Naujausios
Aijos knygų muziejus
Visuomeninės knygų bičiulių draugijos narė Aija Štosa lygiai prieš dvidešimt metų „Kipi“ vienkiemyje (Latvija, Duobelės rajonas), buvusio dvaro sodyboje įkūrė knygų muziejų, kuriame prieglobstį rado ne tik latviška, rusiška literatūra, bet ir tokios retos knygos kaip romų kalbos gramatika. Moteris dirba labdaringai, be jokio atlygio, išskyrus šūsnį padėkos raštų, kuriais sako galinti nebent medinio pastato sienų plyšius uždangstyti.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Prieš porą metų nebuvo net grindų
Kelias veda per miškelį. Netrukus jis atsiremia į riedulį, ant kurio iškaltas užrašas „Kipi“. Šis žodis, išvertus iš latvių kalbos, reiškia mažą medinį kibirėlį vandeniui nešti. Taip pavadintas nuošalus vienkiemis, kuriame jau dvidešimt metų veikia visuomeninis knygų muziejus, įkurtas ir kruopščiai prižiūrimas 75-erių metų buvusios pedagogės ir žurnalistės Aijos Štosos.
Netrukus iš ilgo medinio namo išeina šeimininkė — aukšta, liekna, energinga moteris, su paskui ją visur sekiojančiu šuneliu Džeriu.
Einame į svirną, kuriame dar prieš porą metų nebuvo nei grindų, nei langų. Dabar viskas sutvarkyta, palėpėje išrikiuotos lovos. Viename kambaryje aptinkame dovanotų rūbų ir kaklaraiščių kolekciją, kitame — žmonių suvežtos knygos, kurioms nebepakanka vietos pagrindiniame muziejui skirtame pastate, trečiame — išdėliotos keraminės Zodiako ženklų statulėlės. Vietinės savamokslės, šių namų šeimininkės bendraamžės, buvusios kolūkio melžėjos Rasmos Zeilišos darbas. Tokių ir profesionalių parodų čia būna dažnai. Muziejuje apsistoja dailininkai, rašytojai, vyksta plenerai, kūrybiniai vakarai, skaitymai. Viename internetiniame komentare apie muziejaus įkūrėją pasakyta: „Kiekvienas Latvijos dailininkas ir kiekvienas rašytojas žino Aiją Štosą“.
Menininkų oazė
„Savaitgalį viešėjo jaunimo būrys, skaitė poeziją, kūreno laužus, šventė Muziejų dieną“, — šypsosi Aija Štosa. Kaip vėliau išgirsime, šiuose gamtos apsuptuose namuose ne pirmus metus užsuka krikštynas, vestuves, išleistuves švenčiantieji, vyksta poetiniai vakarai. Tikra oazė — mediniai senoviniai pastatai, pievos, vienkiemį supa šimtamečiai medžiai — ąžuolai, trikamienė liepa, girgžda šulinio svirtis, akį traukia ypač puošnios architektūros mūrinė ledainė, kurioje šeimininkė, atvėrusi duris, parodo puikiai išsilaikiusias, nesudygusias bulves. Ir Latvijos neaplenkė snieginga žiema bei lietingas pavasaris — žemesnėje ledainės dalyje tyvuliuoja vanduo.
Knygų nėra tik iš Afrikos žemyno
Su Aija Štosa muziejaus apžiūrą pradedame nuo verandos. Ant mažo stalelio išrikiuoti šešiolika metų vykstančio geriausiai apipavidalintos šalies knygos konkurso „Auksinė obelis“ katalogai. Šalia jų — Aijos pasididžiavimas — anūko Dainiaus Leinerto pirmoji iš anglų kalbos išversta mokslinės fantastikos knyga.
Toliau einame prie vieno garsiausių krašto leidėjų ir kadaise šiuose namuose šeimininkavusio Janio Rapo, gimusio prieš 125 metus, leidinių ekspozicijos. Pats namas senesnis ir už visus leidėjus, pastebi muziejaus vadovė. Ji pasakoja, kad Rapas kartu su dailininku Valtersu senais laikais Rygoje įkūrė didžiausią Latvijoje knygyną. Nors abiejų savininkų seniai nebėra, knygynas išliko, jo pavadinimas nepakeistas. Aija Štosa mano, kad taip yra teisingiausia: išlieka pagarba istorijai ir nereikia veltui leisti pinigų, keičiant įmonės dokumentus dėl naujo pavadinimo.
Didesniame kambaryje, kurį galima pavadinti svetaine, stovi dar kelių leidėjų knygų vitrina, leidiniai suskirstyti pagal sritis: mokslinė literatūra, knygos vaikams ir paaugliams, religija ir filosofija...
