Naujausios
Įtaigių susirašinėjimų ir telefoninių pokalbių metu konsultantais apsimetantys rusakalbiai asmenys sugeba įtikinti, kad investavimas tikrai yra saugus, kad investuoti pinigai yra apdrausti ir t.t.
Iš pradžių žmogus įkalbinamas pabandymui investuoti 100 eurų ir porą savaičių stebėti situaciją. Pirmas nurodymas, kurį būsimas „investuotojas“ gauna – į mobilųjį telefoną įsidiegti programėlę, kad konsultantas galėtų prisijungti prie jo telefono ir pats valdyti ekraną. Argumentas – kad būtų galima detaliau parodyti investavimo platformos puslapį ir pamokyti investuoti.
Taigi žmogaus telefonas tampa lengvai prieinamas po konsultanto vardu besislepiantiems sukčiams, nes jiems sudaroma galimybė bet kada prisijungti prie telefono, o tuo pačiu ir prie jo elektroninės bankininkystės, bei pasisavinti banko sąskaitoje esančius pinigus.
Praėjusių metų spalį vienas Radviliškio gyventojas po ilgų įkalbinėjimų surizikavo ir į nurodytą sąskaitą investavimui pervedė 100 eurų. Vyro problemos prasidėjo, kai po poros savaičių jis apsisprendė investavimo nebetęsti ir paprašė grąžinti jo investuotus 100 eurų. Atsiimti pinigų jam iš pradžių nebuvo leista, o vėliau iškelta sąlyga, kad, norėdamas atgauti pinigus, jis turi turėti SMART-ID programėlę arba kvalifikuotą elektroninį parašą.
Kai radviliškietis susitvarkė SMART-ID paskyrą, jis vėl buvo gundomas investuoti toliau, nes jo investicijoms neva yra skirta pinigų, kuriuos privaloma pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Jei, anot sukčių, vyras investuoti nebenorės, pinigus galės grąžinti, pervesdamas į jų nurodytą sąskaitą. Vyras investuoti nenorėjo ir išreiškė pageidavimą, kad investicijoms skirtų pinigų jo sąskaitoje neliktų.
Kliento „patogumui“ visas finansines operacijas, prisijungęs prie jo telefono, atliko „konsultantas“, o radviliškietis su SMART-ID tik patvirtindavo tas operacijas. Po jų atlikimo buvo pažadėta grąžinti investuotus 100 eurų ir dar uždirbtą pelną – iš viso 205 eurus. Tų pinigų vyras nesulaukė, tačiau greitai sužinojo, kad jo vardu banke yra paimtas 2 800 eurų kreditas.
Naujienos apie paimtą kreditą sulaukė ir dar vienas Radviliškio gyventojas, į tariamą internetinę platformą investavęs 150 eurų.
Sukčiavimo scenarijus buvo lygiai toks pat. Jam buvo įteigta, kad investuoti pinigai nuolat didėja, todėl galimas didelis pelnas, net buvo pateikta vizualizacija, kaip didėja jo investuotų pinigų suma. Vyro buvo paprašyta per „Anydesk“ programėlę sudaryti sąlygas tariamiems konsultantams, kalbantiems rusiškai, prisijungti prie jo telefono ir atlikti įvairias bankines operacijas. Vyras, net nesusivokdamas, kokios tai operacijos, jas patvirtindavo su savo SMARD-ID. Įtaręs sukčių pinkles, raginamas investuoti daugiau radviliškietis nesutiko to daryti, greičiausiai tikėdamasis išvengti nuostolių.
Tada vyro primygtinai pareikalauta pasiimti iš investavimo uždirbtus kelis tūkstančius bitkoinų. Tačiau nurodyta sąlyga – norint bitkoinus pakeisti į eurus, reikia iš banko paimti 1 000 eurų paskolą.
Žmogaus „patogumui“ visas finansines operacijas per „Anydesk“ programėlę vėl atliko nepažįstami ir nematomi „konsultantai“. Istorijos pabaiga – radviliškiečio vardu paimta 1 000 eurų paskola, kuri ir dar daugiau pinigų iš banko sąskaitos sukčių buvo pasisavinti, pervedant juos į nežinomų asmenų sąskaitas. Bendra žala – 2 610 eurų.
Policija akcentuoja: neprasidėkite neaiškiomis internetinėmis investavimo platformomis ir nepasikliaukite nematomais investavimo specialistais, greičiausiai sukčiais iš interneto platybių.