Saulės perteklius gresia odos ligomis

Sau­lės per­tek­lius gre­sia odos li­go­mis

Ši va­sa­ra ne­le­pi­na sau­le ir ši­lu­ma. Dau­ge­lis dėl to pyks­ta, ta­čiau mū­sų odai to­kie orai – tik­ra at­gai­va ir ap­sau­ga nuo klas­tin­gų odos li­gų. Vyks­tan­čius pa­si­kai­tin­ti į šil­tus kraš­tus es­te­ti­nės ir la­ze­ri­nės der­ma­to­lo­gi­jos kli­ni­kos „Bel­la Der­ma“ gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Ind­rė Do­mar­kai­tė-Ja­kov­le­vė įspė­ja sau­go­ti odą nuo ža­lin­gų jos spin­du­lių, kad vė­liau ne­rei­kė­tų skau­džiai gai­lė­tis.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Nu­de­gi­mas jau­nys­tė­je – li­ga bran­džia­me am­žiu­je

Nu­deg­ti sau­lė­je ga­li­ma ne tik kai­ti­nan­tis pa­plū­di­my­je, bet ir dir­bant sau­lės ato­kai­to­je, ke­liau­jant pės­čio­mis ar va­žiuo­jant dvi­ra­čiu. Oda pa­raus­ta, ga­li at­si­ras­ti pūs­lių.

Ypač ri­zi­kuo­ja sau­lė­je nu­deg­ti švie­siao­džiai, rau­donp­lau­kiai, švie­siap­lau­kiai, straz­da­no­ti žmo­nės.

Pa­sak I. Do­mar­kai­tės-Ja­kov­le­vė, dau­ge­lis į nu­de­gi­mą nu­mo­ja ran­ka, nes jis grei­tai praei­na, ta­čiau bent kar­tą stip­riai nu­de­gę sau­lė­je ri­zi­kuo­ja­me atei­ty­je su­si­rgti odos vė­žiu.

Į ri­zi­kos gru­pę taip pat pa­ten­ka daug lai­ko sau­lė­je pra­lei­džian­tys žmo­nės, re­gu­lia­riai be­si­lan­kan­tys so­lia­riu­me, tu­rin­tys daug ap­ga­mų, tie, ku­rių šei­mo­je bu­vo ser­gan­čių­ odos vė­žiu.

Odos vė­žys daž­niau­siai iš­si­vys­to vy­res­niems nei 50 me­tų žmo­nėms, ta­čiau ne­re­tai už­klum­pa ir ge­ro­kai jau­nes­nius.

Gy­dy­to­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad mū­sų ša­ly­je su­si­rgi­mų odos vė­žiu dau­gė­ja, nes mes dau­giau ke­liau­ja­me, poil­siau­ja­me šil­tuo­se kraš­tuo­se (Is­pa­ni­ja, Tur­ki­ja, Grai­ki­ja, Egip­tas), kur gau­na­me dau­giau pa­vo­jin­gų sau­lės spin­du­lių.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) tarp­tau­ti­nės moks­li­nių ty­ri­mų on­ko­lo­gi­jos sri­ty­je agen­tū­ros duo­me­ni­mis ne­me­la­no­mi­niu odos vė­žiu ir me­la­no­ma kas­met su­ser­ga dau­giau nei 3,5 mi­li­jo­no Eu­ro­pos gy­ven­to­jų. Odos vė­žys – daž­niau­sias, o pa­pli­ti­mas spar­čiau­siai au­gan­tis tarp vi­sų vė­žio formų.

Me­la­no­ma – pa­ti klas­tin­giau­sia

Me­la­no­ma – nors ir re­čiau­sias odos vė­žys, ta­čiau pa­ts pa­vo­jin­giau­sias. Me­la­no­ma ga­li su­si­rgti bet ko­kio am­žiaus žmo­gus. Dau­giau­siai ser­gan­čių­ – Aust­ra­li­jo­je. Daž­niau ser­ga mo­te­rys. Di­džiau­sia ri­zi­ka su­si­rgti yra švie­siao­džiams žmo­nėms, ta­čiau, pa­sak gy­dy­to­jos, me­la­no­ma ser­ga ir juo­dao­džiai.

2013 me­tų duo­me­ni­mis (jie at­nau­ji­na­mi kas 10 me­tų), Lie­tu­vo­je odos na­vi­ki­nė­mis li­go­mis sir­go 8600 žmo­nių, 1633 iš jų – me­la­no­ma.

