Naujausios
Nikotinas – iš augalų
Daugelis mano, kad nikotinas yra sintetinė medžiaga, kurios dedama į cigaretes, kad rūkantieji galėtų patirti šios medžiagos sukeliamą poveikį. Visgi tai netiesa. Nors šiuolaikinės chemijos žinios leidžia nikotiną dirbtinai sukurti ir laboratorijoje, tai yra labai brangus procesas. O to daryti tabako gaminių gamintojams visai net nereikia, nes nikotinas natūraliai susiformuoja tabako lapuose. Tad jei produktui gaminti naudojamas tabakas – nikotino jame bus savaime.
Nors ir itin mažais kiekiais, nikotino aptinkama ir kitose mūsų kone kasdien vartojamuose bulvinių augalų šeimos daržovėse, pavyzdžiui, bulvėse, baklažanuose ar pomidoruose. Nikotino turi ir kai kurių rūšių arbata. Šiose daržovėse nikotino yra itin mažai, o pagal šios medžiagos koncentraciją tabakui neprilygsta joks kitas augalas.
Didžiausias pavojus slypi ne nikotine
Neabejojama, kad nikotinas – tai stiprią priklausomybę sukelianti medžiaga. Jis veikia žmogaus nervų sistemą ir turi atpalaiduojantį, malonumo pojūtį sukeliantį, o kartu ir stimuliuojantį poveikį. Būtent dėl šio efekto dauguma rūkorių ir įklimpsta į šį žalingą įprotį.
Nors žmonės rūko dėl nikotino, tačiau miršta nuo chemikalų, kurie susidaro tabakui degant. Pridegus cigaretę, išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų, kurios susiformuoja itin aukštoje degimo temperatūroje. Didelė dalis šių medžiagų labai kenksmingos žmogui.
Pavyzdžiui, degant cigaretei išsiskiria visiems gerai žinomos dervos, kurios yra tikros plaučių žudikės. Tarp cigarečių dūmuose slypinčių pavojų yra ir anglies monoksidas, kuris sutrikdo deguonies įsisavinimą ir apsunkina širdies bei plaučių veiklą. Cigarečių dūmuose iš viso priskaičiuojama netoli šimto kancerogenų. Šios medžiagos sukelia vėžinius susirgimus ir kitas pavojingiausias su cigarečių rūkymu susijusias ligas.
Dėl cigarečių dūmų sudėtyje esančių nuodų, pavojus kyla beveik kiekvienam žmogaus organui. Labiausiai kenčia kvėpavimo takai ir širdies bei kraujagyslių sistema. Žalos neišvengia ir virškinamasis traktas, reprodukcijos organai, sąnariai, oda, plaukai ir daugelis kitų organų. Rūkymo poveikis neaplenkia ir nervų sistemos – rūkančiuosius gali kankinti nemiga, nerimas, irzlumas ir bendrai prasta savijauta. Rūkant spartėja senėjimo procesai ir silpnėja imuninė sistema.
Išsivadavimas nuo rūkalų – su nikotino pagalba
Pats efektyviausias būdas išvengti rūkymo žalos – nepradėti rūkyti, o pradėjusiems mesti. Žinoma, tai padaryti nėra paprasta, nes nikotino sukeliama priklausomybės gali būti labai stipri.
Nepaisant to, kad nikotinas sukelia priklausomybę, tuo pat metu jis gali padėti išsivaduoti iš jos. Į kovą su rūkymo priklausomybe vis dažniau pasitelkiama pakaitinė nikotino terapija, įvairūs nikotino pleistrai, inhaliatoriai, purškalai ar tabletės, kurios leidžia rūkančiajam patenkinti nikotino poreikį ir kartu išvengti kenksmingų medžiagų, kurios patektų į organizmą rūkant cigaretes. Pakaitinė nikotino terapija leidžia po truputį mažinti gaunamo nikotino kiekį – taip nuo priklausomybės išsivaduoti tampa gerokai lengviau.
Nikotinui išsiskirti nereikia aukštos temperatūros
Dažnai manoma, kad norint, jog tabakas išsiskirtų nikotiną reikalinga aukšta temperatūra. Būtent dėl to cigaretę reikia pridegti. Tačiau tai netiesa. Tabakas nikotiną pradeda išskirti daug žemesnėje nei degimo temperatūra.
Kaitinimo pagrindu yra sukurtos alternatyvos cigaretėms – kaitinamojo tabako gaminiai, elektroninės cigaretės – kurios leidžia nikotino gauti be degimo proceso, o tai reiškia ženkliai sumažinant išsiskiriančių chemikalų kiekį. Tiesa, kad išsiskirtų nikotinas, o kenksmingų cheminių medžiagų susiformuotų mažiau – temperatūra įrenginyje turi būti preciziškai kontroliuojama. Priešingu atveju, jei karštis pakils iki degimo temperatūros, išsiskirs ir nikotinas, ir cigaretei būdingi chemikalai.