Liaudies medicinos žinovas priminė senovės išmintį

Liaudies medicinos žinovas priminė senovės išmintį

Liaudies medicinos žinovas priminė senovės išmintį

Pakruojyje paskaitą „Žmogaus ir Žemės gydymo menas“ skaitęs farmacininkas, liaudies medicinos ekspertas Virginijus Skirkevičius klausytojams patarė neužmiršti senovės gydytojų išminties. Žinovas pažėrė ir žolelių mišinių receptų, tinkančių  sveikatai stiprinti.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Sveikatos laidas – sutarti su savimi

V. Skirkevičius ypatingą dėmesį skiria žmogaus savimonei, supratimui, kaip veikia jo vidaus organai, kaip kinta organizmo veikla bėgant metams. Klausytojams jis nubraižė schemą, už ką atsakingi kurie organai – pavyzdžiui, valia yra ne kas kita, kaip medžiagų apykaita per tulžį.

Pasak farmacininko, ligos priklauso nuo žmogaus vidinės būsenos. Lektorius pateikė pavyzdį: atlkdami kare žuvusių jaunų amerikiečių kūnų skrodimus gydytojai pastebėjo, kad jų širdys smarkiai sukalkėjusios. Ir darė išvadą, jog tai sukėlė nuolatinė mirties baimė. O juk nuo senovės žinomas posakis „iš baimės kvapą, širdį gniaužia“.

Kitas klausytojams pateiktas pavyzdys – posakis „nevirškinu“ vieno ar kito žmogaus“. Anot lektoriaus, jį naudojančiojo sutrikusi virškinimo sistema: nevirškinami maisto produktai, o problema išsakoma, adresuojant ją kažkuo nepatinkantiems žmonėms.

„Įvairiausi tabu neleidžia žmogui būti savimi. Jei pats su savimi nesutaria, širdis sako viena, o protas kita – tokia būsena gresia tiesiog „susprogti iš vidaus“. Vėžiu dažnai suserga pernelyg geri žmonės, valios pastangomis nuolat atsisakantys kažko dėl kitų žmonių interesų. Tačiau tai – ir savotiška puikybė. Mes patys sau sukūrėme save reikšmingus, nors iš tiesų esame iš tokių pat atomų, kaip ir visa Žemėje, ir lygiai taip pat suirsime“, – „nuleidžia ant žemės“ V. Skirkevičius.

Farmacininkas vėžį įvardija kaip kraštutinę dalies organizmo vešėjimo formą ir siūlo jį gydant naudotis ne tik vaistais, bet ir žolių arbatomis: geriausiai tam tinkantys medetkų žiedai ir gysločių lapai. Reikia mažinti uždegimą organizme ir skatinti kraujotaką, kad vėžio ląstelėms liktų kuo mažiau galimybių augti. O taip pat reikėtų žolių, raminančių, padedančių veikti smegenims ir atkuriančių darbą kepenų, kurioms tenka didelis vaistų krūvis.

Į talką kviečiamos žolės

V. Skirkevičius pabrėžė, kad neragina visiškai atsisakyti medikamentų – šiuolaikinių žmonių organizmas jau pripratęs prie vaistų. Tačiau sveikatos problemas puikiai padeda spręsti įvairių žolių arbatų mišiniai. Tik reikia išsiaiškinti, koks mišinys tinka. Anot farmacininko, smulkaus, „sauso“ ir stambaus sudėjimo žmogui reikia skirtingų žolių mišinių. O žmonių konstitucinių tipų skaičiuojama dešimt.

„Valerijono nepatariu vartoti karštojo tipo (kurių rankos ir kojos visada šiltos) žmonėms. Ežiuolė, reklamuojama kaip imunitetą stiprinanti žolė, tam tinka tik vaikams. Suaugusiems ji valo kraują, stiprina kepenis, inkstus. Ežiuolė netinka viena vartoti stambiems ar šaltojo tipo (kurių rankos ir kojos nuolat šaltos) žmonėms. Kad pritaikyčiau ežiuolę ir jiems, pridedu debesylo“, – pasakojo farmacininkas.

V. Skirkevičius ypač vertina miškinę avietę, kuri tinka ne tik gydantis nuo peršalimo: šis augalas padeda nuo hemorojaus, gerina virškinimą, tonizuoja, patartinas moterims, kurioms sutrikęs mėnesinių ciklas.

Miškinė avietė puikiai veikia, jei jos lapai ir žiedai lygiomis dalimis sumaišomi su miškinės žemuogės lapais, žiedais ir žaliomis uogomis. Nes žemuogė valo kraują, skatina šlapimo išsiskyrimą, inkstų ir antinksčių veiklą.

Vaistininkas pabrėžia, kad pačios vertingiausios vaistingos avietės ir žemuogės turi būti natūraliai užaugusios miške. O jei į mišinį dar bus pridėta analogiška dalis juodųjų serbentų lapų, ūglių ar pumpurų (V. Skirkevičiaus pastebėjimu, geriausi lapai) – jo vaistingosios savybės dar padidės. Nes juodasis serbentas turi kortikosteroidų, veikiančių panašiai, kaip antibiotikas prednizolonas. Du šaukštus tokio žolių mišinio reikia užpilti dviem litrais karšto vandens. Atvėsusį užpilą gerti kasdien po stiklinę dieną ir vakare.

Insultą patyrusius ligonius farmacininkas pataria stiprinti smegenų kraujotaką atkuriančiomis ajero šaknimis. Jų milteliai sumaišomi su dvigubu kiekiu medaus, vartojama po pusę  šaukštelio kasdien valandą prieš valgį, užgeriant vandeniu. Kursas – trys savaitės, po to daroma trijų savaičių pertrauka ir kursas kartojamas. Jei ligonis stambaus sudėjimo, karštojo tipo – į mišinį reikia pridėti debesylo tiek pat, kiek ajero. O dar pridėjus analogišką kiekį maltos imbiero šaknies, mišinys jau bus tinkamas visų tipų žmonėms. Pastarasis mišinys skatina gijimą ir po narkozės.

Esant aukštam kraujospūdžiui, V. Skirkevičius siūlo ne griebtis jį mažinančių vaistų, o geriau pusvalandį pasivaikščioti lauke. Kraujospūdį galima normalizuoti ir šalta mėtų arbata. Ji ruošiama, valšaukštą mėtų lapų užpilant stikline šalto vandens ir aštuonioms valandoms palikti sandariai uždarytame termose. Išpiltą iš jo šaltąją arbatą galima gerti kitą dieną.

„Nacionalinė lietuvių gėlė rūta – iš tikrųjų augalas, atkeliavęs iš Etiopijos. Ji skatina virškinimą bei tinka kaip arbatinis augalas. Arbata ruošiama, į puodelį su karštu vandeniu penkioms minutėms pamerkiant jauną žalią rūtos šakelę. O įmerkta į puodelį su plikoma kava, rūta ir jai suteiks papildomą skonį“, – sakė V. Skirkevičius.

Autorės nuotr.

SCHEMA: Farmacininkas Virginijus Skirkevičius schematiškai pavaizdavo, kokios žmogaus kūno dalies organai už ką atsakingi.

Interneto nuotr.

ĮVERTINIMAS: Farmacininkas vienu vertingiausių vaistinių augalų vadina miškinę avietę.