Naujausios
Onkologiniai ligoniai griebiasi ir mitų
Ar krūties vėžiu serga tik moterys, ar vėžį sukelia netinkama mityba, o gal vėžines ląsteles naikina didelės vitamino C dozės? Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos onkologas-chemoterapeutas Leonid Gatijatullin susiduria su daugybe pacientų mitų, iš kurių stipriausias – esą vėžinė liga nepagydoma.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Patiria emocinį sukrėtimą
Šiauliuose trečius metus dirbantis onkologas-chemoterapeutas Leonid Gatijatullin pasakoja, kad mitai susiję su onkologinėmis ligomis, netradiciniais jų gydymo būdais yra dažni.
„Viskas suprantama“, – įsitikinęs medikas, nes pacientai, sužinoję diagnozę apie onkologinę ligą, išgyvena savotiškas psichologines stadijas. Iš pradžių viską neigia, vėliau pyksta, liūdi, po to atsiranda susitaikymas ir tik tada imasi konstruktyvaus pokalbio ir veiksmų. Susitaikymas su mintimi apie ligą, rodo mediko patirtis, trunka apie metus.
„Gal medikai suklydo?“ – to dažnai klausia diagnozę išgirdęs pacientas. Gydytojas dažniausiai susiduria su gajausiu mitu apie vėžį, jog tai – mirties nuosprendis. Tuo tikinčiam žmogui ne tik gydytis, bet ir gyventi toliau tampa labai sudėtinga.
„Praeina daug laiko, kol žmogus supranta, kad atradus ligą pirmose stadijose ji sustabdoma, išoperavus ir pritaikius gydymą galima gyventi dar labai labai ilgai ir numirti visai ne nuo to“, – tvirtina L. Gatijatullin.
Onkologiniai ligoniai, pasak gydytojo, ligos pradžioje pratinasi prie gydymo, alternatyvų neieško. Trokšta greito medikamentinio sprendimo, kuris padės nugalėti ligą.
„Kas greičiau: operacija, vaistai, švitinimas? Tradicinė medicina visa tai padaro. Kai liga pristabdoma, pacientai pradeda galvoti, ką daryti, kad liga vėl neprasidėtų. Tada ir išmėgina nugirstus, patartus, perskaitytus įvairiausius „priešvėžinius“ metodus“, – šypsosi gydytojas.
Visi ieško papildomų gydymo metodų
Gydytojas pasakoja, jog įrodyta, kad tam tikras kraujo, gimdos kaklelio vėžines ligas sukelia virusai, skrandžio – bakterija, kepenų – hepatitų virusai.
„Virusas – tam tikra genetinė informacija, ji įeina į ląstelės genetinę sistemą ir pradeda ją veikti. Ląstelė pakinta ir joje prasideda mutavimo procesai“, – aiškino onkologas.
L. Gatijatullin sako, kad vienas populiariausių alternatyvių bandymų – gydytis ir palaikyti sveikatą žoliniais preparatais, specialiai sukurtais vaistažolių mišiniais, griebiamasi mitybos ir mąstysenos pokyčių.
„Kas antras pacientas pereina šiuos kelius, nesvarbu, kokios šalies, tautybės ar rasės jis būtų, tai yra įrodyta. Visi ieško papildomų gydymo metodų, kažkokių alternatyvų. Tačiau ne visi pasisako apie tai gydytojui. Paklausus, kodėl nepasisako, atsakymas paprastas – bijo, kad gali būti sukritikuotas“, – pasakojo onkologas.
Po tokių ligonių apklausos paaiškėjo, kad visi, kurie vartojo alternatyvius gydymo būdus kartu su tradiciniu gydymu, jautėsi geriau, negu tie, kurie nesigydė. Mokslininkai iškėlė versiją, jog tai yra placebo efektas, nes išgyvenamumas tokių pacientų nėra didesnis negu nesigydžiusiųjų papildomai.
