Naujausios
Bute telpa šimtai radijų istorijų
Šiaulietis kolekcininkas Antanas Gedvilas „Šiaulių kraštą“ skaito nuo pirmojo laikraščio numerio. “Aš esu žemaitis, nepataikauju, bet “Šiaulių kraštas“ — kultūringas laikraštis“, — šypsosi šiaulietis ir įsileidžia mus į išskirtinių istorijų kupiną radijų pasaulį.
Subalansuotas laikraštis
Ant Gedvilų šeimos stalo guli naujausias „Šiaulių krašto“ numeris. Nors laikmetis ir nedėkingas, su žmona nutarė: prenumeratos nenutrauks.
„Skaitau visą laikraštį, išskyrus sporto puslapį, nes sportu nesidomiu, — šypsosi kolekcininkas. — Tik kažkada dalyvavau ralyje: apie tokias varžybas informacijos nepraleidžiu.“
A. Gedvilo nuomone, laikraštis subalansuotas, o žmonės turi žinoti ir geras, ir blogas žinias. Kartais laikraštyje pasigenda išankstinės informacijos apie apskrityje vyksiančius renginius, šventes.
Namuose internetu kolekcininkas nesinaudoja, tad jei laikraštis skelbia konkursą, parašo laišką ar užeina į redakciją.
Rado tėvų radiją
Kolekcininko butas — tarsi technikos muziejus. Palei sienas iki pat lubų sudėti įvairiausių modelių radijo imtuvai, patefonai, gramofonai, siųstuvai. Į kolekcininko butą jie atkeliavo iš įvairiausių pasaulio kampelių: nuo Irkutsko iki Amerikos. Ir kiekvienas iš kone 300 eksponatų — su sava istorija, kurias kolekcininkas mielai papasakoja.
Pirmąjį detektorinį radijo imtuvą A. Gedvilas sumeistravo dar vaikystėje. Radijo detales rinkdavo buvusioje karinėje teritorijoje už Kairių ežero — į ją su bičiuliais patekdavo perlipę tvorą.
Domėjimasis technika neišblėso — pagal specialybę A. Gedminas — radistas. Apie 70 procentų jo surinktų eksponatų veikia. Pradėjęs kolekcionuoti būtinai siekė daiktą prikelti naujam gyvenimui.
Pasakojimą apie kolekciją A. Gedvilas pradeda nuo brangaus eksponato — tėvų radijo „Heros“.
Radiją tėvai įsigijo dar prieš karą, gyvendami Varniuose. Persikėlę į Kairius, į nuomojamą būstą parsivežė ir „paslaptingą aparatą“, iš kurio dažniausiai sklisdavo “Amerikos balso“ žinios.
Tėvams persikėlus į savo namą, radijas liko senojoje vietoje. Prabėgus ne vieneriems metams A. Gedvilas užlipo į kaimynų palėpę ir apstulbo pamatęs šeimos relikviją. Pavyko net rasti meistrą, kuris anuomet šią radiją buvo taisęs.
Unikalūs eksponatai
„Man visi jie įdomūs: nuo pradžios iki pabaigos, visi širdžiai brangūs“, — permeta akimis kambarį su radijo imtuvais kolekcininkas.
Labiausiai vyrą domina prieškario laikotarpis, kai radijas buvo kaip meno kūrinys, su iki tobulumo išbaigtomis detalėmis. Iš sovietinių metų renka tik tuos, kurių Lietuvoje nebuvo, arba kurių istorijos — ypatingos.
Ne vienas A. Gedvilo eksponatas vadinamas pirmuoju pasaulyje. Iš Naisių apylinkių į kolekciją atkeliavo detektorinis radijo imtuvas — vienas iš pirmųjų pasaulio radijų.
„O čia — vienas iš pirmųjų sovietinių nešiojamų radijo imtuvų, — ištiesia medinę dėžutę. — Eksperimentinis modelis, kurio nėra kataloguose“. Kolekcininkas turi ir galutinį, plastmasinį modelio variantą, kuris buvo palaimintas apyvartai.
Kolekcininkas rodo vieną už kitą įdomesnius aparatus: du sunkūs, gryno medžio Stalino užsakymu gaminti radijo imtuvai, juodoji lėktuvo dėžė ir rastas avarinio lėktuvo nusileidimo įrašas, karinė radijo stotis, saugumo pasiklausymo aparatūra, vienas iš pirmųjų „VEF“ imtuvų, radijas iš povandeninio laivo.
Kambaryje yra ir amerikiečių lėktuvo imtuvas, kuris veikė karo metu tarp Bubių ir Rėkyvos numuštame lėktuve.
Kolekcininkas pasilenkia prie dar vienos įdomybės — kosminio laivo aparato, su maitinimo bloku sveriančio 120 kilogramų.
„Dirba fantastiškai. Suremontavęs pradėjau ieškoti bangų — suradau Vatikaną“, — apie unikalią draugo dovaną pasakoja kalbolekcininkas.
Be jokių pretenzijų veikia kosmonautų gelbėjimo stotelės — jas tarybiniais laikais su sūnumi naudodavo vietoje mobiliųjų telefonų.
Kolekcininkas kaupia ir eksponatus, kuriuos vadina „anekdotais“: radijas kelioniniame krepšelyje, skrybėlėje, rašiklyje.
Planuoja palikti šeimai
Vienas paskutiniųjų įsigytų daiktų — iš Vokietijos atkeliavęs aukštas juodas gramofonas, pagamintas apie 1936-uosius. Panašus modelis stovėjo „Titanike“. Atkėlus jo dangtį ir uždėjus plokštelę, po kambarį pasklinda sena melodija.
„Tarybiniais laikais jos kaina buvo kaip “Zaporožiečio“, — rodo į dar vieną gražuolę kolekcininkas. — Ją turėdavo partiniai sekretoriai ir kunigai.“ Šio radijo ypatybė — distancinis valdymas su 6 metrų kabeliu. Viena smulkmena — radijo imtuve yra trys varikliai ir jis turi kasdien groti, nes varikliai uždžiūva.
Ar sunku rasti naujų eksponatų? A. Gedvilas atidaro lagaminą: jame sukaupti adresai ir telefonai žmonių, turinčių įdomių aparatų. Bet norus tenka derinti su galimybėmis.
O kokia kolekcijos ateitis? „Žinau, kad tikrai jos neparduosiu. Ko gero, paliksiu šeimai.“
Užrašė Živilė KAVALIAUSKAITĖ
EKSPONATAI: Antano Gedvilo surinktoje kolekcijoje — beveik 300 eksponatų.
APARATAI: Šiauliečio Antano Gedvilo surinkti eksponatai siekia buto lubas.
STOTELĖS: Kolekcionieriaus rankose — veikiančios kosmonautų gelbėjimo stotelės.
EKSPERMENTAS: Vienas iš pirmųjų sovietinių nešiojamų radijo imtuvų. Šis modelis — medinis eksperimentinis.
KEPURĖ: Net ant kolekcininko kepurės įmontuotas radijas.
DĖŽĖ: Antano Gedvilo rankose — juodoji lėktuvo dėžė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Apie laikraštį: „Aš esu žemaitis, nepataikauju, bet “Šiaulių kraštas“ — kultūringas laikraštis.“