Naujausios
Miego perteklius – ne į naudą
Turbūt niekam ne naujiena, kad miego trūkumas kenkia. Tačiau miegoti per daug taip pat nėra sveika. Suaugusiesiems per parą rekomenduojama miegoti 7-9 valandas.
Mėgstantys dažnai ir ilgai pamiegoti, tą daro aktyvaus laiko leidimo sąskaita, todėl per ilgas miegas gali būti susijęs su išaugusia viršsvorio ir nutukimo rizika, padidėjusiu kraujospūdžiu ir suprastėjusia širdies bei kraujagyslių sistemos veikla. Be to, nustatyta, kad daug miegant gali reikšmingai pakisti medžiagų apytaka, o tai taip pat prisideda prie svorio augimo ir su tuo susijusių sveikatos problemų.
Per ilgas miegas gali sutrikdyti alkio hormonu vadinamo grelino gamybą, o tai lemia padidėjusį apetitą ir didesnius suvalgomo maisto kiekius. Perteklinis miegas siejamas ir su išaugusia depresijos rizika. Dažnai ir ilgai miegant gali suprastėti koncentracija bei dėmesingumas.
Norint būti žvaliems ir energingiems, svarbu miegoti pakankamai, bet ne per ilgai. Kad ir kaip viliotų minkšti patalai, svarbu išsiugdyti valią ir atrasti miego rutiną, kuri leistų gerai pailsėti, bet nepersimiegoti. Norint iš miego gauti maksimalią naudą, rekomenduotina eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, nevalgyti prieš miegą daug ir sunkaus maisto, negerti tonizuojančių gėrimų – kavos, kofeino turinčios arbatos, alkoholio. Jei net gerai išmiegojus kankina mieguistumas ir energijos trūkumas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Rūkymas – mirtinas malonumas
Yra žmonių, kurie neįsivaizduoja dienos be cigaretės. Ne išimtis ir tie, kurie cigarete save „palepina“ tam tikromis progomis – vakarėliuose ar esant įtampai save nuraminti.
Rūkymas malonumo pojūtį sukelia dėl tabake esančio nikotino, kuris patekęs į organizmą stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir veikia už malonumo pojūtį atsakingus smegenų centrus. Prie šio poveikio lengva priprasti – nikotinas yra stiprų potraukį sukelianti medžiaga. Visgi nors nikotinas sukelia priklausomybę, jis nepriskiriamas kancerogenams ir nėra pagrindė su rūkymu susijusių ligų priežastis.
Didžiausia grėsmė sveikatai kyla dėl chemikalų, kurie susiformuoja tabakui degant aukštoje temperatūroje. Tarp jų – dervos, netoli 100 skirtingų kancerogenų ir tokios medžiagos kaip anglies monoksidas. Šios cheminės medžiagos žaloja organizmą vos į jį patekusios. Nuo dervų kenčia kvėpavimo takai ir plaučiai, o kancerogenai žaloja organizmo ląsteles ir gali pakeisti jų DNR, taip nulemdami onkologinius procesus. Anglies monoksidas, negana to, kad irgi laikomas kancerogenu, trikdo organizmo aprūpinimą deguonimi. Dėl to apsunkinamas širdies darbas.
Rūkymas yra pavojingas ne tik rūkantiesiems. Milijonai žmonių patiria antrinio rūkymo poveikį – kai patys nerūko, tačiau kenčia dėl aplinkinių neigiamo įpročio. Būnant prirūkytose patalpose arba šalia rūkorių, aplinkiniams kyla ne mažesnis pavojus nei patiems rūkantiesiems.
Svarbu atminti, kad nėra saugaus surūkomų cigarečių kiekio: rūkymas yra kenksmingas tiek rūkant kasdien, tiek retkarčiais. Vienintelis užtikrintas būdas šios žalos išvengti – nepradėti rūkyti, o rūkantiems – mesti. Tai padaryti gali padėti pakaitinė nikotino terapija – nikotino pleistrai, purškalai, gumos – kurie leidžia rūkoriui gauti nikotino, tačiau padeda išvengti cigarečių dūmuose susidarančių pavojingų medžiagų. Pamažu mažinant nikotino kiekį, iš šio įpročio galima išsivaduoti. Jei visgi atsisakyti šio įpročio dėl kokių nors priežasčių nenorima, manoma, kad žalą galima sumažinti vietoje cigarečių vartojant bedūmes tabako arba nikotino alternatyvas, kuriose degimo procesas nevyksta. Tačiau svarbu atminti, kad šios priemonės – priešingai nei pakaitinė nikotino terapija – nėra skirtos mesti rūkyti.
