Naujausios
Fasuotas vanduo ar iš čiaupo?
Medikai rekomenduoja per parą išgerti 2-3 litrus vandens, bet perspėja: vanduo plastiko induose ne visada saugus, iš šulinių – net pavojingas. Kokį vandenį saugu gerti, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė KARALEVIČIENĖ.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
– Kokį vandenį geriausia rinktis suaugusiam žmogui, o kokį kūdikiams?
– Kūdikių maistui negalima vartoti bet kokio, kartais net ir fasuoto vandens. Fasuotas geriamasis vanduo gali būti nesaugus dėl netinkamos taros, ypač jeigu ji plastikinė.
Būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją – joje turi būti pažymėtos nitratų, nitritų, natrio ir įvairios koncentracijos, atitinkančios kūdikių maistui skirto vandens reikalavimus.
Kadangi Lietuva pasižymi kokybišku, iš giliai esančių požeminio vandens sluoksnių centralizuotai tiekiamu vandeniu, tai fasuoto geriamojo vandens galima ir visai atsisakyti, išskyrus, natūralų mineralinį vandenį.
– Kuo pavojinga geriamojo vandens plastikinė tara?
– Vis dažniau skelbiamos gana prieštaringos mokslinės studijos dėl bisfenolio A, esančio plastikos gaminiuose, taip pat ir plastikiniuose buteliuose, galimo poveikio sveikatai.
Bisfenolis A priklauso tai medžiagų grupei, kurių poveikis panašus kaip hormonų, todėl renkantis fasuotą vandenį visuomet reiktų atkreipti dėmesį į pakuotę ir geriau rinktis stiklinę tarą.
– Ar visada saugus yra vandentiekio vanduo?
– Pagrindinės problemos atsiranda dėl nekokybiško vandens paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų. Tada vandenyje padidėja geležies, kalcio, magnio, sulfatų ir kitų medžiagų kiekis. Tačiau sveikatai didelio poveikio neturi.
Kai kuriuose šiaurės vakarų Lietuvos rajonuose geriamajame vandenyje nustatoma padidinta fluorido koncentracija. Tai aktualu yra Kelmės rajono gyventojams.
– Gal geriau vartoti filtruotą vandentiekio vandenį?
– Pasirenkant vandens filtrus, labai svarbu atlikti tikslius laboratorinius vandens tyrimus prieš ir po filtravimo. Tik tokiu atveju bus galima įvertinti vandens kokybę.
Pavyzdžiui, dirbtinai minkštinant geriamąjį vandenį, filtre esantis jonų keitėjas suriša kalcio ir magnio jonus, tačiau į minkštinamą vandenį papildomai patenka natrio jonų, kurių koncentracija minkštame vandenyje pasiekia 100 mg/l ir daugiau.
Kūdikių maistui gaminti skirtame vandenyje neturi būti natrio jonų daugiau 20 mg/l, nes įtariama, kad vanduo, kuriame ši norma viršyta du kartus, didina genetiškai jautrių naujagimių staigios mirties riziką. Natris nepageidaujamas ir sergant hipertonine liga bei inkstų ligomis.
Be to, filtruotame vandenyje sumažėja pH rodiklis, kuris rodo vandens rūgštinę ir šarminę pusiausvyrą (norma nuo 6,5 iki 9,5), t.y. toks vanduo tampa rūgštesnis, o tai sudaro palankią terpę vystytis virškinimo trakto sutrikimams.
Būtina žinoti ir tai, kad įsigijus filtrų tenka nuolat juos atnaujinti ne tik dėl jų veiksmingumo, bet ir dėl atsirandančios mikrobinės taršos.
– Ar kreipiamasi dėl šulinio vandens tyrimų?
– Praėjusiais metais Šiaulių regione ištirti 604 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių. Beveik 40 procentų tyrimų rastas padidėjęs nitratų kiekis.
Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis tirtų šulinių vandenyje buvo rastas Radviliškio, Šiaulių bei Joniškio rajonuose, kai kur nitratų koncentracija daugiau kaip 10 kartų viršijo leistiną.
Jau per šių metų pirmąjį ketvirtį ištirtas 122 šulinių vanduo, iš jų beveik 50 procentų atvejų buvo rastas padidintas nitratų kiekis.
Besilaukiančioms moterims bei šeimoms, auginančioms kūdikį iki 6 mėnesių, šulinio vandens tyrimai atliekami nemokamai. Tik reikia informuoti savo šeimos gydytoją, kad vartojate šulinio vandenį. Gydytojas pateiks prašymą teritoriniam visuomenės sveikatos centrui. Kol nebus aiškus vandens tyrimo rezultatas, vartoti šulinio vandenį pavojinga.
– Kokį poveikį sveikatai kelia netikrinto šulinio vandens vartojimas?
– Ypač nitratai pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais.
Nitratų toksinis poveikis pasireiškia dėl nitratų redukcijos į nitritus, pastarieji oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną ir kai šio koncentracija kraujyje pasiekia 10 procentų, pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dėl besivystančio deguonies bado kūdikis dūsta, pamėlynuoja jo oda, prasideda traukuliai, ir nesuteikus pagalbos galima kūdikio mirtis.
Nitratai kelia grėsmę ir suaugusiųjų sveikatai, ypač jei užterštas vanduo vartojamas ilgą laiką, o nitratų koncentracija viršija leistiną 50mg/l ribą.
Suaugusių žmonių organizmui nitratai labiau pavojingi ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitritų jungimosi su aminais į kancerogeniškus nitrozaminus bei nitrozamidus. Taigi, dėl lėtinio nitratų poveikio, atsiranda rizika susirgti onkologine liga.
– Gal užterštą vandenį galima kaip nors atpažinti?
– Mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tačiau nitratai nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais.
– Beveik milijonas šalies gyventojų dar vartoja šachtinių šulinių vandenį, ką jiems rekomenduotumėte?
– Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningų horizontų. Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Vieta turi būti parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens tėkmės kryptį.
Prie šulinio rekomenduojama apsaugos zona, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 5-7, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25.
– Kada didžiausia rizika šulinio vandenį užteršti?
– Didžiausia rizika šulinio vandens taršai atsiranda pavasarį, kai šylant orams paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą, užteršdama negilių šulinių vandenį.
Esant galimybei, geriausia būtų šulinio viršų sandariai uždaryti, o vandenį pumpuoti siurbliu.
Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinį šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą ir, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį.
Noriu atkreipti dėmesį, jog patiems valyti šulinį yra pavojinga.
Jono TAMULIO nuotr.
SIŪLYMAS: „Lietuva pasižymi kokybišku, iš giliai esančių požeminio vandens sluoksnių centralizuotai tiekiamu vandeniu, tai fasuoto geriamojo vandens galima ir visai atsisakyti“, – sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.