Naujausios
Šiaulių apygardos teismo P. Bugailiškio vardo teismo posėdžių salėje Lietuvos istorijos instituto doktorantas Robertas Každanas pasidalijo savo mokslinio darbo fragmentais, jo paskaita „Moterų smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje: Šiaulių apygardos teismo 1923–1940 metų bylų analizė“, abejingų nepaliko.
Svečias teigė, kad jo darbo tyrimo objektas – pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu užfiksuoti moterų atlikti gyvybės atėmimo ir fizinio smurto nusikaltimų atvejai, kurie nagrinėti pirma instancija Šiaulių apygardos teisme. Išlikęs šio laikotarpio Šiaulių apygardos teismo bylų, kitų su teismo veikla susijusių dokumentų fondas yra didžiausias šalyje, todėl savo moksliniam darbui R. Každanas ir pasirinko Šiaulius. Doktorantas nagrinėjo, tyrinėjo 514 bylų, kuriose tarp teisiamųjų buvo 681 moteris. Iš jų apkaltinamieji teismo nuosprendžiai paskelbti 554 moterims. Bylų medžiagą doktorantas pavadino labai turininga. Jo teigimu, tokia medžiaga leidžia susidaryti socialinį portretą apie asmenis, kurie teisme liudijo.
„Moterų nusikaltimai sulaukia didelio rezonanso Lietuvoje, – sakė R. Každanas. – Visuomenėje išlieka gajus archetipinis moters įvaizdis, kurio mozaiką sudaro ramios, socialios ir pacifistinės asmenybės, pagrindinės šeimos instituto globėjos, detalės. Fizinė jėga ir agresyvus elgesys yra laikomi vyriškos lyties atributais, implikuojančiais nusikaltimų fenomeną. Įprastai moteris įtraukiama į visuomenės kategoriją, kuriai gresia rizika tapti nusikaltimo auka dėl fiziškai stipresnių vyriškos lyties asmenų prievartos. Tad gyvybės atėmimo ir fizinio pobūdžio smurto nusikaltimai, kuriuos atlieka moterys, kontrastuoja su minėtais stereotipais ir provokuoja visuomenės nuostabą.“
Bylose nagrinėta medžiaga doktorantui leido padaryti dar vieną išvadą – tuo laikotarpiu bylas nagrinėję teisėjai jautė ir visuomenės pulsą.