Naujausios
Žmogus iš motobolo krašto
Veterinarijos gydytojas pagal specialybę tytuvėniškis Romas Ridikas visą gyvenimą nesiskiria su motociklais. Penkis kartus motokroso varžybose jis yra tapęs Lietuvos čempionu. Jau daug metų visuomeniniais pagrindais vadovauja motociklų sporto klubui „Sphagnum“. Mat yra kilęs iš motobolo krašto Skuodo.
Regina MUSNECKIENĖ
Darbas — iš tėvo, pomėgis — iš aplinkos
Romo Ridiko tėvas buvo felčeris. Gal todėl prie medicinos traukė ir jį. Tik sūnus panoro gydyti gyvūnus. Baigė Veterinarijos akademiją. Iš pradžių dirbo Kėdainiuose, paskui atsikėlė į Tytuvėnus.
Kur begyveno Romas nesiskyrė su motociklų sportu. Pomėgiui įtakos turėjo aplinka. Skuodas jo vaikystėje ir jaunystėje garsėjo motobolu. Tai iš Prancūzijos atkeliavęs futbolas su motociklais. Žaidėjai sėdi ant motociklų ir koja prispaudę prie motociklo varinėja didžiulį 40 centimetrų diametro kamuolį. Pėsti aikštėje vaikšto tik teisėjai ir vartininkai.
Skuode gyvavo komanda. Vasarą jos nariai žaisdavo motobolą, o žiemą dalyvaudavo motokroso varžybose. Motobolas labai populiarus Latvijoje. Panašiai kaip Lietuvoje krepšinis. Jis mėgstamas daugelyje Europos šalių. Tačiau Lietuvoje motobolo komandas turėjo tik Skuodas ir Kretinga.
Skuodo komandoje žaidė ir Romas. Pirmąjį motorinį dviratį nusipirko už santaupas, gautas iš parduotų butelių. Besimokydamas Veterinarijos akademijoje iš DOSAF-o organizacijos gavo rėmus ir detalių. Teko pačiam susirinkti motociklą. Tada motociklų sportu žavėjosi daugelis. Tačiau išlikti klube buvo sunku. Iš pusšimčio likdavo tik du — trys.
Komandą subūrė iš nieko
Kol dirbo Kėdainiuose, Romas treniravosi „Vedavos“ klubo komandoje. Tada aktyviai sportavo, kelis kartus tapo Lietuvos čempionu. Vėliau persikėlė gyventi į Tytuvėnus. Čia jį pakvietė į “Sphagnum“ komandą. Tačiau po poros metų žlugo pagrindinė klubo rėmėja “Sphagnum“ bendrovė. Klubo veikla prigeso.
Prieš šešerius metus Romas vėl prikėlė klubą. Surengė varžybas Dubysos slėnyje. Iš senosios komandos buvo likęs tik vienas lenktyninkas ir pavadinimas. Pradėjo nuo nulio. Subūrė klubą iš Kelmės rajono sportininkų. Vienas kitas iš aplinkinių vietovių — Tauragės, Lyduvėnų, Viduklės. Dabar Lietuvoje mažai tokių komandų, kuriose treniruojasi ir dalyvauja lenktynėse tik vietos sportininkai. Daugelis klubų yra jungtiniai — juose dalyvauja sportininkai iš kelių skirtingų miestų.
Šiuo metu „Sphagnum“ klube treniruojasi 25 sportininkai. Tai mokiniai, jaunimas, smulkieji verslininkai. Septyniolika iš jų turi Motociklų sporto federacijos licencijas. Komanda varžybose užima penktąją — septintąją vietas šalies varžybose. Kaip mėgėjų komandai tai labai geri rezultatai. Klubo nariai nuolat treniruojasi Dubysos slėnyje, važiuoja į motociklų trąsą Šiauliuose, ir į tuos miestus, kuriuose vyks varžybos.
Brangus pomėgis
Motociklų sportas — labai brangus pomėgis. Ne kiekvienas jį gali sau leisti. Labai brangūs sportiniai motociklai. Naudoto sportinio motociklo negausi be poros tūkstančių eurų. Naujas motociklas kainuoja penkis — šešis tūkstančius eurų. Reikia ir aprangos bei kitos motociklininko atributikos. Treniruojantis ir dalyvaujant varžybose reikia degalų. Po dvejų — trejų metų motociklas susidėvi. Jį reikia remontuoti — vėl investicijos.
