Naujausios
Virginijus Praškevičius grįžo į krepšinio aikštelę
Praėjusį ketvirtadienį, rungtynėse su Kauno „TopSport-Dexteros“ ekipa, “Šiaulių“ komandoje debiutavo krepšininkas Virginijus Praškevičius. Į aikštelę jis išbėgo ir šeštadienio rungtynėse su Vilniaus “Lietuvos rytu“. Krepšinio kamuolį į rankas V. Praškevičius paėmė po vienuolikos mėnesių pertraukos.
Vaida MILIŪTĖ
vaida@skrastas.lt
Sunkus laikotarpis
Apie šį laikotarpį, per kurį V. Praškevičius gydėsi praėjusį sezoną patirtas traumas, krepšininkas kalba nenoriai. Tai buvo sunkus laikas. Traumos palaužė morališkai. Virginijui ne kartą kilo mintis baigti sportininko karjerą.
Bet dabar šias mintis jis veja šalin: „Pasveikau, vėl atsirado jėgų ir noro žaisti. Supratau, kad atsisveikinti su krepšiniu dar anksti. O nustoti žaisti yra labai sunku kiekvienam krepšininkui. Net Arvydas Sabonis yra sakęs, kad labai blogai, kai žadintuvas nebekelia, kai jautiesi nebereikalingas. Aišku, yra ir naujos veiklos sferos, bet... Krepšinį žaidžiu nuo aštuonerių metų, jis yra įaugęs į mano kraują.“
Po sunkaus praėjusio sezono Ispanijoje krepšininkui palūžti neleido žmona Živilė. Ji nuolat kartodavo, kad Virginijus dar gali žaisti, kad krepšinis — jo gyvenimas.
Grįžęs į Lietuvą krepšininkas su žmona bei šešerių metų dukra Eva apsigyveno Kelmėje. Į Šiaulius V. Praškevičius keltis neketina, juk iš namų į treniruotes atvyksta maždaug per pusvalandį.
V. Praškevičius džiaugiasi, kad šeima, mama ir uošviai — didžiausi jo sirgaliai. Krepšiniu domisi dukra, kurios ūgis — 134 cm. Virginijus norėtų, kad ji pasuktų jo pėdomis.
Nustebino jėga
Per vienuolika mėnesių, kol nežaidė krepšinio, V. Praškevičius sporto neapleido. Treniravosi sporto salėje, bėgiojo krosus.
Atvykęs į Šiaulius jis kelias savaites intensyviai dirbo su „Šiaulių“ fizinio parengimo trenerį Stanislovu Norkumi. Treneris stebėjosi V. Praškevičiaus puikia sportinė forma.
Tačiau pats krepšininkas savo formos idealia nelaiko: „Net sakyčiau, kad ji prasta. Dabar ji pamažu kyla aukštyn. Tai, ką darau sporto salėje su svarmenimis, yra visai kitas dalykas, čia ne aikštelė. Daugelis mano, kad aš turiu daug jėgos, tačiau man atrodo, kad aš jokių ypatingų galių neturiu. Mano jėga normali. Ta nuostaba gal kilo tik iš to, kad žmonėms atrodė, jog ilgą laiką nerungtyniavęs būsiu kaip kempinė.“
Tikisi įsibėgėti
Virginijus tikisi, kad jam pavyks tinkamai įsilieti į „Šiaulių“ komandos žaidimą: “Pradžioje stebuklų neparodysiu. Man reikia įsibėgėti. Kol kas “Šiaulių“ komandai nieko gero nepadariau, todėl negaliu vadinti savęs pilnateisiu ekipos žaidėju.“
Krepšininkas sako, kad „Šiauliai“ — jauna komanda. Jis nepažįsta nei vieno krepšininko. Anksčiau žaidė tik prieš dabartinius “Šiaulių“ trenerius — Robertą Kuncaitį ir Robertą Giedraitį.
Vertindamas „Šiaulių“ komandos žaidimą V. Praškevičius sako, kad tai pajėgus klubas, galintis kovoti ir su pajėgiomis ekipomis.
Krepšininkas nesistebi, kad praėjusį antradienį vykusiose ULEB taurės turnyro rungtynėse šiauliečiai rimčiau nepasipriešino Ispanijos „DKV Joventut“ ekipai. Ši Ispanijos ekipa labai stipri. Jos, kaip ir daugelio Ispanijos komandų, pagrindinis tikslas yra iškovoti Ispanijos čempionų titulus ir kuo sėkmingiau pasirodyti tarptautiniuose turnyruose.
Ispanų biudžetas „Šiaulių“ biudžetą lenkia gal dešimt kartų, ten supirkti tokie krepšininkai, kad su jais konkuruoti labai sudėtinga. Komandos draugus prieš rungtynes perspėjau, jog bus labai sunku, nes ir nieko nelemiančiose rungtynėse “DKV Joventut“ žaidžia visa jėga.
Šiose rungtynėse Ispanai labai gerai gynėsi, po krepšiais dominavo jų aukštaūgiai.