Etažerėje sudėti rinktiniai raštai, tarp kurių atpažįstame žinomiausią latvių poetą Janį Rainį. Tolėliau — Duobelės rajono literatų leidiniai. Ekspozicija Mariui Čaklais, patenkančiam į populiariausių Latvijos poetų dešimtuką.
Muziejininkės darbo kambaryje atskirai sudėta metodinė literatūra, priešais — visą sieną dengia knygos su autografais.
Muziejuje rasi latviškų, rusiškų, lietuviškų, vokiškų knygų, netgi — venintelę romų kalbos gramatiką. Šeimininkė sako nesuskaičiavusi turimos literatūros, nes ji nuolat atnaujinama. Tikriausiai keli tūkstančiai. Atvažiuoja ne tik iš įvairių Latvijos vietovių, bet ir kitų šalių. Šeimininkės žodžiais, knygų yra iš visų žemynų, išskyrus, Afriką.
Aija Štosa knygas skaičiuoja dėžėmis ir pundais. Štai neseniai paskambino moteris iš Vokietijos. Mirė jos 90-metė mama ir liko sukaupta asmeninė biblioteka geros literatūros. Kam atiduos? Žinoma, knygų muziejui. Kitą sykį inteligentų susitikime Aiją pakviečia į katilinę — ogi ten visa dėžė knygų — ir antikvarinių, ir paprastų.
Dirba be atlygio
Žmonės apie muziejų sužino vieni iš kitų. Geroji žinia sklinda iš lūpų į lūpas. Nors oficialiai tokios įstaigos nėra, finansinės paramos valdžia neskiria, algos nemoka. Visuomeninė, savanoriška veikla, už kurią dėmesiu užmoka lankytojai, palikdami įrašus specialioje knygoje, padėkomis atlygina renginų dalyviai, knygų dovanotojai. Šeimininkė nesiskundžia, tik pajuokauja gavusi iš vietos valdžios šūsnį padėkos raštų, kurie pagal dydį netgi netinka sienos skylėms uždangstyti.
Tiesa, dar ši moteris dvejus metus buvo išrinkta Duobelės rajono metų žmogumi. Iš Latvijos fondo skirtos premijos nupirko keletą baldų.
„Algą paskutinį kartą gavau prieš 20 metų, išeidama iš vietos laikraščio redakcijos. Anksčau dirbau mokytoja“, — sako Aija Štosa.
Ekslibrisai — dar viena aistra
Jos darbo kambaryje akis užkliūna už dailiai surikiuotų katalogų palubėje įtaisytoje lentynoje. Tai — ekslibrisų rinkiniai, sudėlioti pagal autorius — dar viena šios 75-erių metų moters aistra. Ir dabar, kai kalbamės, ji mintimis gyvena Maskvoje, kur po kelių dienų skris į ekslibrisistų simpoziumą. Aija Štosa 33-ejus metus veda Pabaltijo šalių ekslibrisų kroniką.
„Mokydamasi šeštoje klasėje pirmą kartą pamačiau vieno žmogaus asmeninę biblioteką su ekslibrisais ir tada pamaniau, kad kažką panašaus būtinai turėsiu. Savo svajonę išpildžiau“, — atvirauja “Kipi“ vienkiemio šeimininkė.
Autorės nuotr.
POKALBIS: Visuomeninio knygų bičiulių draugijos muziejaus įkūrėja Aija Štosa (dešinėje) turi apie ką pakalbėti su joniškiete vertėja iš latvių kalbos Dzintra Elga Irbyte.
PAVEIKSLAI: Muziejuje likę nemažai dailininkų dovanotų paveikslų.
KNYGOS: Į knygų muziejų leidiniai atkeliauja iš visų pasaulio žemynų, tik nėra atvežtų iš Afrikos.
EKSPOZICIJA: Aija Štosa ekspozicijas skiria žinomų šalies poetų ir rašytojų sukaktims, tarp jų ir patenkančiam į populiariausiųjų dešimtuką — Mariui Čaklais.
ŽENKLAS: Šeimininkė tikisi, kad šis ant muziejaus sienos pritvirtintas ženklas, rodantis, jog pastatas saugomas valstybės, padės gauti lėšų remontui.
ROMAI: Aijos Štosos rankose — muziejuje saugoma vienintelė romų kalbos gramatika.
AUTOGRAFAI: Atskira lentyna skirta knygoms su autorių autografais.
MUZIEJUS: Visus dvidešimt metų muziejus gyvuoja šiame mediniame sename name.
RIEDULYS: Riedulį pamačiusi Aija Štosa nusprendė, kad jis turi ženklinti vienkiemio „Kipi“ įvažiavimą.
SVIRNAS: Svirne taip pat yra daug žmonių atgabentų knygų, kurios nebetelpa muziejuje.