Su antsvoriu kovoti padeda saikas

Su antsvoriu kovoti padeda saikas

Su ant­svo­riu ko­vo­ti pa­de­da sai­kas

Pa­va­sa­ris – ant no­sies, o rie­ba­lų „ries­tai­niai“ – ant pil­vo. Ar yra ste­buk­lin­gų die­tų, pa­de­dan­čių at­si­kra­ty­ti ki­log­ra­mų leng­vai ir grei­tai? Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Re­gi­na Ga­lu­baus­kie­nė per­spė­ja – mi­ty­bos po­ky­čiai tu­ri vyk­ti pa­laips­niui, o ne dras­tiš­kai, mi­ty­ba tu­ri bū­ti vi­sa­ver­tė, įvai­ri, sai­kin­ga ir su­ba­lan­suo­ta.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Per daug bal­ty­mų ken­kia inks­tams

Die­to­lo­gė R. Ga­lu­baus­kie­nė pir­miau­sia ap­žvel­gė skir­tin­gų die­tų ypa­ty­bes. Vie­na iš po­pu­lia­res­nių yra At­kin­so­no die­ta, kai val­go­mi bal­ty­mai ir rie­ba­lai (mė­sa, kiau­ši­niai, svie­stas, alie­jus ir pan.), o at­si­sa­ko­ma ang­lia­van­de­nių: duo­nos, bul­vių, kruo­pų, net vai­sių ir dar­žo­vių.

„Svo­ris tik­rai su­ma­žė­ja. Dras­tiš­kai ap­ri­bo­jus ang­lia­van­de­nius, or­ga­niz­mas, rei­ka­lau­da­mas ener­gi­jos, ima de­gin­ti rie­ba­lus, gau­na­mus su mais­tu, o vė­liau ir su­kaup­tus at­sar­gai. Ta­čiau per di­de­lis bal­ty­mų kie­kis ken­kia ke­pe­nims ir inks­tams. Juk nor­ma­liam inks­tų funk­cio­na­vi­mui re­ko­men­duo­ja­ma iki 0,8 gra­mo bal­ty­mų 1 ki­log­ra­mui kū­no ma­sės“, – sa­ko die­to­lo­gė.

Pa­sak gy­dy­to­jos, lai­kan­tis šios die­tos di­dė­ja šir­dies prie­puo­lių ti­ki­my­bė, pra­stė­ja imu­ni­te­tas, o mo­te­rys net ga­li tap­ti ne­vai­sin­gos.

Neką ge­res­nė ir Du­ka­no die­ta, ku­rios pa­grin­das –  bal­ty­mai ir tam tik­ru pe­rio­du – dar­žo­vės. Dėl ang­lia­van­de­nių trū­ku­mo ir bal­ty­mų per­tek­liaus jau­čia­mas nuo­var­gis, pa­si­tai­ko bur­nos džiū­vi­mas, vi­du­rių už­kie­tė­ji­mas.

Mais­to ne­su­de­ri­na­mu­mo nė­ra

Šel­to­no die­ta siū­lo ne­mai­šy­ti bal­ty­min­gų ir krak­mo­lin­gų mais­to pro­duk­tų. Pa­vyz­džiui, mė­są val­gy­ti ne su duo­na, bul­vė­mis ar ry­žiais, o su dar­žo­vė­mis.

„Lai­ky­da­mie­si šios die­tos, ža­los sau ne­pa­da­ry­si­te, ta­čiau ar ver­ta at­si­sa­ky­ti duo­nos ir bul­vių, ku­rios yra ka­lio šal­ti­nis? Be to, moks­lo yra nu­sta­ty­ta, kad kiek­vie­na mais­to su­dė­ti­nė da­lis tu­ri sa­vo per­ne­šė­ją virš­ki­na­ma­ja­me trak­te, tai­gi mais­to ne­su­de­ri­na­mu­mo nė­ra“, – pa­brė­žia R. Ga­lu­baus­kie­nė.

