Moteris ir devyni jos vyrai

Mo­te­ris ir de­vy­ni ug­nia­ge­siai

40-me­tė Eve­li­na Ma­ke­je­va – Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 3-iosios ko­man­dos ug­nia­ge­sė gel­bė­to­ja. Di­de­lia­me vy­riš­ka­me ko­lek­ty­ve ji – vie­nin­te­lė mo­te­ris.

Smul­kus su­dė­ji­mas ir ne­di­de­lis ūgis Eve­li­nai ne­truk­do su­si­do­ro­ti su už­duo­ti­mis – gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jo­se ji ly­gi su ko­le­go­mis vy­rais. Ta­čiau jei pa­gal­bos vis dėl­to pri­reik­tų, ug­nia­ge­sė ži­no: vy­rai jai pa­dės.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Kaip se­ka­si su­si­tvar­ky­ti su tar­ny­bi­nė­mis už­duo­ti­mis, ku­rio­se, vi­siems su­pran­ta­ma, rei­ka­lin­ga di­de­lė fi­zi­nė jė­ga?

Eve­li­na nu­si­šyp­so: jei la­bai rei­kia, jė­gų ekst­re­ma­lio­se si­tua­ci­jo­se at­si­ran­da. Juo­lab kad su­ka­rin­to­je struk­tū­ro­je mo­te­rų fi­zi­niai nor­ma­ty­vai ly­giai to­kie pa­tys, kaip ir vy­rų, tai­gi fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas pra­ktiš­kai ne­si­ski­ria.

„Dar­be nie­kas į vy­rus ir mo­te­ris ne­skirs­to – vi­si esa­me gel­bė­to­jai, tai­gi vie­no­dai ge­rai pri­va­lo­me at­lik­ti kiek­vie­nam pa­ti­kė­tą dar­bą“, – sa­ko ug­nia­ge­sė.

Ji pri­pa­žįs­ta, kad mo­te­rų la­bai jau vy­riš­ka­me ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo dar­be mū­sų ša­ly­je – vis dar vos vie­na ki­ta.

Ta­čiau pa­dė­tis, įsi­ti­ki­nu­si Eve­li­na, pa­ma­žu kei­čia­si. Jos nuo­mo­ne, šia­me dar­be yra ne­ma­žai už­duo­čių, ku­rioms rei­kia ne­bū­ti­nai vy­riš­kos fi­zi­nės jė­gos, bet ir mo­te­riš­ko su­bti­lu­mo.

„Gal gel­bė­to­ja mo­te­ris ir ne­ga­lės vis­ko pa­kel­ti, pa­neš­ti, bet gal ji ga­lės su­tvars­ty­ti, su­teik­ti psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą ne­lai­mės iš­tik­tam žmo­gui“, – sa­ko šiau­lie­tė gel­bė­to­ja.

Jos tei­gi­mu, to­kio­je prieš­gais­ri­nė­je tar­ny­bo­je dau­giau mo­te­rų tik­rai pra­vers­tų. Tad ra­gi­na jau­nas iš­tver­min­gas mer­gi­nas pa­svars­ty­ti apie to­kį dar­bą.

Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos ug­nia­ge­sių gre­tas kol kas vie­nin­te­lė mo­te­ris pa­gra­ži­no tik šių me­tų sau­sio 15 die­ną.

Pus­ka­ri­nin­kė E. Ma­ke­je­va sa­ko itin ekst­re­ma­lių gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jų, po ku­rių kaip sa­ko­ma, nei val­gy­ti, nei mie­go­ti ne­si­no­ri, kol kas ne­pa­ty­rė.

Ta­čiau ži­no: to­kia die­na neiš­ven­gia­mai ateis.

„Jei jau pa­si­rin­kau to­kį dar­bą, pri­va­lau su­si­tai­ky­ti, kad stre­so bus“, – tei­gia dvie­jų duk­rų ma­ma.

O jei jau nu­tik­tų taip, kad tek­tų iš gais­ra­vie­tės ne­šti kū­nus... Eve­li­na įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kiu at­ve­ju emo­ci­joms ne­pa­si­duo­tų, o įjung­tų pro­tą. Dirb­tų sa­vo dar­bą, tol, kol ga­lė­tų pa­dė­ti.

Nors dar­bi­nė pa­tir­tis dar vi­sai nedidelė, ne­ri­mo Eve­li­nai pa­tir­ti jau te­ko, kai prieš ke­le­tą sa­vai­čių 3-iosios ko­man­dos ug­nia­ge­siai ga­vo pra­ne­ši­mą apie per­nykš­tės žo­lės gais­rą. Net­ru­kus po pir­mos ži­nios bu­vo gau­ta ir ant­ra – esą nuo de­gan­čios žo­lės už­si­de­gė gy­ve­na­ma­sis na­mas.