Su alkoholiu geriau neprasidėti
Dar vienas žalingas įprotis, be kurio paprastai neįsivaizduojamos šventės, susibūrimai – tai piktnaudžiavimas alkoholiu. Nors Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka aukštas. 2021 m. beveik ketvirtadalis (24 proc.) Lietuvos gyventojų alkoholį vartojo bent kartą per savaitę. Be to, beveik dešimtadalis (7,1 proc.) bent kartą per savaitę alkoholį vartojo nesaikingai, t. y. vienu kartu suvartodavo 6 ir daugiau standartinių alkoholio vienetų, o tai atitinka maždaug 3 bokalus vidutinio stiprumo alaus.
Alkoholis – žmogui nuodinga medžiaga, kurios poveikis, panašiai kaip rūkant, neaplenkia daugelio organų. Ypač pavojingas nesaikingas alkoholio vartojimas, kuris itin kenkia kepenų veiklai. Taip pat yra žinoma, kad alkoholis sukelia bent 7 rūšių vėžį. Piktnaudžiaujant alkoholiu, gali būti sutrikdyta ir nervų sistemos veikla, kilti širdies bei kraujagyslių sistemos problemų, pavyzdžiui, varginti aukštas kraujospūdis.
Nesaikingas alkoholio vartojimas gali būti ir virškinimo sistemos ligų, tokių kaip gastritas ar pankreatitas, priežastimi. Maža to, alkoholis yra ir daugybės socialinių problemų priežastimi – gali privesti prie netinkamų pasirinkimų, pakenkti šeimos gerovei ir finansiniam stabilumui.
Siekiant sumažinti žalą sveikatai, svarbu išmokti linksmintis ir poilsiauti be taurelės. Jei vis tik alkoholio neatsisakoma, bent jau reikėtų jį vartoti saikingai. Taip pat reikėtų nemaišyti skirtingų alkoholinių gėrimų, o juos vartojant – gerti daug vandens. Be to, parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau nealkoholinių alternatyvų – alaus, vyno, sidro. Nors šie gėrimai paprastai turi nemažai cukraus – visgi tai gali būti saugesnis pasirinkimas nei alkoholiniai.
Dėl greito malonumo svarbu neaukoti maistinės vertės
Turbūt niekas nesiginčys, kad vienas didžiausių malonumų yra skanus maistas. Tačiau nuo to, ką, kokiais kiekiais ir kaip dažnai valgome, labai priklauso mūsų sveikata.
Maisto pramonė žino žmonių silpnybes, todėl netrūksta produktų ir patiekalų, kuriems atsispirti gali būti išties sunku, nors jų maistinė vertė labai menka. Įvairių rūšių greitas maistas ir užkandžiai yra vieni tokių. Traškučiai, bandelės, sausainiai, gruzdintos bulvytės, saldūs gėrimai ir daugelis kitų gaminių gali padėti numalšinti alkį, bet dažnas jų valgymas ne tik neleidžia organizmo aprūpinti reikiamomis medžiagomis, bet ir lemia padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį ir cukraus lygį kraujyje. Dažnai valgant nesveiką maistą, išauga viršsvorio ir nutukimo bei antrojo tipo diabeto rizika. Kai kurie maisto produktai net didina tikimybę susirgti vėžiu.
Norint išvengti sveikatos problemų, turėti stiprią imuninę sistemą, jaustis sveikai ir gyvybingai, svarbu rinktis kuo natūralesnį ir įvairesnį maistą, kuris leistų organizmą aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis. Kasdieniame racione turėtų netrūkti daržovių, grūdinių kultūrų ir kokybiškų baltymų turinčio maisto – liesos mėsos, paukštienos, jūrinės žuvies, ankštinių augalų. Rekomenduojama, kad maistas būtų kuo mažiau apdirbtas – o tai reiškia, kad reikia vengti rūkytų, kepintų maisto produktų.
Svarbu išlaikyti tinkamą angliavandenių ir baltymų proporciją, vidutiniškai vyrams per dieną reikia 53 g, o moterims – 45 g baltymų, o angliavandenių atitinkamai 442 g ir 349 g. Nors dažnai norisi pasisaldinti gyvenimą – saldumynai neturėtų tapti kasdieniai palydovai. Tarp saldumynų patenka ne tik sausainiai, saldainiai, tortai, bet ir dalis vaisių – kaip daugiausiai cukraus turintys išskiriamos vynuogės, bananai, arbūzai bei vyšnios. O štai obuoliuose, apelsinuose ar slyvose cukraus yra mažiau.