Pa­sak die­to­lo­gės, moks­li­nio pa­grin­di­mo ne­tu­ri ir die­ta pa­gal krau­jo gru­pes.

„Juk mes ne­ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, kad es­ki­mai mai­tin­tų­si ana­na­sais ar apel­si­nais, o af­ri­kie­čiai – sū­dy­ta, džio­vin­ta el­nie­na ar tik žu­vi­mi. O juk ir es­ki­mai, ir af­ri­kie­čiai tu­ri tas pa­čias krau­jo gru­pes“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Ve­ge­ta­riz­mo pliu­sai ir mi­nu­sai

R. Ga­lu­baus­kie­nė sako pa­ste­binti, jog plin­ta ve­ge­ta­riz­mo at­mai­na ve­ga­niz­mas, kai vi­siš­kai at­si­sa­ko­ma gy­vū­ni­nės kil­mės pro­duk­tų: kiau­ši­nių, pie­no pro­duk­tų, žu­vies. Vai­siai, dar­žo­vės, rie­šu­tai, sėk­los yra svar­bi ve­ga­niš­kos mi­ty­bos da­lis.

Pa­sak die­to­lo­gės, no­rint tap­ti ža­lia­val­giu, rei­kia tu­rė­ti ge­rai funk­cio­nuo­jan­tį virš­ki­na­mą­jį trak­tą, o mais­to pro­duk­tai (vai­siai, dar­žo­vės) tu­ri bū­ti eko­lo­giš­ki.

„Ve­ge­ta­riz­mo ir jo at­mai­nų pri­va­lu­mai – ma­žiau nu­tu­ki­mo, hi­per­to­ni­jos, iše­mi­nės šir­dies, on­ko­lo­gi­nių li­gų at­ve­jų. Ta­čiau ši mi­ty­ba tu­ri bū­ti ypač ge­rai su­ba­lan­suo­ta, nes prie­šin­gu at­ve­ju ga­li neuž­tik­rin­ti pa­kan­ka­mo kai ku­rių mais­ti­nių me­džia­gų ga­vi­mo, pa­vyz­džiui, vi­ta­mi­no B12, ge­le­žies, cin­ko, kal­cio ar vi­sa­ver­čių bal­ty­mų. Vis­gi abe­jo­ja­ma, ar toks mai­ti­ni­ma­sis tin­ka­mas mū­sų kli­ma­to juos­to­je“, – sa­ko die­to­lo­gė.

Die­tos šla­kų ne­ša­li­na

R. Ga­lu­baus­kie­nė pa­žy­mi, kad šla­kų iš or­ga­niz­mo die­tos ne­pa­de­da pa­ša­lin­ti, taip pat ir žar­ny­no plo­vi­mas. Pas­ta­ro­ji pro­ce­dū­ra ga­li bū­ti ne­tgi ža­lin­ga.

„Daž­nai at­lie­ka­mas žar­ny­no plo­vi­mas ga­li nua­lin­ti žmo­gaus or­ga­niz­mą. Išp­lau­na­mos ge­ro­sios žar­ny­no bak­te­ri­jos, to­dėl nu­si­lpsta imu­ni­te­tas. Ši pro­ce­dū­ra gal­būt tik­tų tik esant vi­du­rių už­kie­tė­ji­mui“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Pa­sak die­to­lo­gės, vie­nin­te­lis šla­kų va­ly­mo bū­das – he­mo­dia­li­zė, ku­ri at­lie­ka­ma esant lė­ti­niam inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mui.

Val­gy­ti rei­kia švie­siuoju pa­ros me­tu

Ne­se­niai R. Ga­lu­baus­kie­nei te­ko klau­sy­tis pa­skai­tos apie cir­ka­di­nio rit­mo įta­ką žmo­gaus or­ga­niz­mui.

