmogaus elgesys.
NAMAI: Gaisrai apskrityje šią žiemą skaičiuojami dešimtimis. Be namų liko ne viena padegėlių šeima.