Naujausios
Šiaulių burmistro sūnus veda tėvo keliu
Praėjusią savaitę Šiauliuose lankėsi kūrybinė grupė, vadovaujama televizijos režisierės, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narės Lilijos Kopač. Kuriamas dokumentinis filmas apie iškilų šiaulietį, tarpukario Šiaulių burmistrą Jackų Sondeckį (1893 — 1989). Šiauliai — net ir emigracijoje J. Sondeckiui buvo svarbiausias miestas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Stambus formatas
Kūrybinę grupę į savo gimtąjį miestą atlydėjo J. Sondeckio sūnus maestro Saulius Sondeckis.
Režisierė L. Kopač sakė, kad užsidegė filmo kūrimo idėja po to, kai sukūrė filmą apie kitą garsią Šiauliuose gyvenusią Petuchauskų šeimą. Burmistras Jackus Sondeckis karo metais išgelbėjo buvusio Šiaulių viceburmistro Samuelio Petuchausko žmoną ir sūnų Marką — šiandien garsų teatrologą, menotyros daktarą.
„Man Saulius Sondeckis padovanojo knygą apie savo tėvą. Įsigilinau. Mane labai sužavėjo, sujaudino dramatiška, garbinga Jackaus Sondeckio gyvenimo istorija, jo asketizmas, gyvenimas Lietuvai. Iš pradžių maestro S. Sondeckiui pasiūliau padaryti laidą apie jo tėvą. Bet išėjo taip, kad kuriame filmą, nes viena laida — per siauras formatas tokiai asmenybei, kaip Jackus Sondeckis“, — pasakojo režisierė L. Kopač.
Režisierė parengė projektą ir laimėjo Kultūros ministerijos finansavimą filmui apie J. Sondeckį.
Pasak režisierės, didžiausia dalis filme bus skiriama Šiauliams, miestui, kur J. Sondeckis nuveikė didžių darbų.
Rudenį režisierė tikisi atvažiuoti į Šiaulius jau su filmo apie J. Sondeckį premjera.
Medis, menantis Sondeckius
„Filmavome tas vietas, kur tėvas dirbo Šiauliuose. Savivaldybėje, kur yra paminklinė lenta mano tėvui. Pastatą Aušros alėjoje 15, kur buvo Šiaulių ligonių kasa, o tėvas jai vadovavo. Šis pastatas mano tėvo statytas. Prisimenu, kaip šio pastato kartoninis maketas stovėjo namuose ant jo darbo stalo“, — pasakojo S. Sondeckis.
Filmavimo grupė aplankė vietą, kur stovėjo J. Sondeckio namas Dvaro gatvėje 53. Namai neišlikę, dabar ten yra daugiabučiai gyvenamieji namai.
„Namų vietą galima atsekti tik pagal vieną medį. Jis pakankamai storas, manau, kad šitas medis dar turi mus prisiminti“, — pasakojo S. Sondeckis.
Filmavimo grupė aplankė ir nufilmavo J. Sondeckio vardu pavadintą gatvę pietiniame miesto rajone.
„Norėjau, kad filmavimo grupė nufilmuotų ir miesto parką bei Zubovų rūmus. Kiek aš girdėjau, tėvas, būdamas burmistru, iš Zubovų atpirko dalį žemės, o dalį jų žemės miestas gavo dovanų“, — mena S. Sondeckis.
S. Sondeckis režisierei pasiūlė aplankyti ir P. Višinskio biblioteką: „Tėvas iš Amerikos P. Višinskio bibliotekai yra atsiuntęs labai daug knygų, biblioteka turi tėvo knygų fondą“.
Aplankė ir Šiaulių universitetą, kur yra Sauliaus ir Jackaus Sondeckių auditorija.
„Reikia filmo, nes praeina laikas ir viskas užsimiršta. Kai yra kas primena, tada kultūra ir istorija lieka gyva“, — sakė S. Sondeckis.
Likimo Šiauliai
„Mano tėvas Šiauliuose atsidūrė dėl mamos. Ji mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje. Šiauliuose gyveno jos teta, iš kurios mama ir paveldėjo namus Dvaro gatvėje“, — pasakojo S. Sondeckis.
J. Sondeckis studijavo Halės universitete, Vokietijoje. Jo mokslus rėmė advokatas K. Venclauskis, kiti to meto žinomi šiauliečiai socialdemokratai.
J. Sondeckiui dirbant Šiaulių burmistru pastatyta daug visuomeninių pastatų, įkurta socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo įstaigų, sutvarkyta socialinė globa.
