Naujausios
Durpyne „siautėjo“ ugnis
Akcinės bendrovės „Rėkyva“ eksploatuojamame durpyne nuo numestos nuorūkos trečiadienio vakarą kilo gaisras. Ugnis pastebėta tik ketvirtadienį rytą. Pietvakarių vėjas pūtė šešių metrų per sekundę greičiu — ugnis persimetė į greta esantį miško masyvą. Dega trys hektarai durpyno ir septyni miško, — tokia vakar buvo gaisro scenarijaus pradžia. Tai buvo mokomosios taktinės pratybos.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pajėgos dirbo ant žemės ir ore
Keliolika minučių po 10 valandos Rėkyvos ežero pakrante atvažiuoja keturios priešgaisrinės cisternos, priešgaisrinė siurblinė stotis, atgabenama kita reikalinga įranga. Operacijos vadovų duomenimis, ugnis siautėja prie pat Rėkyvos ežero, maždaug pusantro šimto metrų bei apie kilometrą nuo jo pakrantės. Židinius apsispręsta gesinti pasiskirsčius komandomis.
Toliausiai nuo ežero esantį židinį gesins Šiaulių apskrities ugniagesiai. Privažiuoti prie gaisravietės nėra galimybės. Kviečiami bendrovės „Rėkyva“ darbuotojai, kurie vikšriniais traktoriais durpingu ir pažliugusiu mišku braudamiesi ugnies židinio link tempia gaisrines žarnas.
Kituose židiniuose pluša Šiaulių miškų urėdijos specialistai ir Karinių oro pajėgų savanoriai: tiesiamos Šiaulių jachtklubo darbuotojų kateriu į gaisravietę atplukdytos žarnos, jungiami vandens siurbliai.
Ugniai vis labiau smarkaujant, apsisprendžiama pagalbos kreiptis į Karinių oro pajėgų (KOP) pareigūnus bei prašyti pradėti durpyną gesinti iš oro. Virš durpyno „pakimba“ KOP sraigtasparnis su apie tris tonas talpinančiu vandens krepšiu.
Gaisrus sukelia neatsargūs žmonės
Juozas Daunys, Šiaulių miškų urėdijos Miško apsaugos inžinierius po pratybų kalbėjo, kad tikrame gaisre — mokytis ne laikas. Pasak Rėkyvos girininkijos girininkės Aurelijos Jočienės, durpingas paviršius dega taip spėriai, kad ugnies neįmanoma sugauti ir bėgant. Be to, darbus apsunkina ir tai, jog įvažiuoti į pelkes neįmanoma, o gesinimo įrangą tenka nešti ant pečių.
„Patirtis rodo, kad tokių gaisrų priežastis vienintelė — neatsargus žmonių, kurie kuria laužus, mėto nuorūkas ir panašiai, elgesys, — sakė A. Jočienė. — Mūsų gamtinėmis sąlygomis savaiminiai gaisrai neįmanomi.“
Didžiulio gaisro Rėkyvos durpyne būta 2006 metų vasarą: išdegė maždaug trys dešimtys hektarų durpingo miško, gesinant ugnį išleista dešimtys tūkstančių litų. „Tąsyk irgi labai padėjo KOP gelbėjimo eskadrilės sraigtasparnis, — sakė J. Daunys. — Jei ne jis, mus greičiausiai būtų ištikęs gaisro, 2006 metais nusiaubusio Smiltynę, likimas“.
KELIAS: Sraigtasparnis nelieja vandens tiesiai į židinį. Pirmiausia užkertamas kelias ugniai plisti — sudrėkinama aplinka.
VANDUO: Karinių oro pajėgų sraigtasparnis pakimba virš Rėkyvos ežero — kelios minutės ir krepšys pilnas vandens.
GESINIMAS: Rėkyvos girininkijos girininkės Aurelijos Jočienės teigimu, durpynų gaisrus gesinti sunkiausia, nes smilkstant durpėms, ugnis iš durpingo dirvožemio gali išsiveržti ir po savaitės.
LAUŽAS: Didžiulis laužas — gaisro durpyne imitacija.
ŽARNOS: Nutiestos gaisrinės žarnos, įjungti vandens siurbliai — į neprivažiuojamose vietose ugniagesiai dirba per atstumą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.