Naujausios
"Mažoji Olandija" Panevėžio centre
Nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos Panevėžio centre, ūkininkų turguje „Tau, žemdirby“, karaliauja gėlės, dekoratyviniai sodinukai, daigai. Didžiąją turgaus dalį užima gėlės — vazonuose, vazonėliuose ir skintos, prašmatnių veislių ir lyg nužengusios iš senovės lietuvių darželio, besipuikuojančios žiedais ar dar tebesančios daigeliais. Vienintelę tokią turgavietę šalyje, darbuotojų pramintą “Mažąja Olandija“, valdo moterys.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Žiedų jūra
Pro turgaus vartus įžengusįjį pasitinka įvairiausiomis žiedų spalvomis marguojančių stoginių eilės. Svyrančiosios gėlės, sukabintos stoginių pakraščiuose ir viršuje, sukuria tarsi langines iš gyvų žiedų kaskadų. Tokios langinės tęsiasi šimtus metrų. O jų viduje sukasi gėlininkai — purškia, laisto, pataria viena ar kita rūšimi susidomėjusiems pirkėjams. Gėlių pasiūla — įvairi: ir vienmetės, ir džiuginančios šeimininkus kelerius metus ar dešimtmečius.
Panevėžietė Vanda Padelevičienė savo išaugintomis gėlėmis prekiauja jau vienuolika metų. Poniai Vandai turgus — ne tik galimybė prisidurti prie pensijos, bet ir „išeiti į žmones“, pasidalinti pomėgio auginti gėles rezultatais ir patirtimi. Jos stoginėje telpa ir reti, ir egzotiški, ir tradiciniai lietuviški augalai. Gėlininkė suskaičiavo, jog augina jų kelis šimtus rūšių. O susidomėjusiems daigeliais ponia Vanda gali parodyti, kaip gėlė žydės užaugusi, nes pati jas fotografuoja.
Atskira stoginių dalis — dekoratyviniams želdiniams. Čia neretas prekiautojas — vyras, nes kilnoti vazonus su metro ar ir aukštesniais medeliais prireikia nemažai jėgų.
Mėgstantiems natūralius prieskonius — kampelis turgaus, kuriame prekiaujama prieskoniniais augalais.
Turguje vietos skirta ir ne nuolatiniams prekiautojams: laikas nuo laiko koks sodininkas ar gėlininkas čia atgabena savųjų augalų, daugiausiai — sezoninių. Šiomis dienomis toje turgaus dalyje žydėjo narcizų, pakalnučių puokštelės, įvairiaspalvės našlaitės, serenčiai.
Gėlių karalystė Panevėžyje žydi nuo ankstyvo pavasario iki maždaug liepos mėnesio. Tuomet prekyba sulėtėja, o gėlininkai ima ruoštis kitų metų sezonui.
Gėlių karalystės valdovės
Didžiausiam Lietuvoje gėlių turgui vadovauja moterys — savininkė Aldona Aleksandra Janavičienė ir direktorė Regina Varnienė. Pastarąją ponia Aldona prisipažįsta prieš kelis metus paviliojusi iš kitos įmonės: labai jau tikusi Regina tvarkyti „Mažosios Olandijos“ reikalus. Nes pati A.A. Janavičienė dar turi nemažai visuomeninio darbo, ji — Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentė. Turgaviečių šalyje — per du šimtus (trečdalis iš jų — mobilios, kitos — tradicinės).
Gėlių karalystė kaimyninės apskrities centre atsirado ne iš karto. Prieš penkiolika metų su grupe bendrasavininkų privatizavusi tuščią aikštę Panevėžio centre, ponia Aldona įkūrė ūkininkų turgų. Nes tuo laiku kūrėsi ir ūkininkai, jiems reikėjo rinkos.
„Anuomet į gyvulių turgus suvažiuodavo ne tik ūkininkai, daržininkai. Net čigonai prisistatydavo arkliais prekiauti. Po kelerių metų pastebėjau besikeičiančią situaciją — gyvulių mažėjo. Į akis krito kita perspektyva, ypač patraukli sodininkams bei mažus, trijų hektarų ūkelius valdantiems žmonėms — gėlių bei dekoratyvinių augalų, sodinukų ir daigų auginimas. Šia linkme ir ėmėme sukti verslą. Neapsirikome. Tokių prekiautojų vis daugėjo, gėlių turgus plėtėsi. Šiuo metu čia sukurta pusantro šimto darbo vietų“, — sakė A.A. Janavičienė.
Gausėjo turguje ne tik prekiaujančiųjų gėlėmis, bet ir pačių gėlių rūšių. Į šį verslą įsitraukę žmonės, keliaudami po svečias šalis, ne vienas parsiveždavo patikusių gėlių sėklų ar svogūnėlių. Eksperimentuodavo, stengdavosi pritaikyti augalus Lietuvos klimatui. Ir ne viena tokia keliautojų parsivežtoji rūšis prigydavo, o paskui — papildydavo ir turgų.
Turgaus istoriją savininkė saugo ir papildo nuotraukų, spaudos publikacijų iškarpų albumuose.
Ponios Aldona ir Regina turgų laiko ne tik vieta parduoti ar pirkti, bet ir pasižmonėti — sutraukiančia įvairiausio amžiaus panevėžiečius ir svečius. Tad tokiai vietai reikia ir savų tradicijų. Gėlių turguje veikia radijas, kuris pasakoja apie vietos naujienas. Kadangi žodis „mugė“ pasirodė nusibodęs, vadovės ėmėsi organizuoti šventes, susijusias su liaudies tradicijomis, bet rinkdamos savus pavadinimus. Per metus tokių renginių vyksta ketvertas — penketas. Kai “Mažojoje Olandijoje“ lankėsi “Šiaulių kraštas“, turgaus radijas skelbė apie birželio pirmąją numatomą šventę “Pavasario žiedai — vaikučiams“.
„MAŽOJI OLANDIJA“: “Mažojoje Olandijoje“ — įvairiaspalvių žiedų, dekoratyvinių ir prieskoninių augalų karalystė.
SEZONAS: Ne nuolat prekiaujantys žmonės atveža sezoninių augalų.
SIMBOLIS: Prie administracijos patalpų — tugaus simbolis gėlių vežimaitis.
ĮKŪRĖJA: Ūkininkų, o vėliau — ir gėlių turgų įkūrė Aldona Aleksandra Janavičienė.
Autorės nuotr.