„Tai – psichologinė būsena. Pacientas, kai renkasi gydymosi būdą, yra pats sau gydytojas, tarsi valdo situaciją, nusprendžia ko ir kiek vartos. Pas gydytoją jis yra tik vykdytojas, – paaiškina psichologinius skirtumus medikas. – Tačiau visas tas alternatyvas, jei yra noro, galima vartoti tik po chemoterapijos. Pavyzdžiui, žoliniai preparatai gali lemti, ar sumažinti vaistų dozę kraujyje. Todėl turi būti tarp gydytojo ir paciento pasitikėjimas ir bendradarbiavimas“.
Eksperimentai su mityba nereikalingi
Mityba, pasak L. Gatijatullin, yra viena sričių, kurioje onkologiniai pacientai dažnai eksperimentuoja. Ir primena, kad mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog mitybos pokyčiai, įvairių dietų taikymas, įtakos ligos progresui neturi.
Dažnai sulaukia pacientų klausimų, kokia mityba turėtų būti sergant onkologine liga. Atsakymas visiems panašus: maistas turi būti lengvai virškinamas, įvairus – „lyg sanatorijoje“.
„Daržovės, vaisiai, mėsa, kruopos – visa tai turi būti meniu, bet jei žmogus mėgo cepelinus, šašlykus, nereiškia, kad jų reikia atsisakyti. Galima suvalgyti, bet nereikia be reikalo apsunkinti virškinimo. Riboti maisto įvairovės nereikia“, – patarė gydytojas.
Medikas išgirsta ir apie badavimą, kaip būdą kovoti su liga. Gydytojas sako, kad gydymo metu organizmui reikalingos medžiagos sustiprėti, o badavusio ligonio organizme nėra iš ko stiprėti.
„Badavimas rekomenduotinas kaip profilaktikos prieš vėžį priemonė, jei žmogus turi antsvorio. Kai diagnozuojamas vėžys – jokio badavimo negali būti, – paaiškina medikas. – Chemoterapija mažina apetitą, ir taip svoris kris. Po operacijos skiriama dieta“. Medikas užtikrina, kad nėra įrodyta, jog badavimas ilgina išgyvenamumą.
Griebiasi citrinos ar pieno
Interneto platybėse skrajojantys mitai apie tai, kad kofeinas, žalioji ar juodoji arbata, pieno produktai, didelės dozės vitamino C ar citrinų vartojimas turi įtakos vėžiniams susirgimams, gydytojo nuomone – niekiniai. Šių produktų vartojimas nei skatinamas, nei ribojamas.
„Bet ką vartojant nereikia persistengti. Labai populiaru tampa vartoti žaliuosius kokteilius, tačiau nereikia jų padauginti, – perspėja medikas. – Kasdien užtektų pusės stiklinės morkų sulčių rytą, vakare pusę stiklinės burokėlių sulčių. Jei bus daugiau, apsunks kepenų funkcijos, bus rūgščių perteklius, nuo vitaminų gausos vyks intoksikacija“.
Apie tai, kad nerekomenduojama onkologiniams ligoniams vartoti vitaminų ar papildų medikas sako, jog tokios nuomonės laikytasi anksčiau. Dabar – nedidelėmis dozėmis vartoti leidžiama, nes moksliškai neįrodyta, kad vitaminų vartojimas lemia vėžinių ląstelių dauginimąsi.
„Su gydytoju apie mitybą, gyvenimo būdo pokyčius, veiklą tariasi visos moterys, vyrai tuo domisi labai retai“, – sako onkologas.
Dažniausi klausimai ir atsakymai apie onkologinius susirgimus
Onkologas-chemoterapeutas Leonid Gatijatullin atsako į dažniausius klausimus apie vėžį:
– Ar vėžys – vyresnių žmonių liga?
– Taip. Kuo žmonės vyresni, tuo daugiau yra onkologinių ligų. Yra įvardytas tokių ligų pikas, kai nuo 50 iki 70 metų – didžiausia rizika susirgti. 80-90 metų onkologinių ligų fiksuojama mažiau.
– Ar vėžys – mirties nuosprendis?
– Negalima taip sakyti. Tai yra lėtinis susirgimas. Dažni yra ligos sustabdymo atvejai. Jei žmogus atidus savo sveikatai, tikrinasi, domisi savimi, liga bus atrasta besimezganti, ankstyvosiose stadijose, kai gydymas duoda puikių rezultatų. Yra daug profilaktinių nemokamų programų, tereikia nueiti ir pasitikrinti.
