Naujausios
Anot policijos, prieš kelerius metus populiarus buvo telefoninis sukčiavimas, kurio pagrindinis instrumentas buvo įtaigus pokalbis telefonu, dabar sukčiai atakuoja elektroninę erdvę. Būtent dėl tokių sukčiavimų daugėjimo didėja ir bendras sukčiavimų skaičius. 2020 metais sukčiavimų Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje iš viso buvo užregistruota 168, 2021-aisiais – 324, o 2022 metais – net 435. Iš pernai pradėtų visų ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, 60 procentų yra dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje.
Pasitelkę kūrybiškumą ir sumanumą, sukčiai pinigus iš gyventojų vilioja įvairiausiomis formomis.
Sukčiai „pardavėjai“
Šiaulių apskrityje praėjusiais metais didžiausią internetinio sukčiavimo dalį sudarė sukčiavimai, susiję su prekyba internetu. Apgaudinėja ir pirkėjai, ir pardavėjai.
Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje pernai nukentėjo 93 asmenys, pirkę prekių internetu.
Radę skelbimą apie parduodamą daiktą labai patrauklia kaina, žmonės skuba už pirkinį pervesti avansą, kartais net visus prašomus pinigus, o prekės taip ir nesulaukia. Daugiausia pernai nukentėjo žmonės, internetu pirkę transporto priemones ar jų dalis.
Įkritus pirkėjų pinigams į sukčiaus „pardavėjo“, kuris tos prekės net neturi, sąskaitą, jis tuoj pat tampa nebepasiekiamas jokiomis priemonėmis. Vienas paskutinių tokio sukčiavimo atvejų – nesėkminga Pakruojo gyventojo pirkimo internetu procedūra. 73 metų vyras, norėdamas įsigyti teleskopinį krautuvą, padedamas sūnaus, viename Jungtinės Karalystės tinklalapyje susirado skelbimą apie parduodamą žemės ūkio techniką ir susitarė dėl teleskopinio krautuvo „Manotou MLTMT625“, pagaminto 2016 metais, pirkimo. Už techniką ir jos atgabenimą į Lietuvą pakruojiškis į pardavėjo sąskaitą pervedė beveik 15 tūkstančių eurų.
Praėjus sutartam terminui, krautuvas Pakruojyje taip ir nepasirodė, o pardavėjas tapo nepasiekiamas. Krautuvo pirkėjai, vis dar desperatiškai naršydami internete, netikėtai kitos įmonės tinklalapyje rado lygiai tokias pat žemės ūkio technikos nuotraukas, kurias matė ir jiems keltuvą atgabenti žadėjusio pardavėjo tinklalapyje. Susisiekę su ta įmone, pakruojiškiai išsiaiškino, kad tai jie prekiauja nuotraukose esančia technika, o jų nuotraukos buvo pavogtos ir panaudotos netikram tinklalapiui sukurti.
Sukčiai „pirkėjai“
Sukčiai „pirkėjai“ turi kitokią sukčiavimo schemą – jie susitaria už prekę sumokėti pavedimu ir atsiunčia suklastotą pavedimo kopiją pardavėjui. Šis, patikėjęs apgaule ir neatlaikęs nuolatinio pirkėjo atakavimo kuo greičiau išsiųsti prekę, nelaukdamas, kol pinigai įkris į sąskaitą, prekę išsiunčia. O pinigai sąskaitoje taip ir nepasirodo.
Sukčiai „pirkėjai“ naudoja ir dar vieną sukčiavimo schemą – už perkamas prekes pasiūlo atsiskaityti per kurjerių tarnybą ir atsiunčia nuorodą į svetainę su žinomu šios srities paslaugų teikėjų vardu. Aiškinama, kad, aktyvavęs nuorodą, pardavėjas pamatys, jog pirkėjas yra pervedęs pinigus už prekę ir jos siuntimą.
Aktyvavusio nuorodą žmogaus prašoma suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis. Kai tai padaroma, iš jo banko sąskaitos į svetimą sąskaitą iškeliauja tūkstantinės pinigų sumos.
Kovo 15 dieną Šiauliuose gyvenanti moteris aktyvavo pirkėjo, kuris ketino įsigyti „Vinted“ platformoje jos parduodamus batus, atsiųstą nuorodą ir suvedė savo elektroninės bankininkystės duomenis. Po šių veiksmų iš nukentėjusiosios banko sąskaitos buvo pasisavinta 950 eurų.
Sukčiai „kurjeriai“
Naudojantis kurjerių tarnybos priedanga, vykdomi dar ir kitokio pobūdžio sukčiavimai. Žmonės elektroniniu paštu sulaukia žinios apie jam atkeliavusią siuntą ir prašymo sumokėti 2 eurus už siuntos pristatymą į paštomatą. Tuo tikslu atsiunčiama nuoroda.
Jei žmogus siuntos net nelaukia, jis vis tiek paspaudžia ant jam atsiųstos nuorodos, po to suveda reikalaujamus savo elektroninės bankininkystės duomenis, o po kurio laiko iš banko sulaukia pranešimo, jog iš jo sąskaitos buvo atliktas ne vienas pinigų pervedimas į jam nežinomas sąskaitas.
Sukčiai „bankininkai“
Aktyvuoti SMS žinute ar elektroniniu paštu atsiųstą nuorodą dažnai prašo sukčiai, apsimetę bankų atstovais.
Kovo 21 dieną 53 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo SMS žinutę, pranešančią, kad ji neva nebegalės naudotis savo banko sąskaita ir, jei neturi naujos apsaugos sistemos, reikia prisijungti prie atsiųstos nuorodos. Moteris, prisijungdama prie atsiųstos nuorodos, suvedė PIN kodą ir netrukus pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos yra nuskaičiuota 770 eurų.
