Šiaulietės eksperimentas sulaukė susidomėjimo

Asmeninė nuotr.
Šiaulietė Agnė Gumuliauskienė nieko bendro neturi su medicina, tačiau pradėjusi „cukraus eksperimentą“ rimtai susimąstė apie jo daromą žalą sveikatai.
„Cukrus nėra blogis, jei jis vartojamas su saiku“, – sako šiaulietė bibliotekininkė Agnė Gumuliauskienė. Jauna moteris kartu su savo sutuoktiniu prieš porą metų sugalvojo paanalizuoti, kiek cukraus yra populiariausių produktų sudėtyje, ir pavaizduoti šį kiekį vizualiai – cukraus kubeliais. Pribloškiantis eksperimentas sulaukė ne tik Agnės artimųjų, ne tik odontologų, bet ir gausybės gyventojų reakcijos.

Vaizdinė priemonė – cukraus kubeliai

Natūralu, kad susilaukus vaikelio, mamai kyla natūralus klausimas, kokius produktus rinktis, kad jie būtų ne tik skanus, bet ir sveiki. Taip nutiko ir Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai 29-erių A. Gumuliauskienei.

Jauna moteris kartu su savo sutuoktiniu pradėjo analizuoti produktų etiketes. Viena sudėtinė dažno produkto dalis kaip reikiant nustebino – paaiškėjo, kad vieną iš didžiausių dalių dažname produkte užima cukrus.

Šeima sugalvojo, jog reikėtų vaizdžiai parodyti, kiek cukraus yra viename arba kitame maisto produkte. Tačiau tiesiog pabertas šaukštas cukraus nebuvo labai vaizdus.

„Kaip tik tuo metu svečiams pavaišinti buvome įsigiję cukraus kubeliais, ir tie kubeliai galvoje kažkaip susipynė su idėja rodyti cukrų“, – sako Agnė.

Sutuoktiniai netrukus nusprendė įdomaus eksperimento rezultatais pasidalyti su kitais. Taigi ėmė vesti Instagram paskyrą ir joje dalytis konkretaus produkto ir čia pat sudėtų 2 gramų cukraus kubelių, kurių lygiai tiek, kiek produkte yra cukraus, nuotraukomis.

Pirmos šiauliečių nuotraukos Instagram'e buvo paprastos – tapetų fone su ranka rašytais duomenimis. Vėliau pasigamino foną, o tekstą rašė tik po nuotraukomis.

Kitus šeimos narius, anot A. Gumuliauskienės, stipriai užkabino idėja, kai kurie netgi ėmė neakivaizdžiai dalyvauti paskyros kūrime, kartas nuo karto pakišdami mintį, kokį produktą dar vertėtų paanalizuoti, bei leisdami jį nufotografuoti. Žinučių su įvairiais pasiūlymais, prašymais porą neretai sulaukia ir iš visai nepažįstamų žmonių.

„Stengiamės rinktis populiarius ir dažnai kitų žmonių vartojamus produktus, kad būtų aktualu ir susilauktų dėmesio. Niekam neįdomu tai, ko patys nevartoja“, – aiškina šiaulietė.

Natūralus ar pridėtinis cukrus?

Agnė nėra sveikatos specialistė. Todėl sako nesiimanti patarinėti žmonėms, kokių produktų geriau nevartoti arba atsakingai galvoti, ką deda į burną.

„Tiesiog manau, kad viskas su saiku yra puiku ir galima. Cukrus yra reikalingas mūsų organizmui, tačiau kaip ir visur turi būti balansas. Ir greičiausiai jokios naujienos nepasakysiu patardama vartoti daugiau natūralių cukrų, o ne pridėtinių. Natūralūs yra visi vaisiai, daržovės, pieno produktai. O visi saldumynai, deja, yra tie „negerieji“ cukrūs“, – sako šiaulietė.

Ji duoda pavyzdį. 100 gramų vynuogių yra apie 15 gramų cukraus. Tai natūralus cukrus, be to, vynuogėse gausu ir visokių kitokių gerų medžiagų. Tuo tarpu 100 gramų šakočio yra apie 30 gramų cukraus, ir beveik visas jis pridėtinis.

