Naujausios
Į turtą buvusi sutuoktinė pretenduoja ir po kelių dešimtmečių
Į „Šiaulių krašto“ redakciją kreipėsi joniškietė, piktindamasi, kad notarė vengia išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusio sutuoktinio turtą, nors ji turi testamentą. Pasirodo, į turto dalį pretenduoja ir prieš keturis dešimtmečius išsiskyrusi pirmoji žmona.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis teigia, kad pagal esamą praktiką ir prieš kelias dešimtis metų išsiskyręs sutuoktinis turi teisę ieškoti savo dalies, nes tuo metu santuokoje įgytas turtas tebelaikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Atsirado dvi paveldėtojos
Istorija prasidėjo prieš dvejus metus. Joniškietės Dalijos interesus atstovaujantis Šiauliuose gyvenantis brolis Algirdas pasakoja, kad jo sesuo 2012-aisiais mirus vyrui Vytautui kreipėsi į notarų biurą, norėdama pagal testamentą paveldėti turtą. Ji pretendavo į žemę, pinigines lėšas banko sąskaitoje ir trečdalį namo. Moteris yra antroji žmona, su kuria Vytautas nugyveno iki mirties ir jai viską paliko testamentu.
Notarė dokumentus priėmė 2012 metų sausį, išdavė palikimo pagal testamentą priėmimo teisės liudijimą. Vėliau surašė pažymą, kad sutuoktinė atleidžiama nuo turto apmokestinimo. Tačiau per tris mėnesius, kaip priklauso pagal įstatymus, neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo.
Per tą laiką buvo priimtas ir pirmosios mirusiojo žmonos Dzidros, atstovaujamos jos dukros, prašymas paveldėti namo dalį ir kitus pastatus per pusę.
Taip pat pirmoji žmona per notarų biurą antrajai žmonai pateikė reikalavimą už jos dalį namo ir kitų pastatų sumokėti 20 tūkstančių litų arba pranešė parduosianti juos kitam asmeniui.
Testatoriaus valios nebeliko?
„Manau, kad notarė pažeidė testatoriaus valią, kurio vardu visas turtas buvo įregistruotas ir kurį jis paliko mano seseriai. Pirmoji žmona su mirusiuoju išsiskyrė 1975 metais, dar 1973 metais ji išsiregistravo iš to pastato, niekada nemokėjo jokių mokesčių. Kaip dabar galėtų pretenduoti į minėtą butą ?“ – piktinosi Algirdas.
Santuokos nutraukimas 1976 metų balandį buvo įregistruotas viešajame registre. Kadangi turto dalybos skiriantis nei po to neįvyko, Algirdas įsitikinęs, kad visas turtas priklauso jo seseriai.
Sesers interesus ginantis Algirdas, nesutikdamas su notarų biuro veiksmais, kreipėsi į prokuratūrą, Joniškio rajono apylinkės teismą, Teisingumo ministeriją bei kitas institucijas.
Joniškio rajono apylinkės teismas skundą atmetė. Vyras sako toliau ieškosiantis teisybės.
Turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe
„Šiaulių kraštas“ paprašė situaciją pakomentuoti Lietuvos notarų rūmų prezidento, Klaipėdos notaro Mariaus Stračkaičio. Kadangi į redakciją kreipęsi asmenys bylinėjasi teisme, be to, saugant notarinio veiksmo paslaptį Notarų rūmai neturi teisės komentuoti konkrečių aplinkybių. Tačiau Notarų rūmų prezidentas pateikė informacijos, kokia susiklosčiusi praktika analogiškose bylose.
„Tarkime, asmuo dar Sovietų sąjungos laikais santuokoje įsigijo nekilnojamojo turto, vėliau santuoką nutraukė, tačiau jo formaliai nepasidalijo su buvusia sutuoktine. Pagal 1969 metų Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį turtas ir piniginės lėšos, sutuoktinių įgyti santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti,“ – teigia Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Todėl, pasak jo, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors ir įformintas vieno jų vardu. Ir praėjus kelioms dešimtims metų, jei santuokos metu pirkto turto pora nepasidalino, buvusi sutuoktinė turi teisę pretenduoti į to turto dalį net po sutuoktinio mirties. Savo ruožtu, testatorius gali palikti testamentu tik jam priklausančią turto dalį iš ankstesnės santuokos, o ne visą sutuoktinių turtą.
Kitus testamentinių paveldėtojų ir kitų asmenų, pretenduojančių į turtą, tarpusavio ginčus dėl mirusio asmens testamento ar notarinių veiksmų teisėtumo Notarų rūmų prezidentas pataria spręsti teisme.
Asociatyvinė autorės nuotr.
TURTAS: Pagal 1969 metų Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį turtas ir piniginės lėšos, įgyti santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, tad buvusi sutuoktinė turi teisę pretenduoti į to turto dalį net po sutuoktinio mirties.