Naujausios
Aktualus interviu
Ekonominės problemos praeina, o šedevrai išlieka
Janina Kursite-Pakule, Latvijos respublikos Seimo švietimo, kultūros ir mokslo komiteto narė, įsitikinusi, kad per krizę labai svarbu jausti kaimyno petį. Ypač tada, kai esi, kaip Latvija, kritęs veidu į purvą.
Į latvių dailės klasiko Gederto Eliaso parodos atidarymą Šiauliuose atvykusi viešnia, folkloristikos profesorė, sakė, kad bendrauti kaimynams reikia net tik per šventes ar per krizes, o kasdien. „Ekonominės problemos praeina, o šedevrai išlieka“, — sakė folkloristikos profesorė J. Kursite-Pakule.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Menų mokyklos — nacionalinis turtas
— Jelgava į Šiaulius atvežė parodyti vieno geriausių Latvijos dailininkų parodą. Gal, pardavus šiuos eksponatus, būtų galima Latvijai išlipti iš krizės?
— Gal, bet mes dvasinių vertybių kol kas neparduodame. Aš taip bent tikiuosi...
— O koks Latvijos vyriausybės požiūris į dvasines vertybes: kultūrą, mokslą, švietimą?
— Situacija nelengva. Turbūt girdėjote, kad pas mus vyksta kovos dėl kitų metų biudžeto. Labai liūdna, bet kultūra ir švietimas — vėl pirmose taupymo politikos gretose. Ir vis dėlto pavyksta išlaikyti tai, kas pas mus yra labai aukštame lygyje — kultūrinį švietimą, muzikos ir menų mokyklas.
— Turbūt girdėjote apie neformaliojo ugdymo koncepciją Lietuvoje, kuri, anot kultūros žmonių, sužlugdys meno mokyklas.
— Mūsų valdžia irgi prie to ėjo, bet laiku atsipeikėjo. Imta kalbėti, kad tai — mūsų turtas. Kad Vakarų Europoje koncertuojantys latvių operos solistai, muzikantai ir yra Latvijos įvaizdis. Kad reikia meninį išsilavinimą išsaugoti ir regionų centruose. Kad tik dvasinis pagrindas, kuris, deja, per tuos gerais laikytus metus buvo nustumtas į tolimą planą, gali išvesti mus iš krizės.
— Kokios pozicijos laikosi Latvijos kultūros elitas?
— Susiklostė įdomi situacija: viena vertus, literatūra, menas buvo nustumti į šalį, kita vertus — dalis kultūros veikėjų parsidavė valdžiai ir vykdė pozityvią valdžios atžvilgiu kampaniją arba tylėjo. Ir paaiškėjo, kad krizė dvejopa — ne tik ekonominė, bet dar stipresnė — dvasinė. Ir niekas nepasikeis, kol mes nesuprasime, kad didelė dalis krizės šaknų — mumyse, ne tik Seime.
Be dvasingumo valstybės beprasmiškos
— Esate universiteto profesorė. Kaip atsidūrėte Seime?
— Į Seimą atėjau prieš metus — vietoj išėjusio Seimo nario. Man pačiai buvo labai sunku pasirinkti šį kelią, bet su kolegomis ne kartą kalbėjomės, kad mes, kultūros ir mokslo veikėjai, visą laiką tik kritikuojame — reikia pabandyt veikti. Norėjau pamėginti, ar galima kažką padaryti, jei turi konkrečias žinias.
Dabar matau, kad tai labai sudėtinga, kad mes per toli nuėjome — iš Sovietų sistemos išbėgome ir pasileidome, patys nežinodami kur.
Ne neatsitiktinai pabrėžiau, kad ryšiai su artimiausiais kaimynais turi būti ne tik per šventes, kai mes ateiname į ambasadą, ne tik per forumus, bet turi būti kasdienė bendra veikla kultūros, mokslo ir ekonomikos srityse.
— Jūs užsiminėte apie galimybę matyti kaimynų televizijos programas, ir net mokyklose mokytis kaimynų kalbos. Ar artimesnė kaimynystė padėtų lengviau išgyventi krizes?
— Aš labai tikiuosi (nors gal klystu), kad lietuvių katalikų tikėjimas, kuris ir pas jus pastaruoju metu tolo, krizės metu padės ne tik jums atsistoti ant kojų, bet ir kaimynams latviams padės suprasti, kad be dvasingumo, be savo šaknų mes, kaip valstybės, beprasmiškos. Bent jau Latvija.
Jei galvosime tik apie ekonomiką, galime išeiti į Švediją. O mums reikia stiprinti baltų identitetą, neužmirštant ir Estijos. Nori nenori, bet krizėje mes suvokiame, koks svarbus yra kaimyno petys. Ypač jei tas kaimynas tau dar ir giminė.
Žinoma, estai ir lietuviai gali juoktis, kaip latviai krito veidu į purvą. Tai nemalonu. Bet džiaugiuosi, kad iš lietuvių ir estų negirdžiu pasityčiojimo: na, kaip jūs įklimpote. Taip, mes įklimpome, nes politika buvo pastatyta tik ant ekonomikos, ant vienadienės naudos. Tačiau dabar mes, bent jau aš, jaučiame dvasinį palaikymą, kaimynų petį...
Štai ir ši paroda, kurioje grįždami 100 metų atgal, galime pamatyti — ekonominės problemos praeina, o šedevrai išlieka.
