Gyvybę išgelbėjo dūmų detektorius

Gy­vy­bę iš­gel­bė­jo dū­mų de­tek­to­rius

Penk­ta­die­nio pa­va­ka­re, apie 16 val., Joniškio rajono Ru­diš­kių kai­mo Se­no­jo­je gat­vė­je ki­lęs gais­ras gy­ve­na­ma­ja­me na­me šei­mą – 47-erių mo­te­rį ir 50-me­tį jos vy­rą – pa­li­ko kaip sto­vi. Iš de­gan­čio na­mo pa­ti gel­bė­da­ma­si mo­te­ris spė­jo tik su­grieb­ti do­ku­men­tus. Vi­si na­mų apy­vo­kos daik­tai, vi­sai ne­se­niai at­nau­jin­ti bal­dai ir bui­ti­nė tech­ni­ka li­ko pra­žū­tin­go­se lieps­no­se.

Kai at­vy­ko Jo­niš­kio prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ug­nia­ge­siai-gel­bė­to­jai, na­mas de­gė at­vi­ra lieps­na, sto­gas bu­vo nu­de­gęs ir su­kri­tęs į vi­dų. Gel­bė­ji­mo dar­bus truk­dė van­dens sty­gius – ug­nia­ge­siai-gel­bė­to­jai jo ve­žė­si iš už 3 ki­lo­met­rų.

Li­na RUD­NIC­KIE­NĖ

47-erių na­mo šei­mi­nin­kė po­piet už­si­kū­rė tik per­nai pa­mū­ry­tą ži­di­nį. Vi­sus me­tus jis pro­ble­mų, o juo la­biau pa­vo­jaus, ne­kė­lė.

Ta­čiau šei­mi­nin­kei ne­ri­mą stai­ga ėmė kel­ti pra­dė­jęs cy­pau­ti dū­mų de­tek­to­rius. Ėmu­si žval­gy­tis, ko­kios čia bė­dos nu­ti­ko, mo­te­ris ėjo iš vie­no į ki­tą dvie­jų ga­lų na­mo kam­ba­rius, tik­rin­da­ma, kas at­si­ti­ko. Nie­ko įtar­ti­no ne­pas­te­bė­jo. Tik pra­vė­rus du­ris į ka­ma­rą į vei­dą bloš­kė lieps­nos.

Gal­vo­ti apie tur­tą jau ne­bu­vo ka­da – mo­te­ris iš kam­ba­rio stvė­rė tik do­ku­men­tus ir glos­to­ma ug­nies lie­žu­vių, šo­ko lauk. Vė­liau at­vy­kę me­di­kai mo­te­rį iš­si­ve­žė į li­go­ni­nę, ku­rio­je nuo pa­tir­to šo­ko ir ap­si­nuo­di­ji­mo dū­mais mo­te­ris gy­dy­ta iki pir­ma­die­nio.

Jo­niš­kio prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nė Li­na Gar­be­nie­nė tei­gia la­biau­siai nu­ste­bu­si dėl kai­mo žmo­nių nea­be­jin­gu­mo. Ug­nia­ge­siams-gel­bė­to­jams į tal­ką sto­jo vie­tos ūki­nin­kas Arū­nas Barz­da. Į ne­lai­mės vie­tą at­vy­kęs trak­to­riu­mi jis pa­dė­jo lik­vi­duo­ti gais­ro pa­da­ri­nius.

Taip jau išė­jo, kad ne­lai­mės vie­to­je prie gel­bė­ji­mo dar­bų pri­si­dė­jo ne tik Arū­nas, kaip sa­va­no­ris, ug­nia­ge­siu dir­ban­tis Meš­kui­čiuo­se, jo sū­nus Min­dau­gas, Ru­diš­kių punk­to ug­nia­ge­sys, bet ir dar ne vie­nas Ru­diš­kių kai­mo vy­ras.

– Kaip tik tą penk­ta­die­nio po­pie­tę grį­žom iš Jo­niš­kio, pra­va­žiuo­da­mas dar nu­ste­bau, kad kai­my­nai jau tiek daug mal­kų į kie­mą pri­si­ve­žę. O jau už ko­kių 20 mi­nu­čių į kie­mą at­bė­ga kai­my­nė, bal­siai šauk­da­ma, kad kai­my­nai de­ga. Ži­not, na­mas­ se­nas, apie 90 me­tų, me­di­nis ir sau­sas kaip pa­ra­kas. At­bė­gau ir ma­no pir­mas rū­pes­tis – ar nė­ra vi­du­je žmo­nių, ku­rių gy­vy­bes rei­kia gel­bė­ti. Aky­se tie­siog nu­de­gė sto­gas ir įkri­to lu­bos. Šiek tiek kaž­ką pa­vy­ko iš­gel­bė­ti – iš vie­no bu­vu­sio kam­ba­rio iš­ne­šė­me dra­bu­žių, tie­sa, su­lie­tų van­de­niu, ug­nia­ge­siai iš na­mo iš­ne­šė po­rą du­jų ba­lio­nų,– pa­sa­ko­ja ne­lai­mės aki­mir­ką abe­jin­gu ne­li­kęs Arū­nas Barz­da.

Vy­ras sa­vo nuo­pel­nų ne­pri­pa­žįs­ta – pa­sak jo, kiek­vie­nas taip pa­sielg­tų, ne tik ug­nia­ge­siai.

Su­de­gu­sios so­dy­bos šei­mi­nin­kė va­kar sa­kė, kad šio­je se­no­je so­dy­bo­je su vy­ru įsi­kū­rė prieš 17 me­tų. O per­nai at­si­ra­do fi­nan­si­nių ga­li­my­bių pa­ge­rin­ti sa­vo bui­ties są­ly­gas, su­si­re­mon­tuo­ti kam­ba­rius. Vis­ką ir pa­si­da­rė, be­li­ko tik kai ku­riuos kam­ba­rius iš­si­ta­pe­tuo­ti.

– Ge­riau bū­tu­me ne­re­mon­ta­vę, – ap­gai­les­tau­ja su­de­gu­sių na­mų šei­mi­nin­kė, su vy­ru prie­globs­tį ra­du­si pas gi­mi­nes. Šo­ko iš­tik­ta šei­ma ne­ži­no, ar im­sis iš nau­jo pri­kel­ti su­de­gu­sius tro­be­sius, mo­te­ris sa­kė­si da­bar jau­čian­ti sa­vo­tiš­ką bai­mę šiai vie­tai.

Pir­ma­die­nį kai­mą ap­lan­kiu­si ne­lai­mė bu­vo ap­tar­ta ir kai­mo bend­ruo­me­nės su­si­rin­ki­me. Pa­sak se­niū­nės Jū­ra­tės Čeps­kie­nės, Ru­diš­kiuo­se yra bu­vęs ne vie­nas gais­ras, ta­či­au so­li­da­rūs kai­mo žmo­nės nė­ra pa­li­kę nė vie­nų kai­my­nų ne­lai­mė­je – ren­ka fi­nan­si­nę ir ki­to­kią ma­te­ria­li­nę pa­ra­mą.

L. Gar­be­nie­nės nuo­trau­kos

Gais­ras penk­ta­die­nio pa­va­ka­rę Ru­diš­kiuo­se pu­sam­žius su­tuok­ti­nius pa­li­ko kaip sto­vi – vi­są tur­tą, na­mą pra­ri­jo ug­nis.