Egzemai įveikti reikia kantrybės

Eg­ze­mai įveik­ti rei­kia kant­ry­bės

Šiau­liuo­se lan­kė­si „Eg­ze­mos mo­kyk­los“ lek­to­rė, Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kos Der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gi­jos cent­ro gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė In­ga Ki­sie­lie­nė, ji pa­sa­ko­jo apie ato­pi­nį der­ma­ti­tą ir kaip jį gy­dy­ti. Kad te­ma ak­tua­li, liu­di­jo ir į se­mi­na­rą su­si­rin­ku­sių mo­te­rų pa­tir­tis. Vie­nos pa­čios su­si­dū­rė su šia li­ga, ki­tų vai­kus ka­muo­ja eg­ze­ma.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ak­tua­lu­mas

Pa­sak I. Ki­sie­lie­nės, ato­pi­nis der­ma­ti­tas yra daž­na li­ga, ja ser­ga iki 20 pro­cen­tų vai­kų, ir ser­gan­čių­ skai­čius vis au­ga, ypač iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se.

Ato­pi­nis der­ma­ti­tas dar va­di­na­mas ato­pi­ne eg­ze­ma ar­ba neu­ro­der­mi­tu. Tai lė­ti­nė neužk­re­čia­ma už­de­gi­mi­nė odos li­ga, ku­riai bū­din­gi bė­ri­mai, stip­rus odos nie­žė­ji­mas. Li­ga bū­na įvai­raus sun­ku­mo, su paū­mė­ji­mais ir pa­ge­rė­ji­mais.

Daž­niau­siai ato­pi­niu der­ma­ti­tu su­ser­ga vai­kai iki 5 me­tų, ta­čiau ji ka­muo­ja ir suau­gu­siuo­sius. Iki 90 pro­cen­tų vai­kys­tė­je su­si­rgu­sių­jų eg­ze­ma pa­sveiks­ta paaug­lys­tė­je.

Ato­pi­nį der­ma­ti­tą le­mia ke­lios prie­žas­tys: imu­ni­nės sis­te­mos su­tri­ki­mas, odos bar­je­ri­nės funk­ci­jos su­tri­ki­mas (iš­sau­sė­ja oda), pa­vel­dė­ji­mas, nei­gia­mai vei­kia ap­lin­ka. Kuo­met eg­ze­ma ser­ga vie­nas iš tė­vų, ri­zi­ka su­si­rgti vai­kui yra 25 pro­cen­tai, o kai ser­ga abu tė­vai, išau­ga iki 50 pro­cen­tų.

Ne­rei­kia dels­ti

Ato­pi­nis der­ma­ti­tas bū­na dvie­jų ti­pų: išo­ri­nis (aler­gi­nis) ir vi­di­nis (nea­ler­gi­nis). Išo­ri­niu der­ma­ti­tu ser­ga 50–80 pro­cen­tų li­go­nių, vi­di­niu – 20–40 pro­cen­tų.

Bė­ri­mams ne­re­tai įta­kos tu­ri įvai­rūs ap­lin­kos veiks­niai: aler­ge­nai (kiau­ši­niai, pie­nas, rie­šu­tai, kvie­čiai, žie­da­dul­kės, dul­kių er­ku­tės ir t. t.), hi­gie­nos prie­mo­nės (mui­las, van­duo, kve­pa­lai), šiurkš­čios me­džia­gos (vil­na, sin­te­ti­niai au­di­niai), oro są­ly­gos (vė­jas, šal­tis, sau­sas oras), stre­sas ir įpro­tis ka­sy­tis, ta­ba­ko dū­mai.

Kū­di­kiams ir ma­žiems vai­kams (iki 4 me­tų) bū­din­ga ūmios ato­pi­nės eg­ze­mos for­ma, kai ant vei­do, lie­mens, ran­kų, ko­jų at­si­ran­da odos pa­rau­di­mų, ma­žų pūs­le­lių, ša­še­lių. Vy­res­niems vai­kams ir suau­gu­sie­siems bū­din­ga lė­ti­nė eg­ze­mos for­ma (sau­sa, su­sto­rė­ju­si, su pa­ryš­kin­tu odos pie­ši­niu, oda, nu­ka­sy­mai), o iš­bė­ri­mai daž­niau­siai bū­na ant vei­do, kak­lo, ran­kų ir ko­jų lin­kiuo­se, ant plaš­ta­kų.