„Me­la­no­ma yra pa­ti neaiš­kiau­sia, ag­re­sy­viau­sia, mis­tiš­kiau­sia iš vi­sų on­ko­lo­gi­nių li­gų, nes ga­li bū­ti ir iš ap­ga­mo, o ga­li ir ne­tu­rė­ti pig­men­to. Me­la­no­ma me­tas­ta­zuo­ja į ki­tus or­ga­nus: plau­čius, ke­pe­nis, kau­lus, sme­ge­nis. Li­ga pro­gre­suo­ja la­bai grei­tai“, – var­di­ja I. Do­mar­kai­tė-Ja­kov­le­vė.

Kaip at­pa­žin­ti me­la­no­mą?

Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir iš se­no ap­ga­mo, ir nau­jo­je vie­to­je. Dė­mė, ap­ga­mas daž­niau­siai bū­na la­bai tam­sios spal­vos, ne­tai­syk­lin­gais kraš­tais, skir­tin­gų at­spal­vių ir spar­čiai di­dė­ja. Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir kaip raus­vas ar rau­do­nas grei­tai au­gan­tis maz­ge­lis.

„Ne­del­siant rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją, jei­gu to­kį ap­ga­mą pra­de­da nie­žė­ti, jis krau­juo­ja, šla­piuo­ja“, – įspė­ja der­ma­to­lo­gė.

Jei­gu me­la­no­ma diag­no­zuo­ja­ma ir išo­pe­ruo­ja­ma anks­ty­vo­je sta­di­jo­je, net 97 pro­cen­tai pa­cien­tų pa­sveiks­ta.

Ba­za­lio­ma – daž­niau­sia

Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­ti ir la­biau­siai pa­pli­tu­si vė­žio for­ma yra ba­za­lio­ma (ba­zi­li­nių ląs­te­lių kar­ci­no­ma).

„Iš vi­sų blo­gy­bių – tai ma­žiau­sia blo­gy­bė. Ši vė­žio for­ma ne­plin­ta į ki­tus or­ga­nus, ta­čiau ne­gy­do­ma ga­li išo­pė­ti ir pa­žeis­ti gi­les­nius au­di­nius“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

I. Do­mar­kai­tė-Ja­kov­le­vė pri­si­me­na at­ve­jį, kai žmo­gui vir­šu­gal­vy­je bu­vo tiek pa­žen­gu­si ba­za­lio­ma, kad pe­rau­go kau­lą ir pa­sie­kė sme­ge­nis.

„Kar­tais žmo­nės la­bai nea­dek­va­čiai rea­guo­ja: vie­nam ma­žas spuo­ge­lis ant no­sies jau di­džiu­lė pro­ble­ma, o ki­tam ir toks išo­pė­jęs da­ri­nys at­ro­do nie­ko to­kio“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Ba­za­lio­ma at­ro­do kaip iš­ki­lęs odos spal­vos maz­ge­lis, ku­rį su­pa balz­ga­nas per­la­mut­ri­nis vo­le­lis. Esant la­biau pa­žen­gu­siai li­gai, at­ro­do kaip su­ra­gė­jęs, lė­tai au­gan­tis maz­ge­lis, ku­ris il­gai­niui ga­li išo­pė­ti, pleis­ka­no­ti, šla­piuo­ti. Da­ri­niai daž­niau­siai at­si­ran­da sau­lei at­vi­ro­se vie­to­se: ant vei­do, gal­vos, krū­ti­nės, ran­kų.

Plokš­čia­ląs­te­li­nė kar­ci­no­ma ir ak­ti­ni­nė ke­ra­to­zė

Tai ant­ra la­biau­siai pa­pli­tu­si odos vė­žio for­ma. Da­ri­nys at­ro­do kaip su­ra­gė­jęs maz­ge­lis ar plokš­te­lė, ku­ris ga­li grei­tai aug­ti, išo­pė­ti, šla­piuo­ti.

„Tai pik­tes­nė vė­žio for­ma, pa­žei­džian­ti limf­maz­gius, – pa­ste­bi gy­dy­to­ja. – Ši li­ga ga­li iš­si­vys­ty­ti iš ak­ti­ni­nės ke­ra­to­zės – iki­vė­ži­nio su­si­rgi­mo.“

Su ak­ti­ni­ne ke­ra­to­ze, pa­si­reiš­kian­čia kaip rau­do­nai raus­vos pleis­ka­no­jan­čios ir šiurkš­čios plokš­te­lės, at­si­ran­dan­čios la­biau­siai sau­lės vei­kia­mo­se vie­to­se, der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gei ten­ka su­si­dur­ti be­ne daž­niau­siai. Ši li­ga vi­sa­da gy­do­ma, nes 10–15 pro­cen­tų at­ve­jų ji ga­li iš­si­vys­ty­ti į plokš­čia­ląs­te­li­nę kar­ci­no­mą.