„Tėvo burmistravimo laikais Šiauliuose pastatyta ir pirmoji nepriklausomos Lietuvos laiku miesto mokykla — dabar V. Kudirkos pagrindinė mokykla“, — pasakojo S. Sondeckis.
Jis neabejoja, kad Šiaulių periodas tėvo biografijoje — svarbiausias.
„Tėvas visada buvo Šiaulių patriotas. Jeigu bent vienas žodis apie Šiaulius, jis jau kerpa ir deda saugoti. Jis tokių iškarpų buvo surinkęs visą spintą ir 1943 metais padovanojo “Aušros“ muziejui. Rinko iškarpas apie Šiaulius ir emigracijoje“, — pasakojo S. Sondeckis.
Nebe tie socialdemokratai
Kai 1925 metais vasario 20 dieną Šiauliuose įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į miesto Tarybą, socialdemokratas J. Sondeckis buvo išrinktas Šiaulių burmistru.
„Nors realiausias kandidatas į burmistrus tada buvo K. Veclauskis, bet jis kategoriškai atsisakė, nenorėjo būti burmistru ir pasiūlė mano tėvą. Jie abu buvo socialdemokratai. Tikri socialdemokratai — tai reikia pabrėžti. Tada socialdemokratai buvo visai ne tokie, kokie yra dabar. Jų esminis tikslas buvo visuomenės gerovė, viską darė dėl miesto visuomenės, pamiršdami save.
Mano mama pasakojo, kad mes gyvenome iš jos mokytojos algos, o tėvo pinigai eidavo į visokius visuomeninius šelpimus, neturtingųjų globai. Ne jis vienas toks buvo, savo pinigais neturtingus šelpdavo ir daktaras Jasaitis, ir K. Venclauskis, ir Peliksas Bugailiškis. Gražbylė Venclauskaitė, dovanodama savo namus Šiauliams irgi pasielgė taip, kaip jos tėvas būtų pasielgęs„, — pasakojo S. Sondeckis.
Žmonių gelbėtojas
Maestro S. Sondeckis mena savo tėvo išgelbėtus žmones. Nuo to ir kilo filmo kūrimo idėja.
Viceburmistrą, tėvo pavaduotoją Samuelį Petuchauską vokiečiai sušaudė pirmomis karo dienomis. O Petuchauskienei su sūnumi Marku 1943 metais pavyko pabėgti iš geto. Jie kreipėsi į J. Sondeckį pagalbos.
„Tėvas pasiryžo gelbėti Petuchauskų šeimą. Okupacijos metais tėvas, kaip ir visa mūsų šeima gyveno Šiauliuose. Iš pradžių Petuchauskienę su Marku priglaudė mano teta savo ūkyje prie Žemaičių Kalvarijos. Išsislapstė ir laimingai sulaukė, kol vokiečiai pasitraukė. Markas tapo mano prietėliu “, — pasakojo maestro S. Sondeckis.
Filmas apie tai, kaip J. Sondeckis išgelbėjo Marko Petuchausko šeimą, buvo parodytas Lietuvoje ir Rusijoje.
Sondeckių namuose slapstėsi ir Steponas Kairys — signataras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius.
„Kai Kaune jį atėjo suimti, jis spėjo pabėgti. Vienas gydytojas S. Kairį atvežė į mūsų namus pas tėvą į Šiaulius. Ilgai su S. Kairiu už vieno stalo sėdėjome, kol slapta išvežė jį į Šventąją ir bandė perkelti laiveliu į Švediją, bet juos pagavo vokiečių povandeninis laivas. Tada S. Kairys paskandino VLIK'o dokumentus. S. Kairys turėjo dokumentus kita, Kaminsko, pavarde. Prisistatė, kaip žvejys, mokantis vokiečių kalbą. Vokiečiai pasodino jį į kalėjimą Liepojoje, vėliau buvo pervežtas į Vokietiją kaip karo pabėgėlis“, — prisiminė S. Sondeckis.
Atskirtis
„Taip likimas lėmė, kad su tėvu buvome atskirti, tai baisu“, — mena S. Sondeckis.
1944 metais liepos 14 dieną J. Sondeckis pasitraukė į Vakarus. Tuo metu Sondeckių šeima buvo pasitraukusi į J. Sondeckio gimtinę Šašaičių kaime Telšių apskrityje, o J. Sondeckis liko Šiauliuose. Šiauliai buvo bombarduojami.