Švari sala
— Esate folkloristikos profesorė. Latvijoje folkloras visada buvo aukštumoje, bent jau mums taip atrodė. Vien ko jūsų Lyguo šventė (pas mus — Joninių) ko vertos. Kokia folkloro reikšmė krizės metu?
— Sunkiu momentu, kaip asmenybei, taip ir tautai, reikia rasti švarią salelę, kurioje nebūtų juodų dėmių. Aš matau, kad lietuviams tai — katalikybė, bet pas mus religijoje vienybės nėra.
Latvijos švari sala — tik liaudies kultūra. Deja, ekonomistai, kurie perprogramuoja biudžetus, kol kas to nesuvokia, jiems kultūra — tik priedėlis. Jei yra atliekamų pinigų — gerai, o jei ne...
Jei suvokimo nebus, tai Latvija, kaip valstybė, apskritai sprogs. Mes išsilaikysime tik tada, jei suvoksime, kad turime per amžius besitęsiantį kultūrinį pagrindą.
— Ar dabar jaučiamas tautinio judėjimo atgimimas?
— Manau, Latvijos pasąmonėje yra dvi vienodos jėgos: viena išcentrinė (jauni žmonės išvažiuoja), kita — įcentrinė (naujoji karta iš naujo bando suvokti dvasines vertybes).
Ir čia labai dideles viltis dedu į Lietuvių— latvių kultūrinį forumą, kuris įvyks kitais metais Rygoje. Kai sunku, labai svarbu pajusti, kad kitas šalia yra drąsesnis.
Jei praeito amžiaus trisdešimtaisiais metais Latvija į Lietuvą žiūrėjo iš viršaus (kita vertus, vis tiek buvome broliai ir seserys), tai dabar latviams reikia stovėti šalia ir jausti, kad jūs stipresni, nors ir patys turite problemų.
Deganti švietimo reforma
— Pas mus didelės problemos kaip tik dėl švietimo reformos. Dėl studijų krepšelių labai daug talentingų, ypač meno kryptį pasirinkusių žmonių, jau šiemet nepateko į aukštąsias mokyklas, nes negalėjo susimokėti. Įdomu, kokia kryptimi suka Latvijos aukštojo mokslo reforma?
— Pas mus yra 12 valstybinių universitetų — jų programos dubliuojasi ir akivaizdu, kad biudžetas visų nepatemps. Šiuo metu stumiami trys auštojo mokslo reformos variantai. Pirmuoju siūloma padaryti vieną virtualią akademinę aukštąją mokyklą, į kurią įeitų keturi— penki universitetai, apjungiantys pagrindines mokslų kryptis, ir į juos būtų investuojama. Tačiau tada iškyla klausimas dėl regionų. Antras variantas — siūloma mokslinėms programos skirtų pinigų regionams neduoti, regionuose palikti kito profilio mokyklas, kaip antai Jelgavoje Žemės ūkio universitetą ir panašiai. Trečias siūlymas — kiekviename regione palikti po vieną aukštąją mokyklą. Nežinau, kaip Seimas balsuos, bet atrodo, kad nugalės pirmasis variantas.
— O kokia viduriniojo mokslo politika? Pamenu, prieš kelis metus Latviją rodėme, kaip pavyzdį: esą lietuviai mokyklas regionuose uždaro, o latviai — ne.
— Ir nužiūrėjote. Daug mokyklų uždarė, tačiau pas mus dar sudėtingesnė problema. Uždarius mokyklas prie Rytų sienos, pavyzdžiui, Latgalijoje, regione lieka tuščia erdvė su Rusijos televizija. Ir čia slypi labai didelis pavojus.
Kai pinigai eina paskui mokinius, gali atsitikti taip, kad visi mokiniai su tėveliais išvažiuos į didelius miestus, o kaimai virs dykynėmis. Mūsų pasiūlymas buvo įvesti skirtingus mokinių skaičiaus koeficientus, kad būtų galima palaikyti gyvybiškai svarbius taškus. Masinį mokyklų uždarymo vajų pavyko atidėti, tačiau bijau, kad pasienio zonas gali išgelbėti tik stebuklas.
— O kokia Latvijos mokytojų padėtis?
— Mokytojų atlyginimai mažėja (lyginant su pernai sumažėjo iki 30 procentų) ir auga socialinė įtampa. Mokytojai labai supykę, kad nėra mokama už sąsiuvinių taisymą, auklėtojo darbą.
— Ar Latvijos vyriausybė taupydama eina, kaip tankas, ar vis dėlto kartais galvoja?
— Kai dega, tai dažniausiai sako, kad nėra kada galvoti. Bet kita vertus, jei tokiu atveju greitai negalvosi, tada viskas sudegs.
JĖGOS: „Latvijos pasąmonėje yra dvi vienodos jėgos: viena išcentrinė (jauni žmonės išvažiuoja), kita — įcentrinė (naujoji karta iš naujo bando suvokti dvasines vertybes)“, — sakė folkloristikos profesorė, Latvijos Respublikos seimo narė Janina Kursite— Pakule.
KAIMYNYSTĖ: „Žinoma, estai ir lietuviai gali juoktis, kaip latviai krito veidu į purvą. Tai nemalonu. Bet džiaugiuosi, kad iš lietuvių ir estų negirdžiu pasityčiojimo“, — tvirtino Janina Kursite— Pakule.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.