Svar­bu sau­go­tis

No­rint iš­veng­ti odos vė­žio, nuo pat ma­žų die­nų la­bai svar­bu sau­go­ti odą nuo ža­lin­gų sau­lės spin­du­lių.

Sau­lė­tą va­sa­ros die­ną nuo 12 iki 16 va­lan­dos rei­kia veng­ti il­go bu­vi­mo sau­lės ato­kai­to­je. Jei­gu jau ten­ka bū­ti lau­ke tuo pe­rio­du, rei­kia nau­do­ti kre­mą, sau­gan­tį nuo UVA ir UVB spin­du­lių, ku­rio SPF yra nuo 30 iki 50+. Pa­si­tep­ti kre­mu rei­kia pus­va­lan­dis prieš ei­nant į lau­ką. Pa­kar­to­ti­nai tep­ti po 2–3 va­lan­dų ar nu­si­mau­džius.

Ap­si­sau­go­ti nuo spin­du­lių pa­dės skė­tis nuo sau­lės, pla­čiab­ry­lė skry­bė­lė, leng­vi na­tū­ra­laus pluoš­to dra­bu­žiai, den­gian­tys pe­čius, nu­ga­rą, krū­ti­nę.

Vai­kus, ku­rie mėgs­ta il­gai taš­ky­tis van­de­ny­je, gy­dy­to­ja pa­ta­ria reng­ti marš­ki­nė­liais, den­gian­čiais pe­čius, da­bar yra ir spe­cia­lių mau­dy­mo­si glaus­ti­nu­kių su ran­ko­vai­tė­mis. O gal­vos ap­dan­ga­las tu­ri deng­ti ne tik vir­šu­gal­vį, bet ir au­sis.

Der­ma­to­lo­gė re­ko­men­duo­ja kar­tą per mė­ne­sį ap­žiū­rė­ti sa­vo ir sa­vo ar­ti­mų­jų odą, ar neat­si­ra­do nau­jų, neįp­ras­tų da­ri­nių, ar ne­pa­ki­to se­nie­ji ap­ga­mai.

Sun­kiai ma­to­mas vie­tas pa­pra­šy­ki­te, kad ap­žiū­rė­tų ar­ti­mie­ji. Jei­gu nė­ra kam jū­sų ap­žiū­rė­ti, sto­vė­da­mi prieš di­de­lį veid­ro­dį kar­tu nau­do­ki­te ma­žą veid­ro­dė­lį sun­kiai ma­to­moms vie­toms ap­žiū­rė­ti.

Svar­bu ne­pra­leis­ti nė vie­no plo­te­lio, nes da­ri­nių ga­li at­si­ras­ti ir už au­sų, vir­šu­gal­vy­je, ant pa­dų, del­nų, tar­pu­pirš­čiuo­se.

Pas­te­bė­ję nau­jų, įtar­ti­nų da­ri­nių, kreip­ki­tės į gy­dy­to­ją.

„La­bai svar­bu mei­lė sau, sa­vęs prie­žiū­ra. Gy­dy­to­jas nea­teis pas jus, jūs tu­ri­te atei­ti. Tik lai­ku krei­pu­sis ga­li­ma iš­gy­dy­ti odos vė­žį. Ne­rei­kia bi­jo­ti ir ig­no­ruo­ti pro­ble­mos“, – ra­gi­na I. Do­mar­kai­tė-Ja­kov­le­vė.

Kli­ni­kos „Bel­la Der­ma“ nuo­tr.

Gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Ind­rė Do­mar­kai­tė-Ja­kov­le­vė įspė­ja: „Ri­zi­ka su­si­rgti odos vė­žiu di­dė­ja kas­met, ir su­serga vis jau­nesni.“

Atė­jus sau­lė­toms die­noms sku­ba­me gra­žiai įdeg­ti. Įde­gį gau­do­me ir už­sie­ny­je. Nuot­rau­ko­je – sau­sa­kim­šas pa­plū­di­mys Ali­kan­tė­je, Is­pa­ni­jos ry­tuo­se.

EPA-EL­TA nuo­tr.