La­bai svar­bu, pa­sak gy­dy­to­jos, iš­siaiš­kin­ti, kas su­ke­lia eg­ze­mą ir veng­ti šių veiks­nių. Pa­vyz­džiui, jei­gu eg­ze­mą su­ke­lia stre­sas, rei­kė­tų da­ry­ti at­si­pa­lai­da­vi­mo pra­ti­mus, me­di­tuo­ti, pa­bū­ti ma­lo­nio­je ap­lin­ko­je.

Jei­gu kal­tas sau­sas oras, drė­kin­ti pa­tal­pas. Jei­gu li­gos paū­mė­ji­mus su­ke­lia mais­to aler­ge­nai, iš­siaiš­kin­ti, kam yra aler­gi­ja ir veng­ti tų pro­duk­tų. Jei­gu yra aler­gi­ja dul­kių er­ku­tėms, na­muo­se veng­ti ki­li­mų, užuo­lai­dų, daž­niau na­mus va­ly­ti drėg­nai.

I. Ki­sie­lie­nė ra­gi­na ne­dels­ti pa­ma­čius pir­muo­sius simp­to­mus ir kreip­tis į gy­dy­to­ją bei iš­si­tir­ti, kas su­ke­lia ato­pi­nį der­ma­ti­tą. Jei­gu li­gos for­ma nė­ra la­bai sun­ki, ski­ria­mi emo­lien­tai (drė­ki­na­mie­ji kre­mai), jei­gu for­ma sun­ki – bus rei­ka­lin­gas rim­tas gy­dy­mas, kar­tais ne­tgi li­go­ni­nė­je.

Drė­kik­lį rei­kia tep­ti

Drė­ki­na­mie­ji kre­mai ar te­pa­lai (emo­lien­tai) drė­ki­na odą, pa­de­da at­kur­ti odos bar­je­rą. Šla­piuo­jan­tiems bė­ri­mams ir vei­dui la­biau­siai tin­ka kre­mai (pa­grin­das van­duo), sau­siems bė­ri­mams ant ran­kų, ko­jų bei šal­tuo­ju me­tų lai­ku la­biau­siai tin­ka te­pa­lai (pa­grin­das li­pi­dai, ar­ba rie­ba­lai).

I. Ki­sie­lie­nė pa­žy­mi, kad „te­pa­lo vi­siems at­ve­jams“ nė­ra. Emo­lien­tai gy­dy­to­jo ski­ria­mi at­si­žvel­giant į pa­cien­to am­žių, bė­ri­mų lo­ka­li­za­ci­ją, me­tų lai­ką bei li­gos sta­di­ją.

„Jei­gu gy­dy­to­jas pa­sky­rė emo­lien­tą, svar­bu jį tep­ti, – pa­brė­žia gy­dy­to­ja. – Emo­lien­tai te­pa­mi kas­dien ir il­gą lai­ką. Net ir ge­riau­sias emo­lien­tas, jei­gu jis tik sto­vės ant len­ty­nos, ne­pa­dės.“

Taip pat svar­bu lai­ky­tis tri­jų mi­nu­čių tai­syk­lės – emo­lien­tu pa­si­tep­ti per tris mi­nu­tes po mau­dy­nių, mat pa­tep­tas ant drėg­nos odos tu­ri ge­res­nį po­vei­kį.

Vais­tų bai­mi­na­ma­si be rei­ka­lo

Pa­sak I. Ki­sie­lie­nės, daž­nai ma­mos iš­si­gąs­ta, kai gy­dy­to­jas jų vai­kui pa­ski­ria te­pa­lų ar los­jo­nų, ku­rių su­dė­ty­je yra ste­roi­di­nių vais­tų, ir ne­tgi at­si­sa­ko jais gy­dy­ti.

Ma­mas bau­gi­na įvai­rūs mi­tai, esą te­pa­lai su ste­roi­di­niais vais­tais su­ke­lia au­gi­mo su­lė­tė­ji­mą ar­ba plau­kuo­tu­mo pa­di­dė­ji­mą, kad šių te­pa­lų ne­ga­li­ma tep­ti ant pa­žeis­tos odos.

