Naujausios
G. Lukošaičio civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. 2025 metų lapkričio 11 dieną paskelbta nutartimi, apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas.
„Šiaulių krašte“ buvo rašyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2025 metų balandžio 29 dienos sprendimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai iš G. Lukošaičio priteisė 11 067,03 eurų nepagrįstai išmokėtą sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 metų liepos 8-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
G. Lukošaičio apeliacinės instancijos teismo verdiktas netenkino – paskutinę įstatymu numatytą apskundimo dieną – šių metų vasario 11-ąją – jis pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiam Teismui (LAT) ir paprašė panaikinti teismų procesinius sprendimus bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
LAT Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija susipažino su kasaciniu skundu ir jame pasigedo išdėstytų pagrindų, kuriais remiantis skundas galėtų būti pradėtas nagrinėti kasacine tvarka. Anot Aukščiausiojo Teismo, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos teisės normos pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Be to, kasaciniame skunde, akcentavo Atrankos kolegija, būtina nurodyti konkrečią LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos.
Tuo tarpu G. Lukošaičio kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad „bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino atsakovo, kaip savivaldybės politiko, teisinį statusą“, kad „padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, kurą teisėtai tarybos nario veiklai vykdyti gali naudoti tik Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos ribose“ ir kt.
LAT Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susipažinusi su minėtais ir kitais kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Civilinio proceso kodekse nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Remdamasis minėtais ir kitais G. Lukošaičio pateikto kasacinio skundo neatitikimais, Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutarė kasacinio skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.