Naujausios
Kulkos lekia virš galvų
Po įvykio, kai prieš keletą savaičių buvo sudraskytas Laisvučių kaimo (Šiaulių rajonas) gyventojos Anos Grinkevičienės šuo, Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje gyvenantys žmonės nusprendė nebetylėti apie siaubą keliančias medžiokles parko miškuose, nesiliaujančius šūvius ir naktinius šunų skalijimus. „Medžiojama be taisyklių, be pagarbos ir be apsaugos“, — įsitikinę kaimiečiai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Šunys buvę skirtingose vietose
Laisvučių kaimo gyventoja A. Grinkevičienė tik nosimi šniurkšteli paklausta apie šeimos numylėtinę kalytę, kurią papjovė į kiemą spalio 7-osios vakarą atbėgusios dvi medžioklinės laikos.
Įsiutę keturkojai į lauką trumpam išleistą kambarinį šunelį sudraskė per kelias minutes. Stipriai nukentėjo ir šio šunelio ginti atbėgęs kitas sodybos šuo.
Sutuoktinis Romas spėjo įnirtusius gyvūnus nuvyti, tačiau kalytės nebeišgelbėjo. Vyrui po dienos pavyko sužinoti, kad laikos priklauso netoliese gyvenančiam medžiotojui.
Tačiau tiesiai šviesiai užklausta apie šunis, jo žmona patvirtino, kad laikos tą vakarą buvusios namuose.
Šunelį praradę kaimiečiai kreipėsi į policiją, dėl incidento parašė pareiškimą. Laikų savininkas policijai nurodė kitą šunų buvimo tą vakarą vietą — esą gyvūnai tuo metu su juo medžioję.
Parkas virsta šiukšlynu
Šeimynai skaudus įvykis bematant apskriejo visus Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje esančių kaimų gyventojus ir jie nusprendė nebetylėti.
Žmonių žodžiais, tyla apie tai, koks gyvenimas verda parko miškuose, jau kelia grėsmę ne tik gyvūnijai, bet ir patiems.
Pasak Laisvučių kaimo gyventojo Romo, Kurtuvėnų regioninį parką niokoja įvairiausio plauko piktadariai — pradedant šiukšlintojais, kurie atliekas į mišką veža traktorių priekabomis, ir baigiant medžiotojais bei brakonieriais.
Gyvybę gynė daina
23 metus Laisvučiuose, Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, gyvenanti A. Grinkevičienė prisimena kartą grybaudama pasiklydusi. Staiga vidury dienos išgirdo netolimus šūvius. Grįždama namo moteris visą kelią garsiai dainavo, nes bijojusi būti nušauta.
O artimiausi A. Grinkevičienės kaimynai, vaikščiodami mišku, sykį surado pašautą stirniuką. Leisgyvį gyvūną jie parsinešė į namus, laikui bėgant, jis pagijo ir tapo geriausiu šeimynos draugu — jaukiai sekiodavo iš paskos, nebijojo ir svetimų.
Kaimiečiai stirniukui ant kaklo užrišo raudoną juostą tikėdamiesi, kad pamatę gyvūną su šia juosta, medžiotojai ar brakonieriai jo nelies. Tačiau vieną dieną stirna nebegrįžo. Žmonės girdėjo aidint šūvius.
„Nebedaug gyvūnų Kurtuvėnų miškuose likę, iššaudyti, — pagiežingai sako A. Grinkevičienė.
Prieš kelerius metus, pasak jos, į miško gilumoje esančią sodybą atklysdavo stirnos ir elniai, kurie nugrauždavo runkelių lapus. Dabar tokį reginį galima tik įsivaizduoti.
Šūviai — į meldus
„Šūviai aidi ir dienomis, ir naktimis. Ką kalbėti apie laukinius gyvūnus, jei mes bijome dėl savo gyvybės“, — paklaustas, ar saugus jaučiasi gyvendamas parko miške atsako neprisistatęs kito vienkiemio gyventojas.
Pasak vyro, dabar žmonės jaučiasi miško savininkais ir daro ką nori: medžioja ir medžiotojai, ir ne medžiotojai.
Neseniai su šeima miško keliuku einantį vyrą pašiurpino vaizdas, kai iš netoliese sustojusio džipo išlipo vyras, spjaudydamas saulėgrąžas, išsitraukė medžioklinį ginklą, užsikabino ant peties ir nužygiavo miško keliu. Paskui pasigirdo šūviai prie ežero, kuriame tuo metu plaukiojo antys ir gulbės.
„Šaudė antis. Jis net valties neturėjo. Vadinasi, neplaukė nušautų pasiimti, paliko, — kloja kaimietis. — Ne dėl mėsos paukščius iššaudė, taikiniu pasirinko“.
