Naujausios
Kaltinamasis tikino viską atlikęs tinkamai
Teismas nukentėjusiojo A. Š. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš civilinio atsakovo, Kuršėnų uždarosios akcinės bendrovės, nukentėjusiajam 300 eurų turtinei ir 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nusprendė, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu apdegė vyras, kilo dėl kaltinamojo, bendrovės vadovo R. Pranskaičio neatsargių veiksmų, pažeidus darbų saugos reikalavimus. Be to, kaltinamasis, pats sukėlęs nukentėjusiajam pavojingą būseną, būdamas darbdaviu ir privalėdamas suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ir galėdamas tai padaryti, to nepadarė, tačiau parvežė nukentėjusįjį į namus ir jį paliko. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nudegimai apėmė 35 procentus kūno paviršiaus. Tai, kad vyro gyvybei grėsė pavojus, patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados.
R. Pranskaitis teisme savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jokių darbų kartu su nukentėjusiuoju bendrovės patalpose neatliko: kuro iš bako nepylė, kampiniu šlifuokliu kuro bako nepjovė, nukentėjusįjį pamatė jau degantį ir jį gesino. Kaltinamasis pateikė įvairių išgalvotų versijų, kaip galėję užsidegti nukentėjusiojo drabužiai. Jis nurodė, kad jokių darbų saugos ar priešgaisrinės saugos taisyklių jis nepažeidė ir sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kilo ne dėl jo kaltės – esą speciali apranga A. Š. buvo išduota, tik jis jos nevilkėjo.
Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo be pagalbos nepaliko, tai pats A. Š. prašęs nekviesti greitosios medicinos pagalbos, o parvežti į namus. Parvežęs, kaip prašomas, jis esą išvažiavęs atvežti vaistų, tačiau vaistų perduoti nepavyko, nes nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.
Prieštaringi parodymai
Teismas konstatavo, kad R. Pranskaitis parodymus paneigė nukentėjusiojo parodymai. Vyras sakė, kad dirbo įmonės patalpose, vykdė vadovo nurodymus, kartu pylė iš sunkvežimio kuro bako degalus, jo rūbai užsidegė nuo sprogimo, kuris kilo kaltinamajam pjaunant kuro bako su dyzelino ir benzino mišinio likučiais, kampą, kad būtų galima išpilti iš bako visą kurą, o jis tuo metu stovėjo prie atidarytos kuro bako angos ir visas ugnies pliūpsnis teko jam.
Užsidegus drabužiams, bandė gesinti ugnį voliodamasis, jį gesino ir kaltinamasis R. Pranskaitis. Nepavykus ugnies užgesinti, jis nubėgo ir šoko į vandens statinę ir taip užsigesino. Apdegusius drabužius nusiplėšė, o apsilydžiusius batus jam nuo kojų nutraukė kaltinamasis. Nukentėjusiojo R. Pranskaitis klausęs, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau nenorėdamas pakenkti darbdaviui, jis greitosios pagalbos atsisakė. Po to jį R. Pranskaitis parvežė į namus, kur, nebegalėdamas iškęsti skausmo, nubėgo pas kaimynus ir šie iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Atvykus medikams, nenorėdamas pakenkti darbdaviui, pasakė, kad apdegė sprogus benzininio pjūklo bakeliui, tačiau vėliau apklausiamas nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jokie ugniai atsparūs darbiniai drabužiai jam nebuvo išduoti. Šie parodymai patvirtinami liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Bendrovės patalpose jokių apdegusių drabužių, batų, nukentėjusiojo telefono, kitų buvusio gaisro pėdsakų nerasta. Nukentėjusiojo A. Š. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių apdegusių drabužių. Tai patvirtina tai, kad įvykio vieta buvo sutvarkyta ir pašalinti visi galimi pėdsakai. Be to, kaltinamasis R. Pranskaitis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam buvo išduoti specialūs, ugniai atsparūs rūbai.