Naujausios
„ŠIAULIŲ KRAŠTUI“ — 20 METŲ
Laukdami gimtadienio, prisiminkime šviesias istorijas, kaip mes keitėme vieni kitų gyvenimus.
Kaip už mūro
Jau dvidešimt metų nuo pat pirmojo numerio „Šiaulių kraštą“ skaitantis “Kelmės statybos“ bendrovės vadovas Albinas Palaikis ne kartą pats buvo dienraščio herojumi. Geradaris iš laikraščio puslapių sužinojęs apie kitų nelaimes, ištiesdavo stiprią pagalbos ranką. 2005 metais jis skaitytojų valia pelnė “Šiaulių krašto“ “Metų piliečio“ titulą.
Regina MUSNECKIENĖ
Žmogus sutvertas darbui
74 metų verslininkas ir šiandien vadovauja bendrovei, nes reikia darbo žmonėms, kuriems liko vos keletas metų iki pensijos. Praėjusį pavasarį jis sukvietė į simbolinį gamybinį pasitarimą visus bendrovėje dirbančius žmones. Jie savo vadovui, už kurio jautėsi kaip už mūro, padovanojo didžiulį deimantą. Deimantą — už gerą širdį.
A. Palaikis, kaip ir senais laikais, kasdien iš Tytuvėnų važiuoja dirbti į šalia Kelmės įkurtą savo bendrovę „Kelmės statyba“.
„Žmogus sutvertas darbui. Jeigu nedirba, greit išbenkartėja. Dirbu ne dėl pinigų. Man jų nereikia. Gaunu pensiją. Bet nesinori, kad apgriūtų garsios statybos organizacijos bazė. Joje turi pulsuoti gyvybė. Čia glaudžiasi 14 bendrovių. Jose dirba apie pusšimtis kelmiškių. Juk nemiegosi, kai saulė žeme ritinėjasi. Ir ant upės kranto nesėdėsi meškerę įmerkęs. Jeigu visi Lietuvoje krutėtų, bėdų būtų mažiau“, — kalba A. Palaikis, savo gyvenimu tai įrodęs.
Dešimtims padegėlių ir likimo nuskriaustų žmonių pastatęs arba suremontavęs namus, varganoms šeimoms dovanojęs karves, nelaimėlius šelpęs pinigais, jis pats nesilepino užsienio kelionėmis. „Mėgstu keliauti. Kai tik turiu laiko, imu šunelį už pavadžio ir — į mišką“, — kaip visada metaforomis šneka vyriškis.
Pluša grupė įmonių
UAB „Kelmės statyba“ gyvuoja nuo 1962 metų. Tik vadinosi kitaip — Tarpkolūkine statybos organizacija. Jai vadovavęs A. Palaikis nusprendė pateisinti jam suteiktą Garbės statybininko vardą. Nepriklausomybės laikais supirko visas akcijas ir iki šiol išlaikė bendrovę. Tiesa, bendrovėje šiuo metu dirba vos šeši žmonės. Tie, kuriems iki pensijos liko metai, kiti.
Dėl kitų rajonų statybininkų invazijos į Kelmę bendrovė jau keleri metai negauna didesnių objektų. Beje, ir konkursuose jau nebedalyvauja. „Gyvename iš nuostolių, — šypsosi A. Palaikis. — Mūsų darbininkai rūpinasi bendrovės baze, ją remontuoja. Po stogu turime pustrečio hektaro patalpų. Visus stogus pakeitėme naujais skardiniais. Iš viso bendrovės teritorija sudaro dešimt hektarų.“
„Kelmės statybos“ bazėje įsikūrę keliolikos bendrovių verslininkai stato surenkamus namus Lichtenšteinui. Remontuoja lengvuosius automobilius. O vienos firmos darbininkai gamina detales malūnsparniams. Prisigaminę detalių važiuoja į Daniją malūnsparnių remontuoti. “Kelmės statyba“ laikosi iš pinigų, surinktų už patalpų nuomą.
Gerieji gyvenimo dalykai
Be buvusių darbuotojų deimanto A. Palaikis sako per gyvenimą gavęs dar tris vertingas dovanas. Už labdaringus darbus Etnografų draugija jam padovanojo autentišką lietuvišką kovos kirvį ir kardą. Už šaukėniškiams padegėliams atstatytą namą pelnė „Gerumo sparną“, o dienraštis “Šiaulių kraštas“ už neabejingumą žmonių nelaimėms ir nesavanaudišką, svarią pagalbą 2005 metais nominavo “Metų piliečiu“. Tąkart internetu balsavę žmonės apie auksinės širdies verslininką parašė daug gražių atsiliepimų.
A. Palaikis Lietuvoje išgarsėjo, kai pastatė žemaūgiui pritaikytą namą Šilutės rajone. Name apsigyveno mažiausias Lietuvos vyras Alfonsas Mickus. Alfonsas jau miręs. A. Palaikis leido seniūnui naudoti patalpas savo nuožiūra — netrukus buvo apgyvendinta padegėlių šeima.
