Pavasario liūdesys ir meilė

Pavasario liūdesys ir meilė

Pavasario liūdesys ir meilė

Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre gyvūnai išgyvena dramas: širdies skausmo, kai palieka šeimininkas, meilės, kai atrandama antroji pusė. Apie dramas, kurių kaltininkais dažnai tampa žmonės, papasakojo centro Biologijos skyriaus vedėja Lena Skriptienė.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Likimo vingiais

Į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą gyvūnai dažnai atkeliauja iš šiauliečių namų. Vieniems augintiniai tampa našta dėl jų charakterio, kitiems tenka rinktis iš dviejų gyvūnų, kiti atsisako dėl vaikelio ar kitų priežasčių.

„Visi čia esantys gyvūnai turi savo likimus ir išgyvenimus. Jie jaučia ilgesį, meilę, ištikimai laukia savo šeimininko, kuris jį palieka“, — paglostydama kiekvieną gyvūną vardu pavadina Lena Skriptienė.

Narveliuose gyvena triušiai, jūrų kiaulytės, papūgos, šinšilos, beždžionėlė, šeškas, žiurkėnai, terariumuose — reptilijos ir kiti gyvūnai. Prie kiekvieno narvelio — atskira istorija.

„Jie liūdi, pyksta, smaginasi, įsimyli — gyvena savo gyvenimą. Gali juos stebėti valandų valandas. Iš prerinių šuniukų gyvenimo gali pasimokyti švelnumo ir dėmesio artimajam, iš iguanų ar krokodilų — ramybės, atsipalaidavimo, nešvaistyti jėgų be reikalo, o daryti viską apgalvotai“, — šypsosi Lena.

Įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio

Viename iš narvelių prieš saulę šildosi prerinis šuniukas, namelyje miega jo patelė. Lena pasakoja, kad šios poros istorija — ne eilinė.

Prieš porą mėnesių buvo padovanota patelė — retos veislės voverinių šeimos graužikas. Gyvūnas ėmė liūdėti nuo pirmos apgyvendinimo dienos. Neprisileisdavo darbuotojų, kėlė didžiulį triukšmą grauždama metalinius narvelio virbus.

„Sugraužė begalę medinių namelių. Pasiėmiau storas pirštines ir pabandžiau paimti ant rankų. Reikėjo susidraugauti. Pyko, kandžiojosi“, — prisiminė draugystės pradžią moteris. Po ne itin vykusio bandymo prisijaukinti darbuotojai internete paskelbė, kad ieško prerinio šuniuko patinėlio.

Viena šiauliečių šeima perskaičiusi sutiko padovanoti. Mat įsigiję šunį baiminosi, kad jis nesudraskytų graužiko. Centro darbuotojai priėmę gyvą dovaną apsiginklavo storomis pirštinėmis, jei kiltų graužikų grumtynės.

„Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Pamatė vienas kitą ir ėmė glaustytis, krapštinėti kailiuką, uostinėtis. Gyvena kartu namelyje, nebegraužia nei virbų, nei namelių. Tokio dėmesio ir atidumo iš jų reikėtų žmonėms pasimokyti“, — šypsojosi gamtininkė. Patinėlis, atradęs savo antrąją pusę, nebenori bendrauti su žmonėmis.

Ilgesio jausmas nesvetimas

Prie stiklo terariume įsitaisiusi spalvinga iguana. Šviesa, šiluma, smėlis, augmenija, medžiai ir akmenys nedomina gyvūno — įsitaiso arčiau stiklo ir nejuda.

„Ji pas mus buvo atnešta prieš gerą pusmetį. Jauna šeima augino. Skyrė jai daug dėmesio, kartu vedžiodavosi. O kai ėmė lauktis vaikelio paskaitė, kad saugiau, jei tokio gyvūno namie nebūtų“, — pasakoja iguanos atsiradimo istoriją Lena. Iguana vis dar nenoriai prisileidžia darbuotojus, pyksta, specialistai sako, kad taip ji išgyvena stresą.

L. Skriptienė pasakoja, kad žmonės taip pat ilgisi savo augintinių. Atidavę nuolat ateina aplankyti. Viena moteris atnešusi savo ilgaausį, ateina, pasikabina paltą, pasiima ant rankų ir bendrauja su savo triušeliu.

„Kitas triušis namų neteko dėl savo pikto charakterio. Jis kandžiodavosi ir grauždavo laidus. Šeimininkai sakė, kad jis jiems nuostolingas“, — pasakojo moteris.

„Labas, Juozapai“, — pasisveikina Lena įeidama į gandro gardą. Juozapas buvo atvežtas iš Radviliškio rajono. Jį radę žmonės kurį laiką augino, tačiau nusprendė, kad paukštį geriau atiduoti į centrą. Gandras peržiemojęs buvo išleistas į laisvę, tačiau kelias dienas paskraidęs sugrįžo pas savo globėją Leną.

„Nuostabus jausmas apima, kai glostai tokį didingą paukštį. Kasdien ateinu, kalbinu. Prisirišom vienas prie kito“, — prisipažįsta moteris.

Kompiuteris išstumia gyvūną

L. Skriptienės teigimu, gyvūnų žmonės namuose laiko mažiau, o jei ir apsiima auginti, tai neretai dėl nepasiteisinusių vilčių jų atsisako.

„Vienas paauglys atėjęs pareiškė, kad jam kompiuteris yra svarbiau, todėl gyvūnas jam nereikalingas. Atnešė savo jūrų kiaulytę. Matyt, paveiktas reklamos apie Keksą, įsigijo tokį pat, o vėliau atsibodo. Išėjo net neatsisuko“, — prisiminė moteris.

Narvelyje su jūrų kiaulytėmis straksi baltas pūkuotas, pilkomis mažomis ausimis triušis. Guvaus pūkų kamuolėlio net akių nesimato. Prieš trejetą mėnesių prie Gatininkų centro durų dėžutėje paliktas gyvūnas buvo paliegęs, o kailis purvinas ir susivėlęs.

„Retai tenka pamatyti tokį apleistą gyvūną. Buvo gyvas gniužulas. Jei tai būtų užsienyje, kur yra gyvūnų policija, šeimininkas būtų atsidūręs kalėjime“, — glostė ilgaausį Lena.

 

MEILUMAS: Šeškė Čiučiundra garsėja savo meilumu, ji į centrą pateko prieš ketveris metus. Taip atsipalaidavęs gyvūnėlis tikra pasitiki globėju.

 

TVARKA: Žiurkėnai ir kiti graužikai gyvena kolonijomis, todėl svetimo į savo lizdą neįsileidžia.

 

JAUSMAI: Prerijų šuniukai įsimylėjo vienas į kitą iš pirmo žvilgsnio, gyvena taikiai, mėgaujasi dėmesiu ir švelnumu.

 

ILGESYS: Iguana pikta ir nejudri, specialistai mano, kad taip ji išreiškia savi ilgesį.

JUOZAPAS: Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro Biologijos skyriaus vedėja Lena Skriptienė pasidžiaugė gandru Juozapu, kuris prieš savaitę išleistas į laisvę po poros dienų sugrįžo pas globėjus.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.