Naujausios
Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. Bavėjanas išteisintas dėl prekybos poveikiu, o Valys Venslovas išteisintas dėl prekybos poveikiu ir padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, palikta nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundęs prokuroras prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir abu išteisintuosius pripažinti kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų. Prokuroras V. Bavėjanui prašė skirti galutinę 37 500 eurų baudą, o V. Venslovui – 47 500 eurų baudą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat papildomai atlikusi įrodymų tyrimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais yra neteisingos ir nepagrįstos, padarytos netinkamai vertinant byloje surinktus duomenis, todėl V. Bavėjanas nepagrįstai išteisintas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sutiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti V. Bavėjaną ir V. Venslovą dėl prekybos poveikiu, o V. Venslovą – ir dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, yra teisingas ir pagrįstas.
Spręsdama dėl kaltinimų, susijusių su prekyba poveikiu, teisėjų kolegija sutiko su Šiaulių apygardos teismo išvada, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, veikdamas pagal susitarimą su savo draugu V. Venslovu, pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį Kauno apygardos teismo teisėjui. Taigi, neįrodžius esminio prekybos poveikiu požymio – pasiūlymo (pažado) duoti kyšį, asmenys negali būti pripažinti kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl kaltinimų piktnaudžiavus tarnybine padėtimi Lietuvos apeliacinis teismas, priešingai nei apygardos teismas, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. Bavėjanas, neteisėtai padėdamas V. Venslovui, kai jis planavo apskųsti ir apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui dėl jo priimtą Kauno apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo savo, kaip teisėjo, įgaliojimus.
Skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. Bavėjanas, aiškiai suprasdamas savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir siekdamas neteisėtu būdu padėti savo vaikystės draugui V. Venslovui, konspiratyviai susitikinėdamas su juo bei jo gynėja, aptarinėjo išnagrinėtos V. Venslovui iškeltos baudžiamosios bylos eigą, konsultavo ir patarinėjo dėl apeliacinio skundo turinio ir jo bei kyšio davimo laiko, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, žadėjo padėti apeiti bylų skirstymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisykles ir už atlygį paveikti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad byla būtų paskirta V. Bavėjano pageidaujamam teisėjui. Taip pat žadėjo paveikti bylą nagrinėsiantį teisėją bei pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi rinko ir pateikė V. Venslovui ir jo gynėjai informaciją apie bylą. Ir nors konkretūs V. Bavėjano veiksmai bandant padaryti neteisėtą poveikį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui bei bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (pranešėjui) šioje byloje nebuvo įrodyti, ši aplinkybė jokiu būdu nešalina jo veiksmų pavojingumo, didelės žalos atsiradimo.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtais veiksmais V. Bavėjanas, būdamas vienas iš aukščiausios grandies teismų teisėjų, iškraipė teismų veiklos principus, sulaužė teisėjo priesaiką, diskreditavo teisėjo vardą, sumenkino teisėjų ir teismų autoritetą, sumažino visuomenės pasitikėjimą visa teismų sistema ir dėl to padarė didelę žalą visai teismų sistemai ir Lietuvos valstybei.
Atsižvelgęs į tai, kad V. Bavėjanas įvykdė sunkų nusikaltimą, eidamas teisėjo pareigas, o jo nusikalstami veiksmai padarė ilgalaikę žalą ne tik visai teismų sistemai, bet ir valstybei, Lietuvos apeliacinis teismas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi V. Bavėjanui paskyrė 20 000 eurų baudą ir į ją įskaitė jo sulaikymo ir suėmimo laiką, kuris atitinka 1 000 eurų dydžio baudą.