Romas sugebėjo rasti rėmėjų. Klubą keliais tūkstančiais litų kasmet paremia savivaldybė, asociacija „Nemunas“, Tytuvėnų ir Kelmės verslininkai. Tačiau daugiausia investuoti vis tiek turi patys sportininkai arba jų tėvai.
Tenka taupyti. Klubo nariai nevažiuoja į Aukštaitijoje vykstančias varžybas. Per didelis atstumas. Kooperuojasi — važiuoja vienu autobusėliu, o motociklus sukelia į vieną priekabą. „Mes ir per rusų blokadą sportavom, — sako Romas. — Važiavom į varžybas Baltarusijoje.“
Romas samprotauja, jog motociklų sportas brangus ir kitomis prasmėmis. Reikia daug žmogiškųjų resursų. Tik pasitreniravęs ketverius metus gali pasiekti kokio nors rezultato. Per tiek laiko susigyveni su motociklu, perkandi kai kurias šio sporto plonybes. Tai — ištvermės sportas. Reikia labai daug valios ištvermę išsiugdyti. Tenka bėgti ilgas distancijas, dau treniruotis.
„Motociklų sportui netiks jaunimas, sutvertas auginti gėlytes, — kalba Romas. — Sportininkas privalo neturėti baimės jausmo. Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje šiam sportui renka vaikus iš internatų. Tokius, kurie neturi tėvų. Jie — drąsesni.“
Visuomenininkų šeima
Romas dirba vienoje Šiaulių veislininkystės įmonėje konsultantu vadybininku. Komandai vadovauja ir ja rūpinasi visuomeniniais pagrindais. Motociklų sportui skiria visą savo laisvalaikį.
Daug laiko visuomeniniam darbui aukoja ir Romo žmona Irma. Ji dirba mokytoja Tytuvėnų gimnazijoje, vadovauja Tytuvėnų miesto bendruomenei. „Kartais susitinkam tik vakare kartu atsigerti arbatos,“ — juokiasi Romas.
Trijų sūnų tėvai tą laiką galėtų skirti darbui už pinigus, tačiau pilietiški žmonės imasi visuomeninio darbo.
Romas pernai šalies varžybose pelnė antrąją vietą, Pasaulio veteranų varžybose — penkioliktąją. Šiemet pats nedalyvavo varžybose, nes studijuoja du sūnūs. Jiems reikia materialinės paramos. Jie taip pat užsikrėtę motociklų sportu. Vyriausias Adas šešerių metų jau buvo šalies čempionas. Aurimas taip pat lenktyniavo. Bet patyrė traumą. Daugiau nebegalėjo sportuoti. Mažiausiajam Ignui — dar tik šešeri. Tačiau jis taip pat dega noru lėkti motociklu.
Motociklų sporto klubo vadovas su šviesiu pavydu kalba apie sportininkus, kurie žiemą gyvena ir treniruojasi Ispanijoje ir kituose šiltuose kraštuose. Nuolat treniruodamiesi gali pasiekti geresnių rezultatų. Lietuvoje treniruotėms palankių dienų — labai nedaug.
VISUOMENININKAS: Jau šešerius metus Romas Ridikas rūpinasi motociklų klubo komanda visuomeniniais pagrindais.
EKSTREMALAS: Romas Ridikas be motociklų sporto turi ir kitų pomėgių — medžioja, žvejoja, laipioja po kalnus. Ekstremalūs užsiėmimai jam labiausiai patinka.
Autorės nuotr.
SKRYDIS: Romo Ridiko skrydis motociklu.
STUDENTAS: Studentiškais laikais Romas Ridikas ir kiti motociklų sporto mėgėjai į varžybas keliaudavo ZILU.
POMĖGIS: Nuo vaikystės Romas Ridikas draugauja su motociklu. Sūnūs Adas ir Aurimas taip pat užsiima motociklų sportu. Jiedu su tėte Pasaulio čempionate.
PERGALĖ: Romas Ridikas (dešinėje) ne kartą buvo ant nugalėtojų pakylos. Jis sako, jog svarbiausia įveikti priešstartinį jaudulį ir baimę, tuomet nugalėsi ir varžovą.
KOMANDA: Šiandieninėje „Sphagnum“ komandoje įvairaus amžiaus sportininkai. Komanda — mėgėjų, bet priklauso Lietuvos stipriausiųjų dešimtukui.
Romo RIDIKO asmeninio albumo nuotr.