Naujausios
Valstybės kaltintojų baigiamosioms kalboms prireikė dviejų dienų. Anot prokurorių, kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe. Akcentuota, kad dėl kaltinamosios bendrovės AB „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų gamtai buvo padaryta žala.
Valstybinės kaltintojos teismo prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl padarytų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmes – pinigines baudas.
Kaltinamajam, AB „Grigeo“ grupės prezidentui Gintautui Pangoniui, teismo prašoma paskirti bausmę – 200 000 eurų baudą, dabartiniam AB „Grigeo Klaipėda“ vadovui T. Eikinui – 50 000 eurų baudą. Griežčiausią bausmę – 5 milijonų eurų baudą – prokurorės prašo skirti kaltinamajai AB „Grigeo Klaipėda“. Valstybinės kaltintojos teismo prašė tenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento pareikštą daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje AB „Grigeo“ grupės prezidentas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Kuršių marių sąsiaurio taršos istorija į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų. Byloje savo kaltę iš dalies pripažįsta tik vienas iš kaltinamųjų.