Naujausios
Audros verčia galvoti apie žaibolaidį
„Šiaulių krašto“ skaitytojas Antanas ir kiti teiraujasi, kas gali patarti, kaip įsirengti žaibolaidį, ar tai galima padaryti pačiam, ar reikia samdyti meistrus. “Žmones gerokai išgąsdino šios vasaros audros ir žaibų sukelti nuostoliai“, — sako Antanas.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Pasyvioji ir aktyvioji žaibosauga
Pakonsultuoti apie žaibolaidžių tipus, reikalavimus juos įsirengiant sutiko Šiaulių apskrities gaisrininkų draugijos vadovas Leonas Antanaitis.
Jo teigimu, žaibosauga skirstoma į du tipus — aktyviąją ir pasyviąją, arba B. Franklino.
Aktyviuosius žaibolaidžius patariama įrengti virš didesnių pastatų ar jų grupių, nes net silpniausiai veikiantis toks žaibolaidis apsaugo teritoriją 60 metrų spinduliu. Būtinas reikalavimas — žaibolaidžio viršūnė turi būti bent 2 metrais aukščiau už aukščiausią tos sodybos objektą — kaminą ar medį. Tokio žaibolaidžio kaina — vidutiniškai 3600 litų.
Mažų namų, ypač kaimų savininkai daugiausia naudojasi pasyviuoju žaibolaidžiu, kuris kainuoja nuo 1200 iki pusantro tūkstančio litų. Pasyviajai žaibosaugai pakanka būti iškilusiai virš aukščiausio sodybos taško puse metro.
Galima įsirengti pačiam
L. Antanaitis sakė, kad žmonės patys gali įsirengti žaibolaidžius, tik patartina pasikonsultuoti su specialistais. Konsultacijas teikia bei žaibolaidžius įrenginėja ir Gaisrininkų draugija. Be to, nemažai informacijos yra internete, kuriame pateikiami ir įmonių, įrengiančių žaibolaidžius, adresai.
Draugijos vadovas sako, kad, pačiam įsirengus žaibolaidį, reikia pasikviesti specialistą, jog jis išmatuotų grunto varžą.
Tinka ir antena
Paklaustas, ar perkūnsargio negali atstoti televizijos antena, L. Antanaitis atsakė, jog gali, tik būtina sąlyga — geras antenos įžeminimas. O jis priklauso nuo grunto sudėties. Jeigu gruntas sunkus, molingas, pakanka 3 — 4 metalinius strypus įkasti į žemę du metrus. Tačiau jeigu gruntas smėlingas, gali prireikti net 12 — 16 metrų gylio, kad būtų pasiekta reikiama grunto varža.
Nors žaibų nesumažėjo, tačiau L. Antanaitis pasakojo, kad sunkmečiu užsakymų įrengti žaibolaidį gerokai mažiau. Prieš porą trejetą metų draugija regione įrengdavo apie pusšimtį žaibolaidžių, nestokojo darbo ir kiti meistrai. Pernai tebuvo įrengti tik trys perkūnsargiai, o šiemet — keliolika.
„Skambučių, ypač po didelės perkūnijos, būna labai daug. Žmonės paklausinėja apie kainas ir vėl nurimsta. Iki kitos audros“, — sakė specialistas.
ŽAIBOLAIDIS
Žaibolaidis arba perkūnsargis — tai įrenginys, saugantis statinius, elektros įrenginius nuo žaibo smūgių. Žaibolaidis turi ploną metalinį strypą su smailiu galu (strypinis žaibolaidis) arba lyną (lyninis žaibolaidis), kurie įrengti virš arba šalia saugomo pastato. Yra ir įžeminimo įrenginys, kurio varža ne didesnė kaip 10 — 40 omų.
Pagal „Vikipediją“
FIZIKA: Žaibo keliui artėjant prie žemės, atsakomoji žaibo išlydžio gija iš žaibolaidžio iššoka lengviau nei iš saugomo objekto, nes žaibolaidis yra aukščiau už pastatą, o jo elektrinė varža yra mažesnė nei saugomo objekto.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.