Naujausios
Gelbėtojai greta, bet pasiekiami per Klaipėdą
Kraupus šeštadienio įvykis Panevėžio rajone, kai pagrobta, išžaginta ir sudeginta pagalbos nesulaukusi 17-metė skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, bet pagalbos nesulaukė, visuomenėje sėja paniką. Šiaulių apskrities operatyviosios tarnybos bendrauja ne su pagalbos prašančiaisiais, o per Klaipėdą.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
112 – tik skambučiui priimti
Aiškinamasi, kodėl nebuvo nustatyta skambinusios merginos buvimo vieta.
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas teigia, kad atsakingi asmenys, tarp kurių ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininkas Artūras Kedavičius, turi būti nubausti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kuris yra BPC steigėjas, direktorius Remigijus Baniulis atskleidė, kad nesant telefone SIM kortelės Bendrasis pagalbos centras iš mobiliojo operatoriaus negauna išeitinių duomenų – telefono numerio, pagal kurį nustatoma skambinančiojo buvimo vieta.
Žmogaus mirtimi pasibaigusios nelaimės būta ir Šiaulių apskrities Akmenės rajone. Tąsyk gyvybės nespėta išgelbėti, nes į Sablauskių kaimą atvykusi greitoji nerado reikiamo namo. Medikai vietos, iš kur skambinama, nemato.
Šių vietų nemato ne tik medikai, bet ir ugniagesiai, policija. „Šiaulių krašte“ rašyta apie išdegusį Kelmės rajono Gečaičių kaimo ūkininko javų lauką. Į gaisravietę vykę ugniagesiai užtruko todėl, kad BPC nurodė ne artimiausią kelią.
Alio, kalba Klaipėda
Jau beveik mėnuo, kaip Šiaulių apskrities gyventojų skambučiai priimami ne Šiauliuose esančiame BPC Šiaulių skyriuje.
Su 112 surinkusiais žmonėmis dabar bendrauja BPC Klaipėdos skyriaus specialistai. Jie ir sprendžia, kokių tarnybų – medikų ar policijos – pagalbos reikia skambinančiajam.
Tik tokiu atveju, jei reikia ugniagesių pagalbos, skambutis peradresuojamas BPC Šiaulių skyriui.
Šiaulių skyrius, anot jo viršininko Nerijaus Adomavičiaus, nuo rugsėjo 3 dienos administruoja išskirtinai tik priešgaisrines pajėgas.
„BPC Klaipėdos skyrius mus operatyviai informuoja apie nelaimę – apdorojame informaciją ir siunčiame gelbėtojų pajėgas“, – sakė N. Adomavičius.
Bendraujama pranešimais
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, kad 112 perkėlus iš Šiaulių į Klaipėdą nesukalbėjimo atvejų padaugėjo.
Pasak gydytojos, dabar medikų pagalbos prašantiems Šiaulių apskrities gyventojams pirmiausia tenka viską paaiškinti klaipėdiečiams, o paskui, peradresavus skambutį, dar ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos dispečeriams.
„112-ajam sujungus mus su nelaimės prašančiuoju, netgi jo telefono numerio nematome. Mums jis tik padiktuojamas, – sakė E. Kukaitienė. – Gaištamos kartais labai brangios sekundės.“
Nesusipratimų, anot Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovės, pasitaiko ir, kai, nuvykę į nurodytą vietą, medikai sužino, kad yra reikalinga policijos pagalba.
„Surenkame 112, prašome atsiųsti policiją, klaipėdiečiai mus informuoja išsiuntę pareigūnams pranešimą. Mes neinformuojami, kada policija atvyks – stovime ir gaištame“, – sakė E. Kukaitienė.
Medikės teigimu, iki rugsėjo, kai Šiaulių operatyviąsias tarnybas administravo BPC Šiaulių skyrius, visos tarnybos tarpusavyje operatyviai būdavo jungiamos ir galėdavo bendrauti tarpusavyje gyvai.
Svarstoma apie 113
Pasak E. Kukaitienės, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija daro žygius, kad žmonių patogumui ir pagalbos operatyvumui Lietuvoje atsirastų dar vienas pagalbos numeris – 113.
„Šis numeris priklausytų tik greitajai medicinos pagalbai, – akcentavo vyriausioji gydytoja. – Surinkus jį, iš karto atsilieptų medikai.“
Medikai atsiliepia ir greitajai medicinos pagalbai priskirtais mobiliųjų tinklų numeriais 03, 033, 103.
„Tačiau ar kiekvienas gyventojas ištikus stresui prisimins, kokiu numeriu esant konkretaus mobiliojo tinklo klientu reikia skambinti? – sako Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja. – Tuo tarpu 113 galiotų visuose tinkluose.“
„Gyvas“ bendravimas – tik ekstra atveju
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius informaciją apie pagalbos skambučius, kaip ir medikai bei ugniagesiai, gauna iš Klaipėdos.
„Tiesioginio bendravimo su nukentėjusiuoju nebėra, nebent išskirtinai ekstremaliais atvejais, – „Šiaulių kraštui“ patvirtino Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Edmundas Reimeris. – Visą kitą informaciją gauname elektroniniu būdu, per registrą.“
E. Reimeris patvirtino, kad, kaip ir kitos tarnybos, taip ir policija skambinusiojo buvimo vietos nemato. Tokią galimybę esą turi tik Bendrasis pagalbos centras.
Tačiau jo žiniomis, pagal telefono SIM kortelę nustatoma vieta nėra labai tiksli, o tik tam tikru perimetru.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRAŠYMAI: Šiaulių apskrities policijos Operatyvaus valdymo skyrius per mėnesį sulaukia apie 6000 pagalbos prašymų. Dauguma jų gaunami per Klaipėdoje veikiantį 112-ojo skyrių.
SISTEMA: Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė įsitikinusi, kad šiandien veikianti sistema – žaidimas su ugnimi.
PAGALBA: Šiaulių apskrities policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Edmundo Reimerio teigimu, tiesioginį bendravimą su pagalbos prašančiuoju keičia elektroninis.
FUNKCIJA: Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus viršininkas Nerijus Adomavičius: „Dabar mes atliekame Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerinės funkciją“.