Turkija nesuviliojo
V. Praškevičius prisipažįsta, kad „Šiaulių“ pasiūlymo prisijungti prie komandos ilgai nesvarstė. Prieš tai jis buvo sulaukęs ir Turkijos ekipos pasiūlymo, tačiau jo atsisakė.
„Turkija įkyrėjusi iki gyvo kaulo. Čia rungtyniavau keturis sezonus. Ji man nepatinka ir kaip šalis. Į ją grįžti nebenoriu, todėl be jokių sunkumų likau Lietuvoje. Atvirai pasakius man jau pabodo keliauti iš vienos vietos į kitą. Norėjosi ramesnio gyvenimo.
O su „Šiaulių“ klubu keliais susidūrė labai atsitiktinai. Nei aš jiems labai siūliausi, nei jie mane labai kalbino. Tiesiog taip atsitiko, — sakė V. Praškevičius. — Su “Šiaulių“ klubo vadovais susėdome ir aptarėme kontrakto sąlygas.“
Užsienyje — 10 metų
Užsienyje Virginijus Praškevičius rungtyniavo dešimt metų. Žaidė Belgijoje, Turkijoje, Izraelyje, Ispanijoje, Italijoje. Visur V. Praškevičių lydėjo šeima.
Iš šių valstybių krepšininkui labiausiai patiko Italija. Virginijus iki šiol žavisi italų virtuve. Jos negali lyginti su kitų šalių virtuve.
Italijoje krepšininkas gyveno Sicilijoje, keliolika tūkstančių žmonių turinčiame Capo d Orlando miestelyje. V. Praškevičiaus kaimynai namus buvo aptvėrę aukštomis tvoromis. Vietos gyventojai teigė, kad tai mafijos atstovais. Jis tikina, kad čia jis jautėsi saugiai, o susidurti su mafijos atstovais neteko: „Su draugais kartais juokaudavome, kad, iškilus kokioms problemoms, kreipsimės į mafiją.“
Ispanija krepšininką sužavėjo draugiškais žmonėmis. Sėkmingi sezonai buvo ir Belgija: „Sekėsi žaisti, o ir žmonės pasitaikė kultūringi, atsipalaidavę.“
Krepšininkui patiko ir Izraelis. Ten V. Praškevičių žavėjo žmonių nuoširdumas, palankus klubo vadovų požiūris į krepšininką.
Apie konfliktą Ispanijoje
Praėjusį sezoną V. Praškevičius žaidė Ispanijoje. Atstovavo Fuenlabrados „Alta Gestion“ komandai. Šis sezonas lietuviui nesusiklostė. Jis teigė, kad tai buvo sunkiausi metai jo karjeroje. 2007 metų kovo pabaigoje klubas apkaltino krepšininką simuliavimu ir jį atleido.
Virginijus šiuos kaltinimus neigia. Jis sako, kad pernai jį persekiojo traumos. Iš pradžių krepšininkas negalėjo rungtyniauti dėl sutraiškyto piršto sąnario: „Gydytojai manė, kad trauma nėra rimta, tačiau dėl jos pablogėjo mano pataikymo procentas. Vos prisilietus prie piršto skausmas nueidavo iki pat peties.“
Vėliau V. Praškevičius patyrė čiurnos traumą. Prasidėjo Achilo sausgyslės uždegimai, pradėjo plyšti blauzdos raumenys. Treneriai neleido iki galo išsigydyti, o krepšininko sportinė forma vis prastėjo. Klubo vadovai to nesuprato, jį pradėjo kaltinti simuliacija.
„Buvau morališkai sugniuždytas. Treniruotės metu, nepakėlęs kojos skausmo, susinervinau ir spyriau į kėdę. Ji nuvirto. Už tokį poelgį man skyrė dviejų tūkstančių eurų baudą. Apkaltino, kad nevaldau emocijų ir neva tinginiauju. Labai sunku girdėti nepelnytus ir nepagrįstus kaltinimus simuliavimu. Klubas mane suspendavo, o galiausiai atleido“, — prisimena krepšininkas, kuriam tokių sunkių metų, kaip praėję, nebuvo.
Dabar V. Praškevičius baigia pamiršti šiuos nesklandumus. Jis tikisi, kad tai nesutrukdys sėkmingai atstovauti „Šiaulių“ komandai.
KREPŠINIS: Virginijus Praškevičius (kairėje) jėgas išbandė rungtynės su Vilniaus „Lietuvos rytu“.
EPA-ELTA nuotr.
KARJERA: Vienuolika mėnesių nerungtyniavęs Virginijus Praškevičius tikina, kad su krepšiniu atsisveikinti jis kol kas neketina.
ŠIRDIS: „Pasiilgau krepšinio. Jau seniai svajojau rungtyniauti gimtojoje šalyje. Kaip seksis — nežinau. Tačiau, jei jau grįžau, stengsiuosi krepšiniui atiduoti visą širdį, kad pasiekčiau maksimalų rezultatą“, — sakė 2003 metų Europos čempionas Virginijus Praškevičius.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
Citata: „Pradžioje stebuklų neparodysiu. Man reikia įsibėgėti. Krepšiniui stengsiuos atiduoti visas jėgas ir širdį.