Po to vienas švedas paprašė pastatyti panašų namuką Sauguose artimųjų be gailesčio į vištidę išmestai moteriai. Pastatė. Švedas už tai sumokėjo. O po kurio laiko verslininkas gavo laišką iš Švedijos. Rašė vėžiu sergantis santechnikas. Sužinojęs apie A. Palaikio gerus darbus jis nusprendė padovanoti savo santechnikos įrankius lietuviui verslininkui. Šiais įrankiais A. Palaikis sako tebesinaudoja iki šiol.
Padėjo „Šiaulių krašto“ herojams
„Šiaulių kraštas“ kalbino moterį, kuri atsikėlė į Kelmės rajoną viena su keturiais vaikais. Nusipirko šiokį tokį namelį Pakražančio seniūnijoje, tačiau nieko daugiau neturėjo. Be to, ir nameliui reikėjo remonto.
A. Palaikis sutiko be jokio užmokesčio suremontuoti moteriai namelį. Nupirko keturių vaikų motinai karvę, o vėliau padovanojo ir telyčią.
„Jaučiu šiam žmogui didžiausią dėkingumą. Mano vaikai augo tvarkingesnėje, sveikesnėje aplinkoje. Buvo sotesni. Tik auksinės širdies žmogus, nelaukdamas jokios naudos, padėtų vargo prispaustai visiškai svetimai, nepažįstamai moteriai,“ — sakė Aldona.
Verslininko pagalba moteriai buvo tarsi startas į geresnį gyvenimą. Ji laikė gyvulių, grybavo, uogavo — taip išmaitino ir į mokyklą leido būrį vaikų.
Prieš keletą metų „Šiaulių kraštas“ rašė apie padegėles Nijolę ir Konstanciją Simoškaites, gyvenančias Kukečių seniūnijoje. A. Palaikis skurdžios lūšnelės netekusioms moterims jis pastatė naują erdvesnį namą. Drauge su seniūne pasirūpino šuliniu, elektra ir kitais patogumais. Tąkart “Šiaulių krašto“ skaitytojai padegėlėms dovanojo baldų. Naujuose namuose Nijolė su motina tebegyvena iki šiol.
A. Palaikio darbininkų pastatytų ir padovanotų namų yra Kelmės apylinkių, Pakražančio, Liolių, Tytuvėnų apylinkių seniūnijose, Šiauliuose ir kitose vietovėse. Pats verslininkas jų nė neskaičiuoja.
Vyriškis išbandė ir dar vieną paramos būdą — skurdžiai gyvenančioms šeimoms dovanodavo karves. Daugiavaikių šeimų vaikai turėdavo bent pieno.
„Šiaulių krašte“ buvo rašyta apie vienišą senutę Nataliją, kuri svajojo turėti televizorių. Palaikių šeima iš savo pensijos nupirko televizorių ir išpildė nedrąsią svajonę.
Apie dėkingumą
— Kodėl likimo nuskriaustus žmones apdovanojate tokiomis brangiomis dovanomis — namais, karvėmis?
— Manau, kad pareiga žmogui padėti. Padedu ne tik svetimiems, bet ir saviems.
— Ar sulaukėte dėkingumo?
— O kodėl turėčiau? Kartais net tų žmonių, kuriuos parėmiau, pavardžių nežinau. Nei aš jų klausiu, nei man reikia. Tiesa, iš Aldonos gavau dovanų — atsiuntė savo vaikų nuotrauką. Kai Maneikiuose vienai šeimai padovanojau karvę, po kiek laiko tos šeimos vaikai per savo mokytoją klausė: „Gal dėdei reikia pieno? Atneštume kas rytą po trilitrį į mokyklą, o jūs perduotumėte?“.
— Ar dabar dar remiate vargingas šeimas?
— Pasiunčiu kartais niekam nieko nesakęs pinigėlių. Nenoriu viešinti. Tas žmogus ir taip jau bėdų prispaustas. Kam dar jo vargą garsinti?
— Jau dvidešimt metų skaitote „Šiaulių kraštą“. Kodėl?
— Vietos laikraštis sukasi apie tuos žmones, kurie yra ir mano matymo lauke. Jis — konkretus. Sąžiningai rašo. Patinka kritiniai straipsniai. Skaitau ir respublikinės spaudos. Tik nemėgstu visokių blevyzgų, šou darymo iš rimtų dalykų.
PRASMĖ: Verslininkas Albinas Palaikis, padėdamas nelaimių ir vargų prispaustiems žmonėms, mato gyvenimo prasmę.
DĖKOJIMAS: Daugiavaikė mama Aldona sako, jog Albino Palaikio ištiesta pagalbos ranka jai padėjo naujoje vietoje įsikabinti į gyvenimą ir užauginti vaikus.
PADEGĖLĖS: Kukečių seniūnijoje gyvenančioms padegėlėms dukrai Nijolei ir mamai Konstancijai Simoškaitėms vietoj apdegusios lūšnelės Albinas Palaikis pastatė naujus erdvesnius namus. Įsikūrusi naujuose namuose Nijolė padovanojo geradariui saldainių dėžutę.
NAMELIS: Tuoj po gaisro Albinas Palaikis Simaškaitėms atvežė kilnojamąjį namelį, kurį paskolindavo ne vienam padegėliui. O atšilus orams pastatė naujus namus.
Autorės nuotr.