Medžioklė — pro mašinos langą
Gretimame Valatkių kaime gyvenančiam muzikantui Helmantui Stanevičiui su ančių šaudytojais teko susidurti prieš keletą savaičių.
Vyras su žmona Kristina kaip tik žvejojo tankiai meldais apžėlusiame Žadvainių ežere. Staiga išgirdo automobilį, atvykėliai paskubomis prisipūtė valtį.
Nuaidėjo šūviai. H. Stanevičiaus teigimu, kulkos skriejo ne į taikinį, o į meldus, kuriuos dažnai slepiasi antys, tačiau tąsyk toj pusėj žvejojo jiedu.
Vyriškis įsitikinęs, jei būtų sujudėję, būtų palaikyti išgąsdintomis antimis ir pašauti.
Nemalonų vaizdą praėjusią vasarą išgyveno ir H. Stanevičiaus sodyboje apsilankę giminaičiai.
Šeimininkai su svečiais lauke kaip tik stebėjo tolumoje besiganančias stirnas. Staiga į už kelių šimtų metrų esantį lauką atvažiavo džipas. Vairuotojas, net neišlipęs, pro langą iškišo šautuvą ir triskart iššovė — paklotos stirnos paskubomis buvo sumestos į mašiną.
Paskui to visureigio savininką pavyko nustatyti. Jis medžiotojas, šiuo metu esantis teisėsaugos akiratyje.
Kulkos lekia virš galvų
Dar vienas atvejis muzikanto šeimyną išgąsdino labiausiai. Vieną giedrą rudens dieną Helmantas su žmona triūsė kieme. Nuaidėjo šūviai. Išsigandusi moteris atsistojo — aiškiai pamatė virš jos galvos praskrendančią kulką.
Kulkos kryptį pastebėjo ir H. Stanevičius.
„Negali būti nė kalbos į kiemą pritemus išeiti, — teigia žinomas muzikantas. — Ką kalbėti apie naktį, jei dieną kulkos po kiemą skraido“.
Praėjusią savaitę netoli sodybos ir vėl pasigirdo šūviai, burzgė automobiliai, su prožektoriais laukus kažkas apžiūrinėjo.
„Susidaro nuomonė, kad tie, kurie turi ginklus, naudojasi kaimo žmonių bailumu, užtat ir siautėja, kaip tik nori, — pritaria ir H. Stanevičiaus žmona Kristina. — Gal medžiokliai galvoja, kad kaimo žmonės nieko nesupranta, kas vyksta.“
Sodybos šeimininkė jau kadais negirdi trimituojančių medžiotojų, kurie garsiai praneša apie medžioklės pradžią, taip įspėdami žmones saugotis.
Medžioklė nebeturi vardo
Valatkių kaime medžioklės bokštelių nusėta kas keliasdešimt metrų. Kai kurie net su sofutėmis.
„Šiaulių krašto“ žurnalistai aplink vieną tokį statinį rado krūvas primėtytų alaus skardinių, kitame — neišgertą degtinės butelį.
Netoliese gyvenantis kaimietis sako, kad „pabaliavoti“ į bokštelius susiėję medžiokliai aplinkui pripilantys pašarų atliekų ir laukiantys ateinančio grobio.
Vyras baiminasi, kad neblaivūs ir ginkluoti žmonės nepatiestų ir kokio atsitiktinai einančio žmogaus.
„Taurios medžioklės nebeliko — tik nevaldomas noras žudyti, — pagiežos neslepia pašnekovas. — Ir nereikia čia kalbėti apie kažkokią populiacijos kontrolę.“
Neseniai šis žmogus keliasdešimt metrų nuo vieno bokštelio rado nušautą stirną — šaulys jos net nesiteikė surasti.
BAIMĖ: Laisvučių kaimo gyventoja Ana Grinkevičienė Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje turi aštuonis hektarus miško. Moteris sako bijanti po savo plotus vaikščioti dėl nesiliaujančio šaudymo.
TYRIMAS: Kurtuvėniškis Romas išsiaiškino, kas sudraskė dekoratyvinį šunelį ir sužalojo sodybos keturkojį. Šių šunų šeimininkas, anot vyro, medžiotojas.
SIAUTĖJIMAS: Valatkių kaimo gyventojas Helmantas Stanevičius nesiryžta teigti: parko miškuose siautėja medžiotojai ar brakonieriai. Tačiau, jo įsitikinimu, ir vieni, ir kiti elgiasi drastiškai.
ATSARGOS: Medžiotojų bokštelių Kurtuvėnų regioninio parko miškuose — šimtai. Kai kurie — su sofomis ir alkoholio atsargomis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.