Naujausios
Komisaras: dabar vagių, plėšikų ir sukčių laikas
Skeptikų prognozės tvirtinasi su kaupu: augantis nusikalstamumas įgauna vis didesnį pagreitį, ir dabar šalyje, palyginti su praėjusiais metais, siekia beveik aštuonių procentų šuolį. Ne išimtis Šiaulių apskritis — čia nusikaltimų išaugę beveik pusseptinto procento.
Apie nusikalstamumą ir saugumą Šiaulių apskrityje — pokalbis su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju Robertu Jagminu.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Klesti turtiniai nusikaltimai
— Labiausiai — 33 procentais — Šiaulių apskrityje išaugo plėšimų. Kokia vagysčių, sukčiavimų statistika?
— Šiaulių apskrityje padidėjo ne tik plėšimų, bet ir visų turtinių nusikaltimų skaičius. Tai tarsi užprogramuota: matome, kokiais tempais didėja nedarbas. Darbo netenka ne tik reikalų su teisėsauga neturėję asmenys, bet ir policijai žinomi. Išgyventi reikia visiems, tik vieni ieško darbo pasiūlymų, o kiti „dirba“ plėšdami, vogdami, sukčiaudami.
— Grįžkime prie plėšimų. Kur jų įvykdoma daugiausiai?
— Plėšimų augimo tempai apskrityje išties dideli. Didžiausi — Šiauliuose.
Pasakyti, kad Šiauliuose yra vietos, kuriuose žmonės apiplėšinėjami nuolatos, negalėčiau. Vieną dieną plėšimas įvykdomas prie vieno namo, kitądien — prie kito, prie prekybos centro. Skirtingos gatvės, skirtingi plėšikai, jie dažnai neblaivūs, kartais — nepilnamečiai.
Beje, pėsčiųjų bulvare Vilniaus gatvėje nusikaltimų sumažėję. Statistiškai mažiau jų pasitaiko ir pietiniame miesto rajone. Tačiau tvirtinti, kad pavojingos vietos yra tik centre, būtų neteisinga.
Įdomu tai, kad apie pusę plėšikų yra ne šiauliečiai. Dalis jų atvažiavę mokytis: išgėrė, ėjo, sumanė apiplėšti. Teismui šiuo metu yra perduota byla, kurioje grupė neblaivių nepilnamečių, pritrūkę pinigų alui, užpuolė einančius sutuoktinius, sumušė, apiplėšė.
Neseniai buvo sulaikyti šešiolikos— septyniolikos metų jaunuoliai, kurie telefonus atiminėjo iš mažesnių už save. Apie 70-ies procentų plėšimų objektai — mobilieji telefonai.
— Sukčiavimai — irgi sunkmečio pasekmė?
— Šiauliuose telefoninių sukčiavimų sumažėję, tačiau jų padaugėję apskrities rajonuose — Kelmėje, Joniškyje. Nustatyta, kad daugiau nei pusės apskrities rajonuose įvykdytų sukčiavimų autoriai — šiauliečiai.
Netrukus teisme bus teisiama didžiulė telefoninių sukčių, kuriems inkriminuojama apie tris dešimtis sukčiavimo atvejų.
Dar vienas tyrimas tęsiasi — šioje byloje įtariamųjų skaičius jau perkopęs dešimtį: nuo tų, kurie ėmė pinigus, kurie organizavo, sumanė nusikaltimą iki tų kurie kalbėjo su aukomis.
Sukčių aukomis tapę žmonės klaidingai galvoja, jog buvo apgauti tų, kurie juos pažįsta. Tyrimai rodo, kad nusikaltimų šaknys kaip taisyklė nuveda ne prie pažįstamų, o į kalinimo įstaigas.
Dar sukčiaujama prisistatant įmonių darbuotojais, tolimais giminaičiais, „aukoms“ siūlomos paslaugos, prekės. Derantis nužiūrima, kur padėtos patiklių gyventojų santaupos ir, nutaikius progą, jos pasisavinamos.
Nusikalstamumas grąžina į praeitį
— Kaip nusikalstamumo statistikoje atrodo jaunimas?