– Jei vėžiu sirgo motina ir tėvas, tai susirgs ir jų vaikas?
– Nebūtinai. Reikėtų stebėti giminės sergamumo tendencijas. Ne visiems susirgimams tai taikoma, bet jei krūties ar kiaušidžių vėžiu sirgo sesuo, mama, močiutė, tai tikimybė susirgti yra didelė. Tada rekomenduojama išsitirti genetiškai pas klinikinius onkologus. Jie ištyrę ir pasakys, kokia yra genetinė mutacija ir rizika susirgti. Jei giminėje yra sergančiųjų, nereikia laukti.
– Ar krūties vėžiu serga tik moterys?
– Krūties vėžiu serga ir vyrai. Gydymas abiem lytims taikomas vienodas.
– Ar prostatos vėžiu serga tik garbaus amžiaus vyrai?
– Dažniausiai. Kuo vyresnis vyras, tuo prostatos vėžio atvejų yra daugiau – septyniasdešimtmečiui beveik kas antram. Tai lėtai besivystanti liga, jei ji nėra agresyvios formos, gydymas tokio amžiaus žmonėms dažniausiai netaikomas. Vyrams kartą per dvejus metus reikėtų profilaktiškai pasitikrinti – nuo 50 metų, nuo 45 metų – jei šia liga sirgo tėvas ar brolis.
– Ar mobilieji telefonai daro įtaką atsirasti galvos smegenų onkologinėms ligoms?
– Sunku pasakyti, kaip bus ateityje. Dar ne taip seniai jie yra mūsų gyvenime. Ateitis parodys.
– Ar soliariumas, intensyvi saulė lemia vėžio atsiradimą?
– Odai nei soliariumų spinduliai, nei ilgas ir dažnas buvimas saulėje nereikalingas. Tie procesai, kuriuos sukelia spinduliai, sendina odą, ji nukenčia, didėja odos vėžinių susirgimų tikimybė. Mes – šiauriečiai, odos tipas ne toks, kaip pietiečių, todėl ir saulės bei soliariumų spindulių nereikėtų padauginti.
– Mūsų aplinkoje daug elektromagnetinio „triukšmo“, užterštas oras, chemikalų gausu maiste ir gėrimuose, ar tai gali lemti onkologinių ligų atsiradimą?
– Taip. Tai ir yra trys patys pagrindiniai onkologinių ligų sukėlėjai: cheminiai, fizikiniai-klinikiniai ir biologiniai. Netinkamas maistas, alkoholis, rūkymas, asbesto dalelių buvimas aplinkoje ir kiti dalykai didina riziką susirgti vėžiu.
– Ar nutukę žmonės dažniau serga vėžiu?
– Yra tiesos. Antsvorio turintys žmonės visuomet laviruoja ant diabeto ribos. Tokių žmonių organizme yra dideli kiekiai insulino, ši medžiaga skatina vėžinių susirgimų atsiradimą. Rekomenduojama mažinti antsvorį.
– Ar vėžiu sergančiųjų daugėja ir ligonių amžius jaunėja?
– Taip. Paaiškinimų tam daug: gerėja diagnostika, ligos atrandamos pradinėse stadijose, išgydymo atvejų daugiau, gydymas modernėja, ligą galima kontroliuoti. Gydomų ar išgydytų ligonių daugėja, pailgėja jų gyvenimo trukmė.
Lietuvoje yra 70-80 tūkstančių onkologinių pacientų, kasmet nustatoma apie 18 tūkstančių susirgimo atvejų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VERSIJA: „Visi, kurie vartojo alternatyvius gydymo būdus kartu su tradiciniu vėžio gydymu, jautėsi geriau, negu tie, kurie nesigydė. Mokslininkai iškėlė versiją, jog tai yra placebo efektas, nes išgyvenamumas tokių pacientų nėra didesnis negu nesigydžiusiųjų papildomai“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos onkologas chemoterapeutas Leonid Gatijatullin
TROŠKIMAS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos onkologas chemoterapeutas Leonid Gatijatullin pastebi, kad onkologine liga susirgę pacientai trokšta greito medikamentinio sprendimo, kuris padės nugalėti ligą.