Laikraštis, krepšiai ir žvejyba

Laikraštis, krepšiai ir žvejyba

Laikraštis, krepšiai ir žvejyba

Prieš penkerius metus į Kelmę atsikėlęs Česlovas Ežerskis kasdien iš savo mikrorajono dviračiu atmina iki centre įsikūrusios „Šiaulių krašto“ redakcijos pasiimti laikraščio. Jį skaito nuo pat jo įsikūrimo. Kol gyveno kaime, “Šiaulių kraštą“ jam pristatydavo pienvežiai, atvažiavę pasiimti pieno.

Vyras skaito, žmona klausosi

Iš pat ryto parsivežęs „Šiaulių kraštą“ Česlovas Ežerskis dažniausiai jį skaito garsiai. Žmona Irena, plušėdama virtuvėje, klausydamasi sužino visas naujienas.

„Laikraštį užsisakau redakcijoje, pigiau, — pasakoja Č. Ežerskis. — Be to, kasdieninės kelionės į redakciją — savotiška mankšta. Skaityti pradedu nuo ketvirto puslapio. Taip įpratau gyvendamas kaime. Vienkiemyje nesijausdavome saugūs, todėl labai domėdavomės kur kas nutinka, kad žinotumėme, ko saugotis.“

„Įdomu sužinoti Kelmės naujienas. Amžius jau toks, kad labai domina pranešimai apie netektis. Nepaskaitęs ir nesužinočiau, kad jau nebėra kokio pažįstamo, bendraamžio. Gerai, kad kasdien spausdinama televizijos programa. Parsinešei laikraštį — viskas po ranka. Labai gerai, kad šeštadieniais gauname dar ir “Kelmės kraštą“. Pasiilgstame šviesesnių, geresnių žinių iš savo rajono. Per televizorių — tik skandalai, tik kalbos, kaip dar nuskalpuoti biedną žmogų.“

Ekologiški krepšiai

Česlovas Ežerskis turi hobį — pinti krepšius. „Vaikystėje išmokau karves ganydamas. Tėvukas pindavo ir aš prisižiūrėjau. Kol gyvenome kaime, kaimynams pripindavau įvairiausių krepšių. Dar ir į turgų nuveždavau.“

To darbo neatsisakė ir persikėlęs į miestą. Prie laiptinės sumeistravomedinį suoliuką. Atsisėda ir pina. Žiemą persikelia į rūsį.

Česlovas iš rūsio atneša visokiausių krepšių. Vienas toks didelis, kad jame įsirangytų žmogus. Paaiškina: tas krepšys gėlėms. Žmonėms tokio kartais prireikia sodybose. Mažesni krepšiai — bulvėms ir daržovėms, dailios pintinaitės — grybams. Visai mažiukės pintinės — uogauti.

Visas tas grožybes Č. Ežerskis pina iš plastmasės atliekų. Prisikarpo įvairiaspalvių juostų, kuriomis būna surištos baldų, buitinės technikos ir kitų stambiagabaričių daiktų pakuotės.

Lankai, prielankiai ir visas krepšio rėmas — iš karklų.

Karklų Česlovas važiuoja dviračiu į artimesnius miškus ir krūmynus. Prisipjauna, susiriša, pritvirtina prie dviračio ir keliauja namo. Susirinkti medžiagą savo pynimams sudėtingas darbas. „Ne iš kožno karklo sulenksi lanką. Kitas tuoj pat sulūžta. Reikia turėti gerą akį.“

Kai susiruošia visas reikalingas medžiagas, Česlovas per dieną nupina ir du vidutinio dydžio krepšius. Juos pardavęs gali užsiprenumeruoti laikraštį, prisidurti mokėdamas mokesčius už šildymą ir komunalines paslaugas.

Kelmiškis mėgsta ir žvejybą. Sėda ant dviračio ir važiuoja prie Kražantės arba prie Vilbėno. Tačiau žvejyba, sako, kaip loterija — kada kimba, kada ne.

ĮVAIROVĖ: Kelmiškis „Šiaulių krašto“ prenumeratorius Česlovas Ežerskis pina įvairaus dydžio ir įvairios paskirties krepšių.

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.

APIE LAIKRAŠTĮ: Skaityti pradedu nuo ketvirto puslapio. Taip įpratau gyvendamas kaime. Vienkiemyje nesijausdavome saugūs„.