Naujausios
Mušeikos žaloja artimuosius
Savaitgalį medikai, policijos pareigūnai, gelbėtojai buvo kviečiami gelbėti įsiutusių neblaivių mušeikų žalojamų žmonių, dažniausiai pačių artimiausių – šeimos narių. Pareigūnai tvirtina, kad tokių atvejų užderi po pašalpų ir algų mokėjimo.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Mušė artimuosius
Liepos 21 dieną po pietų Pakruojo rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai sulaukė skambučio, jog motina delnu sudavė savo mažamečiam sūnui į veidą, tampė už plaukų.
Siautėjusi motina sulaikyta ir uždaryta į areštinę.
Tą pačią dieną popiečiu policijos pareigūnų pagalbos prireikė Radviliškio rajone. Ten neblaivus brolis mušė sesę.
Nukentėjusioji dėl sumušimo į gydymo įstaigas nesikreipė. Policijos pareigūnai mušeiką sulaikė ir uždarė į ilgalaikio sulaikymo patalpas.
Sekmadienį Šiauliuose, Tilžės gatvėje esančiuose namuose, neblaivus vyriškis konflikto metu sumušė sugyventinę.
Nukentėjusioji dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Mušeika uždarytas į areštinę.
Sugyventinę spardė ir smaugė alkoholio apakintas vyras Šiauliuose, Žemaitės gatvėje, jį sutramdyti pavyko tik uždarius į areštinę.
Kuršėnuose namuose susimušė du broliai, nuo konfliktavusių vaikų kliuvo ir tėvui.
Girtuokliai drąsą demonstruoja visur
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vyresnioji specialistė Gailutė Smagriūnienė teigė, kad smurtavimo atvejų padaugėja, kai pradedamos mokėti socialinės pašalpos, daugiau smurto užfiksuojama savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Pasak specialistės, alkoholio vartojimas lemia smurtinį elgesį – 60 procentų smurtautojų būna neblaivūs, o apie 10 procentų sudaro atvejai, kai buvo neblaivus ir smurtautojas, ir nukentėjusysis.
„Girti drąsūs visur: ir namuose, ir gatvėje. Praėjus daugiau nei metams nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo pradžios pastebima, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas ne visada nutraukia smurtinius veiksmus.
Deja, tenka konstatuoti, kad daugėja atvejų, kada už smurtą artimoje aplinkoje jau teisti asmenys smurtauja pakartotinai“, – sakė G. Smagriūnienė.
Pasak vyresniosios specialistės, užfiksavus smurto artimoje aplinkoje faktą ne tik pradedamas ikiteisminis tyrimas, nedelsiant imamasi smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių.
„Iš karto po įvykio smurtautojas sulaikomas 48 valandoms, o jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, per šį laikotarpį kreipiamasi į teismą dėl tolesnių apsaugos priemonių paskyrimo“, – sakė G. Smagriūnienė.
Daliai smurtautojų, vykdant teismo nutartimi paskirtą apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, tenka išsikelti iš namų ir ieškoti kito laikino būsto.
Šis įpareigojimas skiriamas laikotarpiui, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas. Smurtautojui, nesilaikančiam įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, gali būti skirtos griežtesnės kardomosios priemonės, tarp jų – suėmimas.
Šiaulių smurtautojų statistika:
* 75 procentus smurto atvejų užfiksuota tarp sutuoktinių ir sugyventinių, 10 procentų sudaro suaugusių vaikų smurto atvejai prieš savo pagyvenusius tėvus, 8 procentai – tėvų smurtas prieš vaikus, 7 procentai – smurto atvejai tarp brolių, seserų, svainių, kitų artimų giminaičių.
* 84 procentus nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų sudaro moterys, 9 procentus – nepilnamečiai, 7 procentus – vyrai.
* 96 procentai smurtautojų sudaro vyrai, 4 procentai smurtauja moterys.
* 74 procentai smurtautojų yra 30–45 metų asmenys, 19 procentų sudaro smurtautojai, kuriems iki 30 metų ir 7 procentai, kuriems jau per 60 metų.
Jono TAMULIO nuotr.
NEPASIMOKO: „Girti drąsūs visur: ir namuose, ir gatvėje. Deja, tenka konstatuoti, kad daugėja atvejų, kada už smurtą artimoje aplinkoje jau teisti asmenys smurtauja pakartotinai“, – sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vyresnioji specialistė Gailutė Smagriūnienė.