
Naujausios
Darbingumo nustatymo tarnyba Šiauliuose veikė kaip mafija?
Darbingumo lygius už kyšius „dalijusi“ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Šiaulių II teritorinio skyriaus buvusi vedėja Jurga Staponkienė stos prieš teismą. Teisiama bus ir korupcinėje schemoje aktyviai dalyvavusi Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytoja Aldutė Žebrauskienė.
Dar viena analogiška byla – pakeliui į teismą. Įtariamasis joje NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjas Gediminas Jokūbaitis.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Viskas – už pinigus
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj Šiaulių apygardos teismui perdavė vieną iš baudžiamųjų bylų dėl Šiauliuose veikusios korupcinių ryšių sistemos, kai už kyšius, tarpininkaujant gydytojams, pacientams NDNT Šiaulių skyriuje buvo nustatomas darbingumo lygis.
Buvusiai NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėjai J. Staponkienei pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo, sukurstymo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo.
Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytoja A. Žebrauskienė bus teisiama dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikę šį ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad buvusi vedėja J. Staponkienė iš gydytojos A. Žebrauskienės priėmė kyšius už tai, kad gydytojos pažįstamiems asmenims būtų nustatytas palankus darbingumo lygis. Duotų kyšių sumos siekia 400 eurų.
Be to, STT pareigūnai nustatė kelis atvejus, kai minėta gydytoja klastojo dokumentus ir padėjo sukčiauti pacientams – asmens sveikatos istorijose įrašydavo melagingas ligų diagnozes, jų pagrindu išduodavo nedarbingumo pažymėjimus, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius jiems už nedarbingumo laikotarpius nepagrįstai mokėjo ligos išmokas. Viena iš tokių pacientų buvo NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja J. Staponkienė.
Taip pat nustatytas ne vienas atvejis, kai A. Žebrauskienė iš pacientų imdavo kyšius už įvairių medicininių paslaugų suteikimą, pavyzdžiui, medicinines konsultacijas, apžiūras, vaistų receptų išrašymą ir panašiai.
Šioje baudžiamojoje byloje įtarimai dėl gydytojos papirkimo buvo pareikšti ir pacientams. Šešiems iš jų pripažinus savo kaltę, Šiaulių apylinkės teismas 2018 metais atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet skyrė baudžiamojo poveikio priemones – sumokėti įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pakeliui į teismą
STT pareigūnai vis dar atlieka 2017 metų birželio mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu. Įtarimai dėl papirkimo pareikšti vienos privačios Šiaulių klinikos savininkui ir gydytojui, o dėl kyšininkavimo – NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjui Gediminui Jokūbaičiui.
Įtariama, kad Šiauliuose galimai veikė korupcinių ryšių sistema, kai pacientai, siekiantys, kad jiems būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis arba nustatytas didesnis nei priklauso neįgalumo ar nedarbingumo lygis, kreipdavosi į vienos privačios Šiaulių klinikos gydytoją, kuris už kyšius parengdavo reikalingus medicininius dokumentus.
Esant būtinybei, gydytojas, pasinaudodamas savo pažintimis ir įtaka, pacientus nusiųsdavo pas jam palankius specializuotus gydytojus, kurie medicininiuose dokumentuose įrašydavo tikrovės neatitinkančias, bet reikiamas ligų diagnozes, kad vėliau susitarus, NDNT Šiaulių skyriuje šiems asmenims be kliūčių būtų nustatomas norimas neįgalumo ar darbingumo lygis.
Iš viso tiriama keliasdešimt minėtų korupcinių nusikalstamų veikų epizodų. Pacientų duotų kyšių dydis siekia 400–600 eurų.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jiems vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NeNeįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I ir II teritoriniuose skyriuose sklando įtariamos korupcijos šešėliai. Gali būti, kad čia pacientai tapdavo didesniais ligoniais negu yra.