
Naujausios
Karjeros šuolis – prieš Angelų sargų dieną
Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkė Rasa Stasiulaitienė prieš pat Policijos, arba Angelų sargų dieną, šoktelėjo karjeros laipteliais – radviliškietė laimėjo atranką į Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko pareigas, joje aplenkusi tris į šias pareigas pretendavusius vyrus.
Šiandien mūsų skaitytojams pateikiame interviu su Radviliškį paliekančia pareigūne.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Nurungė tris vyrus
– Kas paskatino Jus dalyvauti atrankoje, ar tam turėjo įtakos numatoma reorganizacija rajono Policijos komisariate ir grėsmė dabartinėms Jūsų pareigoms?
– Aš net ir neslepiu – tai buvo vienas iš pagrindinių aspektų. Be to, sūnus išvažiavo studijuoti į Kauną. Ir aš pagalvojau – ar tai ne tas metas, kai ir man reikia kažką keisti. Nors man darbas Radviliškyje ir kolektyvas yra labai mieli, tačiau kartais jau pajusdavau, kad per tiek metų pradedi užmigti žiemos miegu ir reikia, kad kas tave supurtytų. Todėl man visiškai nebuvo sunku gyvenimą pradėti lyg iš pradžių ir viską kardinaliai pakeisti.
– Atrankoje aplenkėte tris vyrus. Kas lėmė Jūsų pergalę?
– Manau, kad nė vienam iš mūsų atranka nebuvo lengva. Dabartinės atrankos yra kiek kitokios ir orientuotos į kitus dalykus. Pokalbio metu dabar reikia iš karto numatyti, įvertinti ir identifikuoti problemas, su kuriomis gali susidurti naujame darbe, ir iš karto siūlyti jų sprendimo būdus.
Aišku, reikėjo atitikti ir daugelį kitų reikalavimų – kad ir Policijos departamente pereiti psichologinį patikrinimą, išlaikyti tam tikrą užsienio kalbos lygį ir panašiai.
„Pravers visos turėtos patirtys“
– Radviliškio policijoje dirbote 18 metų. Kokiose pareigose?
– Pradėjau dirbti policijos ir visuomenės bendradarbiavimo grupės vyresniąja inspektore. Tai darbas ir su žiniasklaida, ir su bendruomenėmis, ir su seniūnais. Nuo 2003 metų pradėjo kurtis organizaciniai padaliniai, dirbau jame. 2006-aisiais tapau poskyrio vadove.
Mano pareigybėse buvo penkios visiškai skirtingos funkcijos. Tai ir traukdavo, nes diena kartais būdavo labai įvairiaspalvė. Buvo priskirta ir labai specifinė – komisariato pareigūnų ir darbuotojų nusižengimų tyrimo funkcija.
– Kuri patirtis labiausiai pravers naujame darbe?
– Bet kuriuo atveju pravers visos turėtos patirtys. Bendradarbiaujant su žiniasklaida, žurnalistai mane išmokė vieno dalyko – operatyvumo. Jei yra išskirtinis įvykis, tu turi jau iš pat ryto susirinkti visą informaciją, paruošti ją, susidėlioti ir laukti skambučių. Tu visada turi būti pasirengęs duoti komentarą.
Dirbdama administravimo padalinyje, daug ko išmokau iš visų trijų savo vadovų. Vadovas didžiąja dalimi yra vadybininkas ir turi gebėti suvaldyti didžiulį kolektyvą, kuris yra skirtingų lyčių, amžių, požiūrių ir net nuotaikų. Turi sugebėti juos sujungti bendram darbui.
Aigerdas Skrolis turėjo nerealią atmintį, oratoriaus dovaną ir labai gerai išugdytą juodojo humoro jausmą. Jis galėjo metines ataskaitas su visais skaičiais netgi po kablelio pateikti ne tik tiksliai, bet ir įdomiai.
Alvydo Lideikio vadovavimo stilius buvo gal kiek ir diktatoriškas, bet kartais statutinėje organizacijoje tai praverčia. Jis savo tvirta ranka sugebėjo suvaldyti visus darbuotojus. Ir gal tai irgi prisidėjo prie to, kad mūsų skyrius ilgą laiką buvo lyderis nusikalstamumo tyrimo ir kitose srityse.
Priimant sprendimus, dabar rekomenduojama daugiau vadovautis demokratiniais principais, tačiau kai kalbama apie sprendimo įgyvendinimą, reikia, kad kažkas viską suvaldytų ir diktatoriškai sektų, kad sprendimas būtų įgyvendintas.
Dabartiniam, jauniausiam komisariato viršininkui šalyje, Sauliui Baltakiui labai svarbūs demokratiškumo principai. Jam labai svarbu kūrybiškas žmogus ir aš jam esu dėkinga už saviraiškos laisvę, nes kai tau duodama laisvė, tu gali generuoti krūvas idėjų. Jis niekada nepamiršta padėkoti ir pagirti tų, kurie kuria pridėtinę vertę komisariate.
– Ar galima teigti, kad komisariate buvote dešinioji vado ranka, nes visada buvote šalia vadų, žinojote, ką galite pasakyti, ko ne?
– Taip, juokaudama galiu pasakyti, kad ilgus metus buvau pilkasis komisariato kardinolas. Net esu tai girdėjusi ir iš kitų.
„Moters nesėkmės vertinamos griežčiau“
– Ar tai, kad būsite vienintelė moteris tarp visų šalies komisariatų vadovų yra pliusas ar minusas?
– Yra ir savų pliusų, ir savų minusų. Pripažinkime, jog vienos ar kitos lyties sėkmes visi vertina gana vienodai, neišskirdami. Tačiau jei bus nesėkmių, moters nesėkmės, manau, bus vertinamos kur kas griežčiau.
Ir todėl moteris turi stengtis viską keliais žingsniais numatyti į priekį, atsiriboti nuo tam tikrų moteriškų savybių – emocingumo, kuris darbe nepadės, apkalbų, intrigų. Moteris vadovė visada turi būti pasirengusi savyje turėti vyriškų savybių komplektą – šaltakraujiškumo, racionalumo.
– Tai nuo ko pradėsite darbą Klaipėdoje, koks bus Jūsų vadovavimo stilius?
– Komisariato vadovams esu rašiusi ir prisistatymo, ir atsisveikinimo kalbų. Tai, ką esu dariusi kitiems, planuoju labai reikliai atlikti pati – savo prisistatymo kalboje galvoju sudėlioti ir dalykinius, ir labai žmogiškus aspektus. Man bus labai smalsu sužinoti, kokių tradicijų turi Klaipėdos rajono kolektyvas, stengsiuosi įgyvendinti tai, ką teigiamo čia padarėme mes.
Klaipėdos rajono policijos komisariatas darbuotojų skaičiumi atsilieka nuo Radviliškio, o nusikaltimų išaiškinamumas ten yra mažesnis nei čia, tad veikti bus ką. Pagal gyventojų skaičių rajonas lenkia Radviliškį.
Naujasis darbas man bus visiškai naujas, tačiau be galo įdomus iššūkis.
Autorės nuotr.
IŠŠŪKIS: Rasa Stasiulaitienė: „Manau, kad pribrendo laikas naujiems iššūkiams“.