— Lietuvoje labai daug gero jaunimo. Kalbant apie jaunuolių nusikalstamumą, galiu pasakyti, kad jis laikosi stabilioje pozicijoje — per 2008-ųjų metų aštuonis mėnesius jaunuoliai įvykdė 295, o šiemet 302 nusikalstamas veikas.
Pastebime, kad nemaža dalis nusikalstančių nepilnamečių — nesimokantys, niekuo nesidomintys, darantys smulkius pažeidimus. Paneigsiu mitą, kad dažniausiai nusikalsta gerų šeimų vaikai: dažnesni nusikaltimų autoriai — iš socialiai apleistų šeimų arba iš Globos namų.
— Pakalbėkime apie nusikalstamas grupuotes. Ar sunkmetis neverčia nusikaltėlių burtis?
— Organizuotas nusikalstamumas, vienokio ar kitokio būvio, šalyje yra. Jis egzistuoja ir Šiauliuose. Yra nariai, yra lyderiai. Jie kartas nuo karto keičiasi. Jie žinomi policijai, su jais dirbama, kad užkirsti kelią rimtesniems dalykams.
Tačiau žmonės, susibūrę gyventi iš nusikalstamos veikos, nėra nesuaktyvėję. O jūs ar dabar jaučiate grupuočių „kvėpavimą“, koks buvo 1992-1993 metais? Juk nėra turto prievartavimo, prekybos žmonėmis atvejų daugėjimo. Neteigiu, kad verslui “stogas“ nesiūlomas, tačiau tokių srautų, kokie jie buvo prieš septyniolika ar aštuoniolika metų nėra.
— Policijos suvestinėse gausu pranešimų apie padegtus automobilius. Keršto planų pasekmės? Grįžtame į smurto bei kerštavimo laikus?
— Automobilių gaisrų tikrai padaugėję. Tačiau ne vienu atveju kol kas nesame tikri, ar tai tikrai buvo padegimas. Dalyje tyrimų mes jau žinome, kas tai padarė ir kodėl padarė. Priežastys — negrąžintos skolos, pykčiai tarp buvusių verslo partnerių.
Negalėčiau sakyti, kad šuoliais grįžtame į baisius laikus, tačiau tenka konstatuoti, kad kelerius metus iš eilės mažėjęs nusikalstamumas dabar auga. Metų pabaigoje greičiausiai jau žinosime, į kokius metus — 2003, 2004 ar 2005 — grįžome.
Bene prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo apie 300 tūkstančių teistų asmenų. Atmeskim senelius, vaikus, moteris, atmeskim asmenis, teistus už alimentų nemokėjimą, avarijas, pagaliau sukčiavimus. Lieka apie pusšimtį tūkstančių vagių, plėšikų. Armija. Kur juos padėti?
Atsidarius sienoms, dalis jų išvažiavo. Kas Ispanijoje sukūrė reketą, Airijoje vagystes? Mūsų tėvynainiai. Dalis jų grįžo. Taip, grižo, aš juos sutinku gatvėje. Ratas vėl apsisukęs — darbo nėra ir niekada reikalų su teisėsauga neturėjusiems, ką jau kalbėti apie teistuosius.
Saugumas — be garantijos
— Ar šiandieninių nusikaltimų kontekste mes tebesame saugūs?
— Kaip kriminalistas ir kaip policijos pareigūnas negalėčiau garantuoti visišką saugumą. Kaip negaliu užtikrinti, kad tokių sunkių nusikaltimų, kaip neseniai įvykdyta žmogžudystė ties Grinkevičiaus gatve, nebebus. Garantuoti to negaliu, tačiau dedamos pastangos, kad to nebūtų.
Galiu tik pasakyti, kuo esu tikras: nusikaltimų būtų mažiau, jei žmonės aktyviau padėtų policijai. Štai operatyvus gyventojo skambutis padėjo sulaikyti „Tele2“ saloną Dvaro gatvėje apiplėšusį vagį. Kitas pavyzdys — Palangos gatvėje kaimynas pastebėjo prie kaimyno durų besisukiojančius jaunuolius ir pranešė policijai. Kompanija buvo sulaikyta. Tai neabejingų žmonių nuopelnai.
Šiaulių apskrities policijos viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas: „Konstatuoti, kad nusikalstamumas auga nėra smagu, tačiau tokia ir tiesa.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.