Kartais gyventojai sulaukia SMS apie besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, nesklandumus asmeninėse sąskaitose, kartais dar su kokiu nors nerimą keliančiu tekstu, tačiau visos jos baigiasi vienu prašymu – aktyvuoti siunčiamą nuorodą.
Tariamai iš finansų įstaigos siunčiamų pranešimų sulaukia ne tik privatūs žmonės, bet ir įstaigos bei įmonės. Juose nurodoma, kad įstaigos sąskaita yra apribota ar užblokuota, todėl, norint ją atblokuoti, būtina prisijungti per atsiųstą nuorodą, suvedant prisijungimo duomenis. Prašymą įvykdę gyventojai sukčiams suteikia prieigą prie savo sąskaitų bei patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus.
Net jei nuorodoje minimas žinomo banko pavadinimas, o ją aktyvavus atsidaro interneto banką primenanti svetainė, pareigūnai ragina neapsigauti – tai sukčių sukurta fiktyvi svetainė, skirta asmeniniams duomenims išgauti arba fiktyviems mokėjimo pavedimams patvirtinti.
Nei bankas, nei teisėsaugos institucijos SMS žinute, elektroniniu laišku ar telefonu niekada neprašo atskleisti asmeninių interneto banko prisijungimo duomenų, Smart-ID kodų, mokėjimo kortelės informacijos. Gyventojai, norintys patekti į savo interneto banko paskyrą, adresą turi surinkti patys.
Sukčiai įsilaužėliai
Didžiausi finansiniai praradimai stebimi investiciniuose ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo sukčiavimuose. Dėl šio sukčiavimo modelio daug nuostolių patyrė įmonės. Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų verslo subjektų – pirkėjo ir pardavėjo. Sulaukę tinkamo momento, jie pirkėjui pakiša apmokėjimo dokumentą su pakeista banko sąskaita, kuria disponuoja sukčiai.
Kovo 20 dieną į Šiaulių apskrities policiją kreipėsi viena mėsos perdirbimo įmonė, kuri buvo apgauta minėtu būdu ir prarado kelias dešimtis tūkstančių eurų. Perėmus šios įmonės susirašinėjimą elektroniniu paštu su užsienio firma, buvo pakeista pastarosios atsiskaitomoji sąskaita ir lietuviškos įmonės buhalterijos pervesti 60 tūkstančių eurų pateko ne į verslo partnerių, o į sukčių sąskaitą.
Įmonių ir įstaigų vadovai bei buhalteriai turėtų akimirksniu suklusti, jei kurį laiką buvo viena kitos sandorio šalies sąskaita ir staiga ji pasikeitė. Tokiais atvejais pinigų pervedimus galima daryti tik telefonu susisiekus su kitos sandorio šalies atstovais ir įsitikinus, kad iš tikrųjų sąskaita pasikeitusi.
Sukčiai „investicijų brokeriai“
Devyniolika Šiaulių apskrities gyventojų dideles pinigų sumas prarado, patekę į vadinamojo investicinio sukčiavimo pinkles, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia neva investuoti, o iš tiesų tik išvilioja pinigus iš lengvatikių, greit praturtėti susigundžiusių žmonių.
Į Šiaulių apskrities policiją praėjusiais metais kreipėsi 19 nukentėjusių investuotojų. Jie užkibo už internete mirguliuojančių pasiūlymų greit praturtėti. Po to pasipylę aktyvūs ir įkyrūs „investicijų brokerių“ telefoniniai skambučiai iš užsienietiškų numerių ar per populiarias pokalbių programėles „Viber“, „WhatsApp“ žmones privertė patikėti labai patraukliu, patikimu, saugiu ir su didele finansine grąža investavimo pasiūlymu.
Paprastai patikėjusiam būsima sėkme sukčiai siūlo vis daugiau lėšų investuoti į įvairias valiutas, akcijas ar naftą, tačiau, bandant išsigryninti pelną, ryšys su investavimo platforma nutrūksta ir žmogus ne tik nesulaukia žadėtojo pelno, bet ir praranda turėtas santaupas.
Sukčiai „svajonių jaunikiai“
Romantinio sukčiavimo modelis naudojamas moterims mulkinti. Sukčiai, pasinaudodami socialiniais tinklais ar elektroniniu paštu, užmezga kontaktą su pažinčių ieškančiomis moterimis ir imituoja romantišką bendravimą. Įgijus moters pasitikėjimą, išviliojamos didžiulės pinigų sumos. Susirašinėjant sukuriama iliuzija labai malonaus ir turtingo užsieniečio, kuris, negailėdamas gražių žodžių lietuvaitei, tampa jos princu ir ją suvilioja savo siekiu susieti su ja savo gyvenimą.
Dažniausiai apsimetama įvairaus rango karininkais, tarnaujančiais karo zonoje ir turinčiais milijonus eurų, kurių jie negali parodyti banko sąskaitoje. Moteris įtikinama, kad, norėdamas pasirūpinti jų bendra ateitimi, jis kurjeriu jai išsiuntė milijoninę siuntą grynais pinigais. Netrukus siuntos kelias tampa labai sudėtingas – ji kažkur vis stringa, yra sulaikoma ir vis prireikia pinigų įvairiems kyšiams ar mokesčiams sumokėti, ir moters prašoma tai finansuoti.
Moterys iš pradžių siunčia savo santaupas, o jų pritrūkusios, kartais net ima paskolas, bankui įkeičia savo butus. Kai baigiasi moters pinigai, svajonių jaunikis tiesiog dingsta iš socialinių tinklų.