Ce­pe­li­nai svar­biau nei ga­li­mai ne­tei­sė­tas sta­ty­bos lei­di­mas

Ce­pe­li­nai svar­biau nei ga­li­mai ne­tei­sė­tas sta­ty­bos lei­di­mas

Cepelinai svarbiau nei galimai neteisėtas statybos leidimas

Statybose prie Šiaulių turgaus ir „Aušros“ muziejaus rūmų nematyti darbų šurmulio, o ginčas dėl jų persikėlė ne tik į prokuratūrą, bet ir į teismus. Klausimai, kodėl šioje vietoje dygsta dar vienas Šiauliuose prekybcentris ir ar teisėtai dygsta, dar neatsakyti. Pasirodo, auštantys cepelinai – svarbiau nei teisybė.

Rita ŽADEIKYTĖ

Statybas gaubia paslaptis

„Šiaulių kraštas“ jau ne kartą bandė atsakyti į rašinio pradžioje keltus klausimus, bet tylos ir paslapties sienas pramušti nėra lengva: tiesa saugoma lyg valstybės paslaptis.

Šiaulių teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyrius tyrė skundą dėl šios statybos ir bandė ištirti, ar statyba M. Valančiaus g. 18 vykdoma teisėtai, ar neviršijamas sklypo užstatymo tankis?

Ir dar keletas nežinomųjų – ar želdinių plotas nepažeidžia detaliojo plano sprendimų?

Ar statyba vykdoma nepažeidžiant esminio statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas?

Klausimai ir abejonės dėl šios statybos teisėtumo ne iš dangaus nukrito, o visiškai logiški ir suprantami.

Šioje vietoje pagal Didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schemą negali išdygti didelis prekybcentris, t. y. 1000 ir daugiau kvadratinių metrų.

To neslepia ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė.

Tačiau prekybos centro gargaras būtent toje vietoje iškilo. Ir manoma, kad būtent toks, kokio šioje vietoje negali būti – 1000 kvadratinių metrų.

Tačiau pasitelkus fantaziją kaip galimai manipuliacijos priemonę, 1000 metrų virsta šiek tiek mažiau!

Pažeidimai akivaizdūs – bet pažeidimų nėra

Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių skyrius ištyrė skundą dėl statybos M. Valančiaus gatvėje.

Pažeidimų nebuvo galima nepastebėti, kurie kažkodėl pavadinti „nukrypimais nuo projekto sprendinių“.

Pirmiausia – padidėjęs užstatymo tankumas viršijo plane numatytą maksimalų leidžiamą užstatymo tankumą.

Antra – rasta ir savavališka statyba, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališką statinį.

Savavališka statyba skamba grėsmingai, po šios frazės aukštyn pakyla politikų kumščiai ir pasigirsta buldozerių riaumojimas.

Tačiau pažeidimus dėl savavališkos statybos  ir dėl užstatymo tankumo statybos prievaizdai vadina nedideliais pažeidimais.

Akivaizdu, kad pagal tokią logiką 1000 kv. m parduotuvė – neleistina statyti – nesunkiai virsta 969 kv. m – leistina statyti.

Pasirodo, prie parduotuvės yra klijuojamas sandėlis, kurio plotas ir sumažina parduotuvės tūkstantinę kvadratūrą. O sandėlis laikytinas savarankišku pastatu.

Tačiau oponentai argumentuoja, kad sandėliavimo ir prekybos pastato konstrukcijos nėra savarankiškos, nes, nugriovus sandėlį, nugriūtų ir parduotuvė.

Pateikiama ir kitų argumentų, kad du kartus po du yra keturi, o ne – penki.

Konfliktas skinasi kelią į teismą

Statybos prie turgaus byla iškeliavo ne tik į Šiaulių apygardos prokuratūrą, bet jau keliauja ir po teismus.

Ieškovo UAB „Baltisches Haus“ ieškinys skamba grėsmingai: „Dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtai atliktų statybos darbų pasekmių šalinimo“.

Žinia, kad statybos leidimus išdavinėja ne statytojai ar projektuotojai, o savivaldybėse. Šiuo atveju – Šiaulių savivaldybė.