Gy­do­mie­ji te­pa­lai, pa­sak gy­dy­to­jos, ski­ria­mi esant už­de­gi­mui, nu­ka­sy­mams, kai jau drė­ki­na­mie­ji kre­mai ne­be­pa­de­da. Bai­min­tis tep­ti vais­tais ne­rei­kė­tų – li­gos ki­taip ne­pa­vyks įveik­ti. Be to, pa­gal po­vei­kio stip­ru­mą jie skirs­to­mi į ke­tu­rias kla­ses ir ski­ria­mi ri­bo­tam lai­kui (2–4 sa­vai­tėms).

Te­pant vais­tus rei­kė­tų lai­ky­tis pirš­to vie­ne­to tai­syk­lės. Tai – pre­pa­ra­to kie­kis, iš­spaus­tas iš tū­be­lės ant suau­gu­sio žmo­gaus pirš­to nuo jo ga­lo iki pir­mo pirš­to su­len­ki­mo. To­kio kie­kio už­ten­ka suau­gu­sio­jo plaš­ta­kai (su pirš­tais) ar­ba 3–6 mė­ne­sių kū­di­kio krū­ti­nei ir pil­vui (ar­ba vei­dui ir kak­lui, ran­kai ir plaš­ta­kai) iš­tep­ti. Di­des­niems plo­tams ati­tin­ka­mai rei­kės dau­giau vais­to.

Gy­dy­mo kor­ti­kos­te­roi­dais ne­pa­tar­ti­na nu­trauk­ti stai­ga. Tai rei­kia da­ry­ti pa­laips­niui, ma­ži­nant te­pi­mų skai­čių. Kai ne­be­lie­ka bė­ri­mų, dar ku­rį lai­ką tep­ti du kar­tus per sa­vai­tę, taip su­ma­ži­na­ma paū­mė­ji­mo ri­zi­ka.

Kai yra in­fek­ci­ja ar sun­kus der­ma­ti­tas, ga­li bū­ti ski­ria­mi an­ti­bio­ti­kai.

Kal­ci­neu­ri­no in­hi­bi­to­riai (imu­no­mo­du­lia­to­riai) – tai nau­jos kar­tos me­džia­gos, nau­do­ja­mos apie 10 me­tų. Šie vais­tai ne­plo­ni­na odos, ma­ži­na už­de­gi­mą ir odos pa­rau­di­mą, ga­li bū­ti ski­ria­mi ūmiu ir li­gos pa­ge­rė­ji­mo me­tu il­gą lai­ką, ypač tin­ka raukš­lių ir vei­do sri­ty­se. Ta­čiau šių vais­tų po­vei­kis silp­nes­nis nei kor­ti­kos­te­roi­dų, to­dėl esant sun­kiam ar vi­du­ti­nio sun­ku­mo der­ma­ti­tui ga­li ne­pa­dė­ti.

Gy­dy­ti pa­de­da an­ti­sep­ti­nės vo­nios

Kai eg­ze­ma paū­mė­ja, gy­dy­to­ja pa­ta­ria mau­dy­tis kas 2–3 die­nas  maž­daug po 15 mi­nu­čių an­ti­sep­ti­nė­je vo­nio­je. Kaip an­ti­sep­ti­kas ga­li bū­ti nau­do­ja­mas ka­lio per­man­ga­na­tas, chlo­ras, so­da.

Pa­sak gy­dy­to­jos, ka­lio per­man­ga­na­tas nė­ra la­bai po­pu­lia­rus, nes la­bai te­pa. Dau­ge­lis iš­si­gąs­ta ir nuo min­ties apie chlo­ro vo­nią. Ta­čiau juk mau­do­mės ba­sei­nuo­se, apie tai net ne­su­si­mąs­ty­da­mi.

Nau­do­jant chlo­rą rei­kė­tų rink­tis pa­tį pa­pras­čiau­sią ba­lik­lį be jo­kių pa­pil­do­mų kva­pų. Į vo­nią jo pi­la­ma pu­sė puo­de­lio, į vai­kiš­ką vo­ne­lę – treč­da­lis puo­de­lio. Mau­dy­tis to­kio­je vo­nio­je rei­kė­tų apie 10–15 mi­nu­čių ir po to ap­si­pil­ti šva­riu van­de­niu.