Cir­ka­di­niu rit­mu va­di­na­mi or­ga­niz­me vyks­tan­tys ir re­gu­lia­riai maž­daug kas 24 va­lan­das pa­si­kar­to­jan­tys bio­lo­gi­niai pro­ce­sai, to­kie kaip hor­mo­nų iš­sky­ri­mas, mi­ty­ba, mie­gas ir pa­na­šiai. Šiuos pro­ce­sus re­gu­liuo­ja va­di­na­ma­sis bio­lo­gi­nis laik­ro­dis, ku­ris pri­klau­so nuo švie­sos ir tam­sos po­ky­čių ap­lin­ko­je.

Pas­kai­to­je bu­vo kal­ba­ma apie tai, jog nu­sto­jus pus­ry­čiau­ti, nu­tu­ki­mo ri­zi­ka pa­di­dė­ja 4,5 kar­to, o pa­sku­ti­nis val­gy­mas (va­ka­rie­nė) ska­ti­na rie­ba­li­nio au­di­nio kau­pi­mą­si.

Pag­rin­di­niai val­gy­mai tu­ri bū­ti švie­siuo­ju pa­ros me­tu, o mie­go truk­mė tu­ri bū­ti ne ma­žesnė kaip 7 va­lan­dos. Mat mie­go sto­ka ska­ti­na al­kio ir ape­ti­to di­dė­ji­mą.

Tas pa­ts ka­lo­ri­jų kie­kis, skir­tin­gais in­ter­va­lais iš­dė­lio­tas per die­ną, le­mia skir­tin­gą kū­no ma­sės kai­tą. Jei 1 400 ki­lo­ka­lo­ri­jų die­tą iš­da­ly­tu­me taip: pir­ma gru­pė – pus­ry­čiai 700 kcal, pie­tūs 500 kcal, va­ka­rie­nė 200 kcal; ant­ra gru­pė – pus­ry­čiai 200 kcal, pie­tūs 500 kcal, o va­ka­rie­nė 700 kcal, tai ant­ro­je gru­pė­je būtų dau­giau nu­tu­ki­mo at­ve­jų.

Die­to­lo­gė taip pat at­krei­pia dė­me­sį į tai, kad svei­kas žmo­gus ne­tu­ri bū­ti la­bai lie­sas: „Ge­riau kai kū­no ma­sės in­dek­sas yra ar­čiau 26, o ne 18.“

Mi­ty­bą rei­kia keis­ti pa­ma­žu

Nu­ta­rus keis­ti mi­ty­bos įpro­čius, die­to­lo­gė pa­ta­ria to im­tis pa­laips­niui, o ne dras­tiš­kai, pa­vyz­džiui, nuo pir­ma­die­nio. Pe­rei­ti prie svei­kos, sai­kin­gos, su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos rei­kė­tų per sa­vai­tę. Maž­daug tiek lai­ko rei­kia, kad su­si­trauk­tų skran­dis.

Pra­dė­jus lai­ky­tis die­tos, rei­kia pla­nuo­ti sa­vo val­gia­raš­tį, į par­duo­tu­vę ei­ti ne tuš­čiu skran­džiu, su­si­da­ry­ti pir­ki­nių są­ra­šą. Pa­sak gy­dy­to­jos, la­bai svar­bus ir šei­mos pa­lai­ky­mas, ge­riau­sių re­zul­ta­tų pa­sie­kia­ma, kai vi­sa šei­ma svei­kai ir sai­kin­gai mai­ti­na­si.

Ga­li­ma da­ry­ti ir iš­kro­vos die­ną vie­ną kar­tą per sa­vai­tę, ypač, kai jau lai­ko­ma­si nau­jų mi­ty­bos prin­ci­pų. Tai tik­rai ga­li pa­dė­ti su­ma­žin­ti svo­rį. Ta­čiau jei­gu tą die­ną val­go­me obuo­lius ar ge­ria­me ke­fy­rą, rei­kė­tų pa­si­skai­čiuo­ti, kad per die­ną su šiais pro­duk­tais gau­tu­me 600–800 ki­lo­ka­lo­ri­jų.

La­bai svar­bu lai­kan­tis die­tos gau­ti pa­kan­ka­mai skys­čių. Ge­riau­sia ger­ti pa­pras­tą van­de­nį.