Statybos inspektoriai nustatė, kad statomas prekybos centras neatitinka visuomeniniams pastatams keliamų reikalavimų, nes pastato projekte nerasta nei tualetų, nei buitinių patalpų, būtinų darbuotojų higienai ir poilsiui.

Tad kaip tokį objektą leista statyti? Juk statoma ne malkinė, o pastatas, kur dirbs dešimtys žmonių.

Ar pastatas, kuris neturi savarankiškos gaisrinės saugos sistemos, vandentiekio ir visų kitų atskirų inžinerinių sistemų, gali funkcionuoti kaip savarankiškas pastatas?

Užduodama šiuos ir kitus panašius klausimus redakcija kol kas atsimuša į išsisukinėjimų, vilkinimų sieną. Tačiau atsakyti teks.

Jeigu galiausiai paaiškės, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai,  tada teks šalinti neteisėtos statybos pasekmes, t. y. griauti tai, kas pastatyta.

Ir dar – teks atlyginti nuostolius statytojams, o nuostoliai labai dažnai – šimtatūkstantiniai?

Kas už tai atsako? Ar ne tie, kurie neteisėtai išduoda leidimus statyti?

Panika laive?

Kai kurie faktai, susiję su šia istorija, iliustruoja tam tikrą paniką Šiaulių savivaldybės administracijoje.

Prieš akis klausimas: ar Savivaldybė, išdavusi statybos leidimą statyti prekybos centrą, kurio statyba pagal Bendrąjį planą nenumatyta, nepažeidė ne tik Statybos įstatymo, bet ir Konkurencijos įstatymo?

Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Konkurencijos įstatymas yra taikomas nustatant specialiąsias sąlygas žemės sklypo detaliajam planui rengti.

Po to, kai skandalas dėl statybos išplito, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2015 metų sausio 20 d. išleido įsakymą „Dėl žemės sklypo M. Valančiaus g. 18, Šiauliuose, detaliojo plano koregavimo rengimo“ pakeitimo, kuriuo siekiama pakoreguoti detalųjį planą, pakeičiant teritorijos užstatymo, intensyvumo parametrus.

Tuo pačiu įsakymu anuliuojami ankstesni sprendimai dėl žemės sklypo M. Valančiaus g. 18.

Ar gali būti, kad detalusis planas bus taip pakeistas, kad padidinus teritorijų užstatymo tankumą išduotas statybos leidimas atitiks techniniame projekte nustatytą užstatymo tankumą?

Kas gali paneigti, kad taip neatsitiks?

Kyla klausimas, kieno iniciatyva pradėtas tobulinti detalusis planas?

Minėtas įsakymas gimė, atsiradus prekybos centro statytojo UAB Šiaulių banko turto fondo prašymui.

Ar tai reiškia, kad statytojas pripažįsta, kad statybos leidimą Savivaldybė išdavė neteisėtai?

Svarbiau – cepelinai

Sausio 20 dienos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu leista koreguoti detalųjį planą statyboms M. Valančiaus gatvėje 18. Parašą po įsakymu padėjęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas prisipažino, kad nėra įsigilinęs į šią statybą ir nieko šiuo klausimu negali pasakyti.

Kreipėmės į Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Rasą Budrytę. Paprašėme atsakyti trumpai ir konkrečiai į du klausimus.

Ar tai reiškia, jog iki šiol statybos vyko neteisėtai, ar Savivaldybė išdavė leidimą statyboms neteisėtai, jeigu tenka keisti detalųjį planą, kai jau pastatas stovi?

R. Budrytė žodžiu atsakyti į klausimus atsisakė: „Dabar man aušta pietų cepelinai, o vėliau laukia kiti darbai, posėdžiai.“

„Šiaulių kraštas“  minėtus klausimus ir daug kitų raštu pateikė ne tik Savivaldybei, bet ir kitoms su šia paslaptinga statyba susijusioms organizacijoms. Teks atsakyti.

Jono TAMULIO, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

CEPELINAI: Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai Rasai Budrytei buvo svarbiau auštantys cepelinai, nei galimai neteisėta statyba.

STATYBA: Statybose prie Šiaulių turgaus ir „Aušros“ muziejaus rūmų nematyti darbų šurmulio, o ginčas dėl jų persikėlė ne tik į prokuratūrą, bet persikelia ir į teismus.