Ko ge­ro ma­lo­niau­sia yra vo­nia su so­da. Be to, po to­kios vo­nios ne­bū­ti­na per­si­lie­ti šva­riu van­de­niu. Į vo­nią pi­la­mas vie­nas puo­de­lis so­dos, į vo­ne­lę – treč­da­lis puo­de­lio. Mau­dy­tis ga­li­ma nuo 10 iki 30 mi­nu­čių.

Po mau­dy­nių oda nu­sau­si­na­ma minkš­tu rankš­luos­čiu tapš­no­jant (ne­tri­nant). Iš kar­to (3 mi­nu­čių tai­syk­lė) oda pa­te­pa­ma drė­kik­liu (emo­lien­tu).

Kai yra pa­ge­rė­ji­mas, mau­dan­tis į vo­nią ga­li­ma įpil­ti spe­cia­laus alie­jaus ar minkš­tik­lio.

Drėg­ni tvars­čiai ir fo­to­te­ra­pi­ja

Se­mi­na­re I. Ki­sie­lie­nė pra­ktiš­kai pa­ro­dė, kaip eg­ze­mai gy­dy­ti nau­do­jami drėg­ni tvars­čiai. Po an­ti­sep­ti­nės vo­nios ar­ba odą nu­va­lius an­ti­sep­ti­ku (ge­riau be spi­ri­to, kad neiš­sau­sin­tų odos), pa­žeis­tos vie­tos iš­te­pa­mos emo­lien­tu, tuo­met šiek tiek luk­te­lė­jus, kol kre­mas įsi­gers, pa­te­pa­ma vais­tu ir ap­vy­nio­ja­ma tvars­čiu. Šią pro­ce­dū­rą ge­riau­sia at­lik­ti prieš ei­nant mie­go­ti ir tvars­tį lai­ky­ti per nak­tį.

Kaip tvars­čius ga­li­ma nau­do­ti ge­rai pri­glun­dan­čius med­vil­ni­nius rū­bus. Pa­vyz­džiui, jei­gu eg­ze­ma ant ran­kų, kaip tvars­tį ga­li­ma nau­do­ti išaug­to med­vil­ni­nio rū­be­lio ran­ko­vę. Už­mau­ti ant ran­kos rei­kė­tų iš­virkš­čia pu­se, kad odos ne­dir­gin­tų siū­lės. Spe­cia­lių tvars­čių ga­li­ma įsi­gy­ti ir vais­ti­nė­se. Jie yra daug­kar­ti­nio nau­do­ji­mo. Daž­niau­siai re­ko­men­duo­ja­ma gy­dy­ti 7–14 die­nų.

I. Ki­sie­lie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad net ir pa­ge­rė­jus, kai nė­ra bė­ri­mų, ne­rei­kė­tų nu­sto­ti drė­kin­ti odos, kad li­ga ne­paū­mė­tų.

Pa­žeis­tą odą kai ku­riems pa­cien­tams tei­gia­mai vei­kia sau­lė, to­dėl va­sa­rą to­kie li­go­niai jau­čia­si kur kas ge­riau, ir eg­ze­mos paū­mė­ji­mų be­veik ne­bū­na. Ta­čiau sau­lės spin­du­liais le­pin­tis rei­kia at­sa­kin­gai.

Esant sun­kioms eg­ze­mos for­moms, kaip al­ter­na­ty­va tai­ko­ma fo­to­te­ra­pi­ja (spe­cia­lūs so­lia­riu­mai). Šias pro­ce­dū­ras pri­va­lo skir­ti gy­dy­to­jas, nes ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai tu­ri ir nei­gia­mų sa­vy­bių: sen­di­na odą, su­ke­lia odos vė­žį. Be­je, Šiau­liuo­se fo­to­te­ra­pi­ja tai­ko­ma Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­re.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

GY­DY­TO­JA: Šiau­liuo­se su „Eg­ze­mos mo­kyk­la“ ap­si­lan­kiu­si Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kos Der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gi­jos cent­ro gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė In­ga Ki­sie­lie­nė ra­gi­na ne­nu­mo­ti į eg­ze­mą ran­ka ir ti­kė­tis, kad vai­kas „išaugs“. Jaut­riai iš­sau­sė­ju­siai odai bū­ti­na pa­dė­ti.

KLAU­SI­MAI: Gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė In­ga Ki­sie­lie­nė at­sa­ki­nė­jo į gau­sius jau­nų ma­mų klau­si­mus net ir ka­vos per­trau­kė­lės me­tu.