Pa­sak R. Ga­lu­baus­kie­nės, da­bar spau­do­je ir in­ter­ne­te ga­li­ma ras­ti pa­kan­ka­mai in­for­ma­ci­jos, kiek ki­lo­ka­lo­ri­jų per die­ną tu­ri su­var­to­ti vy­ras ar mo­te­ris pa­gal sa­vo fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Me­tant svo­rį, ki­lo­ka­lo­ri­jų rei­kė­tų su­var­to­ti ma­žiau, nei jų išeik­vo­ja­me. Tai­gi bū­ti­nas ir fi­zi­nis ak­ty­vu­mas.

Au­ga­li­niai rie­ba­lai nau­din­ges­ni

„Rei­kė­tų lai­ky­tis tra­di­ci­nės me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų nuo­mo­nės, ku­ri pa­rem­ta šiuo­lai­kiš­ku me­di­ci­nos moks­lu. Mi­ty­ba tu­ri bū­ti vi­sa­ver­tė, įvai­ri, sai­kin­ga ir su­ba­lan­suo­ta. Vis­kas svar­bu ir rei­ka­lin­ga: ir bal­ty­mai, ir rie­ba­lai, ir ang­lia­van­de­niai“, – pa­žy­mi die­to­lo­gė.

Rie­ba­lai tu­rė­tų su­da­ry­ti ne dau­giau nei 30 pro­cen­tų mais­to da­vi­nio ener­gi­nės ver­tės, o Lie­tu­vo­je, pa­sak gy­dy­to­jos, jis sie­kia 43 pro­cen­tus. Pa­ta­ria­ma rink­tis alie­jus (iš­sky­rus pal­mių), na­tū­ra­lų svies­tą, o ne mar­ga­ri­ną, ku­rio su­dė­ty­je yra trans­rie­ba­li­nių rugš­čių.

Au­ga­li­nių rie­ba­lų taip pat gau­na­me val­gy­da­mi avo­ka­dus, rie­šu­tus, sėk­las. La­bai svar­bios ome­ga-3 rie­ba­li­nės rūgš­tys, esan­čios rie­bio­se jū­rų žu­vy­se.

Per­kant pro­duk­tus die­to­lo­gė pa­ta­ria žiū­rė­ti į eti­ke­tes. Da­bar nu­ro­dant pro­duk­to ener­gi­nę ver­tę pa­pras­tai ra­šo­ma ir kiek pro­duk­te yra so­čių­jų rie­ba­lų. Jie ne­tu­rė­tų vir­šy­ti 10 pro­cen­tų. Taip pat svar­bu rink­tis ne per sū­rius pro­duk­tus ir su kuo ma­žiau cuk­raus.

„Rin­ki­tės kuo lie­ses­nius mais­to pro­duk­tus, nes vi­si rie­ba­lai, ir gy­vū­ni­nės, ir au­ga­li­nės kil­mės, tu­ri tą pa­tį ka­lo­ri­jų kie­kį – 1 gra­mas tu­ri 9 ki­lo­ka­lo­ri­jas“, – pa­ta­ria R. Ga­lu­baus­kie­nė.

Mė­sos rei­kia, tik ne rū­ky­tos

Mė­sos rei­kė­tų val­gy­ti 2–3 kar­tus per sa­vai­tę. Ge­riau rink­tis lie­są mė­są, o po­rci­ja tu­rė­tų bū­ti 70–100 gra­mų.