„Labai geras ir naudingas produktas yra jogurtas. Bet reikia žiūrėti, kad jis būtų be jokių priedų. Pavyzdžiui, natūralus graikiškas jogurtas turi 2,5 gramo natūralaus cukraus (plius baltymai ir kitas gėris), o su priedais turi jau net apie 10 gramų cukraus. Rašoma, jog tai uogų priedai, bet realiai tai uogienės su daug pridėtinio cukraus. Todėl geriau yra rintis natūralų jogurtą ir patiems prisidėto šviežių uogų ar vaisių“, – aiškina moteris.

Pataria vaikus auginančioms mamoms būtinai atkreipti dėmesį į suvartojamo cukraus kiekį – pagal PSO paros normą – apie 50 gramų, pagal EU – 90 gramų. Vaikams per parą šio cukraus (tiek natūralaus, tiek pridėtinio) reikėtų suvartoti perpus mažiau.

„Pavyzdžiui, vaikams siūlome šokoladinius kiaušinius ar čiulpinukus, su kuriais vaikas iškart susirenka visą cukraus paros normą ar netgi viršija ją. Tai išties nėra naudinga“.

Tiems, kuriems, nepaisant organizmui daromos žalos, vis tiek labai norisi „ko nors“ saldaus, Agnė pataria nevaržyti savęs atsisakant to ar ano. Svarbu, įsitikinusi, stebėti suvartojamą cukraus kiekį.

Anot pašnekovės, jei norisi vengti pridėtinio cukraus, geriau vietoj šokolado suvalgyti bananą. Taisyklė esanti paprasta – rinktis natūralius produktus (mitybą reiktų praturtinti ir natūraliais papildais).

Taip pat svarbu neapsigauti su džiovintais vaisiais, nes jie turi daug daugiau cukraus, tad reikia žiūrėti, jog nebūtų dar papildomai cukruoti.

Produkto etiketės paslaptis

Kai kurie vartotojai greičiausiai nežino, kaip reikėtų skaityti produkto etiketę. Anot A. Gumuliauskienės, yra viena paprasta taisyklė – produkte sudėti ingredientai surašyti jų kiekių mažėjimo tvarka. Tad kuo toliau šioje eilėje nurodytas cukrus, tuo produkte jo mažiau.

Kiekvieno produkto etiketėje yra nurodyta energetinė vertė, ten yra ir cukraus kiekis. Informacija nurodoma 100 gramų, tad reikėtų pasižiūrėti visą produkto kiekį ir tiesiog proporcingai apsiskaičiuoti cukrų.

„Pavyzdžiui, jei šimte gramų produkto yra 13 gramų cukraus, o visas produktas yra 35 gramų. Taigi 35 dauginame iš 13 ir gautą skaičių dalijame iš 100. Gauname, kad mūsų produkte, porcijoje yra 4,5 gramo cukraus. Vaisių ir daržovių vidutinį cukraus kiekį 100 gramų galima lengvai rasti internete ir naudotis, apsiskaičiuojant tokiu pat būdu“, – teigia šiaulietė.

Daugiausiai cukraus yra gazuotuose saldžiuose gėrimuose, miltiniuose saldžiuose produktuose.

„Tačiau cukraus yra ir rūkytuose mėsos gaminiuose, padažuose (garstyčios, krienai). Tad nereikėtų galvoti, kad tik saldumynai yra cukrus. Taip pat įdomu tai, jog cukrus nevisad būna įvardijamas etiketėje kaip „cukrus“. Daugelis saldiklių pavadinimų taip pat slepia cukrų“ – sako eksperimento sumanytoja.

Ir toliau analizuodama produktų sudėtį bei kokią vietą produkte užima cukrus, ponia Agnė sako, kad asmeninių cukraus vartojimo įpročių kardinaliai nepakeitė. Vis dėlto mažametei savo dukrai cukraus vartojimą apribojo.

„Cukrus nėra blogis, mums jo reikia kaip ir kitų medžiagų. Tačiau ilgą laiką viršijant paros normas tikrai rizikuojame pabloginti savo sveikatą. Kalba eina tiek apie dantis, tiek įvairias ligas“, – sako A. Gumuliauskienė.