„Tėvas nebegalėjo pasilikti Lietuvoje, kadangi jau buvo įsitraukęs į VLIK'o veiklą dar vokiečių okupacijos metais, veikė pogrindyje“, — pasakojo S. Sondeckis.
J. Sondeckis pasitraukė vienas, nes žmona Rozalija tuo metu labai sunkiai sirgo. Su ja Šiauliuose liko ir abu vaikai — Saulius ir Danguolė.
„Tėvas mums pasiūlė apsispręsti, bet mes su seserimi nusprendėme likti su mama. Tada niekas negalvojo, kad išsiskyrimas su tėvu truks penkiasdešimt metų. Tėvas sakė, kad išsiskiriame metams, pusantrų. Kai Lietuva bus nepriklausoma, jis, sakė, sugrįš ir vėl viskas bus tvarkoje. Mes visi taip ir tikėjome“, — pasakojo S. Sondeckis.
1946 metais S. Sondeckis baigė J. Janonio gimnaziją, ten dėstė ir jo mama. Tačiau netrukus, „kaip turinti buržuazinio raugo“, buvo pašalinta iš darbo.
„Vien dėl tėvo geradarybių mums pavyko išlikti neištremtiems. Tėvas labai daug buvo padėjęs šiauliečių Niunkų šeimai, Vladui Niunkai padėjo baigti gimnaziją, rėmė materialiai. V. Niunka vėliau tapo garsiu komunistu. Mama nuvažiavo pas V. Niunką ir jis ja pasirūpino. Liepė mamai persikelti į Vilnių, surado darbo A. Vienuolio mokykloje. Seseriai padėjo po pašalinimo dėl socialinės kilmės grįžti į universitetą“, — prisiminė S. Sondeckis.
Su tėvu, apsigyvenusiu JAV, ryšį palaikė slapta per kitus žmones. Tėvas rašydavo laiškus savo pažįstamai, pasirašydamas kita pavarde.
Taip likimas lėmė, kad J. Sondeckis 1989 metais spalio 14 dieną mirė atvažiavęs susitikti su artimaisiais Maskvoje, Šeremetjevo oro uoste, vos praėjęs pasų kontrolės postą. Pasitikti jo važiavo dukra Danguolė. S. Sondeckis tuo metu koncertavo Japonijoje.
BIOGRAFIJOS FAKTAI
Jackus Sondeckis — ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, savivaldybininkas. 1918— 1919 metais dirbo Šiaulių apskrities darbo inspektoriumi. 1920— 1924 metais studijavo Halės universitete, vadovavo ten studijavusių lietuvių kuopai.
1924 metais, grįžęs į Šiaulius, dirbo Vartotojų bendrovių sąjungos instruktoriumi. Nuo 1925 metų vasario 20 dienos iki 1931 metų liepos — Šiaulių miesto burmistras. 1931 — 1940 metais dirbo Šiaulių ligonių kasos direktoriumi, neturtingųjų vaikams pastatė Pageluvio stovyklą. 1939 metais pasiųstas įkurti Vilniaus ligonių kasos, 1940 metais paskirtas Lietuvos komunalinio banko valdytoju, nuo 1941 metų pradžios dirbo valdytojo pavaduotoju, nuo 1941 metų liepos mėnesio — Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas.
1944 metų liepos 14 dieną pasitraukė į Vakarus. 1950 metais persikėlė į JAV, Bostoną.
1989 metais komandiruotas į savo veiklą Lietuvoje atkuriančios LSDP XIV suvažiavimą, mirė Maskvos Šeremetjevo oro uoste, tik peržengęs pasų kontrolės liniją. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
KŪRYBA: Saulius Sondeckis Šiaulių miesto savivaldybėje su filmo apie jo tėvą režisiere Lilija Kopač.
ĮAMŽINIMAS: Saulius Sondeckis su sūnumi Pauliumi prie atminimo lentos Šiaulių burmistrui Jackui Sondeckiui Šiaulių savivaldybėje.
FILMAS: Filmo kūrybinė grupė kalbina Šiaulių burmistro sūnų Saulių Sondeckį jo tėvo vaikščiotose vietose.
Pauliaus SONDECKIO nuotr.
BURMISTRAS: Jackus Sondeckis, Šiaulių burmistras, savo darbo vietoje apie 1926 metus.
EMIGRACIJA: Jackus Sondeckis 1944 metais emigravo į Vakarus, tikėdamas, kad susitiks su šeima jau nepriklausomoje Lietuvoje po metu pusantrų. O teko laukti beveik 50 metų. J. Sondeckis nufotografuotas Bostone, JAV.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų nuotr.