„Mė­sa rei­ka­lin­ga, bet gau­siai var­to­ja­ma ne­sau­gi dėl on­ko­lo­gi­nių li­gų ri­zi­kos. Ypač rei­kė­tų veng­ti rū­ky­tų mė­sos ga­mi­nių. Dar pa­vo­jin­ges­ni yra karš­tai rū­ky­ti mė­sos ga­mi­niai, nes jų su­dė­ty­je bū­na hid­rin­tų rie­ba­lų. Rū­ky­ti ga­mi­niai pa­pras­tai bū­na ir sū­rūs, o drus­kos per­tek­lius ken­kia hi­per­to­ni­jos li­go­niams. Be to, daž­niau­siai to­kiuo­se ga­mi­niuo­se yra aro­ma­to ir sko­nio stip­rik­lio E621, dėl to mums taip no­ri­si val­gy­ti“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Vi­sa­ver­tei mi­ty­bai bū­ti­ni bal­ty­mai. Jie yra dvie­jų rū­šių: di­de­lės bio­lo­gi­nės ver­tės gy­vū­ni­nės kil­mės bal­ty­mai (mė­sa, žu­vis, kiau­ši­niai, pie­nas) ir au­ga­li­nės kil­mės (grū­di­nės kul­tū­ros, ankš­ti­nės dar­žo­vės, rie­šu­tai).

„Pa­gal bio­lo­gi­nę ver­tę po mo­ti­nos pie­no bal­ty­mo ei­na kiau­ši­nio bal­ty­mas. Jis tu­ri iki 55 pro­cen­tų pa­ros ami­no rūgš­čių, o try­ny­je yra ver­tin­gų me­džia­gų: cho­li­no, le­ci­ti­no, jo­do, cin­ko, ge­le­žies, kal­cio, vi­ta­mi­nų D ir B gru­pės. Tai­gi jau­niems žmo­nėms kiau­ši­niai ypač nau­din­gi“, – sa­ko R. Ga­lu­baus­kie­nė.

La­bai ver­tin­gas ir pie­no bal­ty­mas, ta­čiau, pa­sak gy­dy­to­jos, net 33 pro­cen­tai lie­tu­vių ne­to­le­ruo­ja pie­no cuk­raus lak­to­zės, to­dėl ne­ga­li ger­ti gry­no pie­no. Pa­ta­ria­ma rink­tis rūgš­čius pie­no pro­duk­tus: ke­fy­rą, rūg­pie­nį, pa­su­kas, varš­kę.

Vėl­gi rei­kė­tų rink­tis kuo lie­ses­nius pie­no pro­duk­tus.

Iš au­ga­li­nės kil­mės bal­ty­mų ver­tin­giau­si lę­šiai, žir­niai, avin­žir­niai, bo­li­vi­nių ba­lan­dų, bur­no­čių kruo­pos.

Ang­lia­van­de­niai – ener­gi­jos šal­ti­nis

„Ang­lia­van­de­niai – ener­gi­nė me­džia­ga. Jie tu­rė­tų su­da­ry­ti 55 pro­cen­tus mais­to da­vi­nio ener­gi­jos ver­tės, o mū­sų mi­ty­bo­je te­su­da­ro 40 pro­cen­tų. Svar­bu, kad bū­tų kuo ma­žiau leng­vai įsi­sa­vi­na­mų ang­lia­van­de­nių, tai yra cuk­raus, gliu­ko­zės, fruk­to­zės, lak­to­zės, mal­to­zės. Rei­kė­tų val­gy­ti dau­giau dar­žo­vių, o mes, lie­tu­viai, jų val­go­me per ma­žai“, – pa­žy­mi die­to­lo­gė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

DIE­TO­LO­GĖ: Gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Re­gi­na Ga­lu­baus­kie­nė sa­ko, kad nu­spren­dus nu­mes­ti svo­rio, la­bai svar­bus yra šei­mos pa­lai­ky­mas, ge­riau­sių re­zul­ta­tų pa­sie­kia­ma, kai svei­kai ir sai­kin­gai mai­ti­na­si vi­sa šei­ma.

PATARIMAS: Pa­sak gy­dy­to­jos die­to­lo­gės Re­gi­nos Ga­lu­baus­kie­nės, žmo­gaus or­ga­niz­mui rei­kia vis­ko: ir bal­ty­mų, ir ang­lia­van­de­nių, ir rie­ba­lų, ta­čiau juos rei­kia rink­tis at­sa­kin­gai ir var­to­ti su sai­ku.

baltyminiai batonėliai