Eve­li­na pri­si­me­na, tą­syk va­žiuo­da­ma į gais­ra­vie­tę jau­tu­si stre­są. Ta­da pra­ne­ši­mas apie de­gan­tį na­mą ne­pa­sit­vir­ti­no.

Ne vie­ne­rius me­tus E. Ma­ke­je­va dir­bo Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro (BPC) Šiau­lių sky­riaus dis­pe­če­re, tai­gi pra­ne­ši­mai apie gais­rus, į bė­dą pa­te­ku­sius ir pa­gal­bos rei­ka­lin­gus žmo­nes jai bu­vo kas­die­ny­bė.

E. Ma­ke­je­va pri­si­me­na tar­ny­bą da­bar jau pa­nai­kin­ta­me BPC Šiau­lių sky­riu­je, ir ži­no, ko­kią di­de­lę da­lį skam­bi­nan­čių­jų telefonu 112 su­da­ro me­la­giai: an­tai vai­kai skun­džia­si pri­svi­lu­siais bly­nais ar­ba tei­gia ma­tan­tys gais­rą, gir­ti as­me­nys no­ri iš­si­kal­bė­ti ar­ba paieš­ko­ti kab­liu­kų.

Per pil­na­tį suak­ty­vė­ja li­go­niai: vie­ni jau­čia dū­mus, ki­ti ži­no esan­tys nuo­di­ja­mi, tre­ti ma­to de­gant kai­my­no na­mą. To­kios kal­bos, pa­sak pa­šne­ko­vės, ali­no, jau ne­kal­bant apie su­gaiš­tas bran­gias mi­nu­tes.

Pa­nai­ki­nus Šiau­liuo­se BPC, E. Ma­ke­je­vai bu­vo pa­siū­ly­tas ug­nia­ge­sės gel­bė­to­jos dar­bas. 40-me­tė mo­te­ris il­gai ne­svars­tė – apie dar­bą prieš­gais­ri­nė­je pa­gal­vo­da­vu­si jau ir anks­čiau.

„Dar­bo BPC pa­tir­tis pa­de­da orien­tuo­tis da­bar­ti­nia­me dar­be – juk kaip ir anks­čiau atei­nu į dar­bą ir lau­kiu... kaž­ko, – tei­gia pa­rei­gū­nė. – Pir­miau siųs­da­vau ug­nia­ge­sius dirb­ti, o da­bar pa­ti vyks­tu į gais­rus.“

„Su vy­rais dirb­ti yra ge­rai“, – šyp­so­si ug­nia­ge­sė. Šmaikš­tau­ja esan­ti tarp jų pa­gerb­ta: ko­le­gos nie­ka­da neuž­mirš­ta pa­si­tei­rau­ti, ar ji ne­pa­var­go, ar ne­no­rė­tų ar­ba­tos, ar pa­val­gė.

Pa­mai­nos vy­rai, ku­rių net de­vy­ne­tas, E. Ma­ke­je­vai – ne tik ko­le­gos, bet ir ge­ri drau­gai.

Nors ope­ra­ci­jų me­tu mo­te­ris sa­ko ne­si­jau­čian­ti silp­nes­nė už juos, vis dėl­to pa­kel­ti sun­kias ko­pė­čias ar­ba gi­gan­tiš­ką ug­nia­ge­sio įran­gą jė­gų kar­tais pri­trūks­ta.

„Jei ma­to, kad man sun­kiau paim­ti, pa­neš­ti, pa­dė­ti, ma­no vy­rai ne­lie­ka abe­jin­gi. Net pra­šy­ti ne­rei­kia, o ir lai­ko tam daž­niau­siai nė­ra – už­ten­ka akių kon­tak­to, – ko­le­gas gi­ria gel­bė­to­ja. – Jau­čiu jų glo­bą.“

Vy­rai ug­nia­ge­siai sa­ko: mo­te­ris ko­lek­ty­ve ver­čia pa­si­temp­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

KO­LE­GOS: Vie­nin­te­lė Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ug­nia­ge­sė gel­bė­to­ja Eve­li­na ir jos ko­le­gos. Nuot­rau­ko­je iš de­vy­nių pa­mai­nos vy­rų – še­še­tas. Trys – iš­vy­kę.

PA­REI­GOS: Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 3-osios ko­man­dos ug­nia­ge­sė gel­bė­to­ja Eve­li­na Ma­ke­je­va pa­ten­kin­ta nau­jo­mis pa­rei­go­mis, ir nie­ko keis­ti bent jau kol kas ne­no­rė­tų.

AP­RAN­GA: Ug­nia­ge­sė jau iš­mo­ko ap­si­ren­gi­mo pa­mo­ką. Eve­li­na sa­ko, kad ap­si­reng­ti per 46 se­kun­des, kaip nu­ma­to tai­syk­lės, da­bar jai juo­kų dar­bas.