Naujausios
Sporto veteranė kūnui tingėti neleidžia
80-metė šiaulietė Teresė Raponavičienė kasryt padaro po 50 atsilenkimų. Sporto meistrė, ilgų nuotolių bėgikė pasiekimais garsėjo visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje. Pirmoji atbėgdavo net treniruotes iškeitusi į triūsą bulvių lauke.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Bėgimą pakeitė vaikščiojimas
Ponios Teresės diena prasideda nuo mankštos. Atsikėlusi šeštą valandą ryto, padaro 50 atsilenkimų pilvo presui stiprinti, tada į rankas ima šiaurietiško ėjimo lazdas ir keliauja pasivaikščioti.
Jau metai, kaip pakeistas moters klubo sąnarys, todėl bėgiojimą teko pakeisti vaikščiojimu. Nors greitai eiti taip ir neatprato.
Vakarus ir savaitgalius T. Raponavičienė leidžia su bendraminčiais sporto veteranais: mėto strėlytes, nuo baudos linijos pasvaido krepšinio kamuolį.
Energinga veteranė sako, jog visą gyvenimą ji bėgte ir bėgte. Kūnui aptingti taip ir neleido.
Į darbą – bėgte
T. Raponavičienė dešimt metų Lietuvos lengvaatlečių rinktinėje buvo nepavejama ir turėjo tik vieną konkurentę – vilnietę Feliciją Karoblienę.
„Gimiau per anksti, nes anksčiau nebuvo tokių gerų sąlygų, kokios sportininkams yra suteikiamos dabar“, – sako sporto veteranė.
Visas treniruotėms skirtas laikas buvo pavogtas nuo šeimos ir laisvalaikio. Treniruodavosi savarankiškai.
Į darbą „Elnio“ fabrike, kuriame dirbo 40 metų, moteris kasryt iš pietinio mikrorajono bėgdavo ristele.
Kartu dirbęs vyras į darbą atvažiuodavo autobusu, o ji – atbėgdavo. „Žmonės klausdavo mūsų, ar išsiskyrėme, kad atskirai į darbą ateiname", – juokiasi ponia Teresė.
Buvusi bėgikė neabejoja: sėkmė priklauso nuo bėgiko užsispyrimo ir valios.
Varžyboms ruošėsi bulvių lauke
T. Raponavičienė varžyboms ne kartą rengėsi kaime rinkdama bulves.
„Artėjo svarbios varžybos. Treniruotėms gavau atostogų. Nesitreniravau, bet pas tėvelius šieną grėbiau, bulves kasiau, po laukus laksčiau, o per varžybas vis tiek pirma atbėgau“, – sako T. Raponavičienė. Tuomet sportininkei buvo 40 metų.
Ponia Teresė prisimena, kaip, visą dieną kasusi bulves, į Šiaulius iš tėviškės grįždavo bėgte: penkis kilometrus ristele, o kitus penkis – tempiniu bėgimu – greičiau.
„Kitų sportininkų treneriai nesuprasdavo, kaip aš, niekada nesitreniruojanti, iškart nubėgu reikiamus atstumus, ir dar – pirma“, – juokiasi Teresė.
Vietoj vitaminų – lašiniai
Dukrą užauginusi lengvaatletė dailia figūra gali džiaugtis ir dabar, būdama 80-ies.
„Valgau viską, bet ir judu“, – susidomėjusiems receptą nurodo ponia Teresė.
Sportininkė ypač mėgsta lašinius ir svogūnus, česnakus bei paprikas.
„Visada į varžybas įsidėdavau iš mamos parsivežtų lašinių ir svogūnų laiškų. Po bėgimo pati valgydavau ir sportininkus vaišindavau“, – prisimena Teresė.
Pasak bėgikės, tuomet nebuvo vitaminų, vaisių irgi retai teatveždavo.
„Nebuvo ir nereikėjo. Prieš varžybas į vandenį citrinos įsispausdavome ir gliukozės ištirpindavome. Jokių dopingų nebuvo, visi draugiškai bėgdavome, pasveikindavome kits kitą“, – sako T. Raponavičienė.
Svajonė – sportinis kostiumas
Didžiausia sportininkės svajonė buvo nusipirkti naują sportinį kostiumą.
„Per visą savo sportinę karjerą esu gavusi vienus naujus „trenigius“, tai nešiojau, kol visai sudilo“, – juokiasi.
Pasak Teresės, sportininkai bėgdavę ir su megztomis palaidinėmis – kaip kas turėję.
Vinimis kaustyti startukai buvo skirti tik rimtoms varžyboms. Ponia Teresė treniruodavosi su kietais aulinukais, kurie kojas nuspausdavo, nutrindavo.
Plaukti išmoko 55-erių
T. Raponavičienei atkaklumo ir užsispyrimo nestigo visą gyvenimą. Ne kartą skendusi, sportininkė sumanė išmokti plaukti. Tada buvo 55-erių.
„Su drauge nuėjome į „Delfino“ baseiną. Vienas vyras mane įstūmė į vandenį – pradėjau skęsti. Nustebęs, kad tokios amžiaus nemoku plaukti, padavė man lazdą, ištraukė ir sušuko: „Sarmata!“, – nuotaikingai prisimena Teresė.
Po šio įvykio baseine bėgikė savarankiškai mokėsi plaukti. Namuose atsiguldavo ant kėdės ir derindavo kojų bei rankų judesius.
„Vyras manė, kad išprotėjau, bet aš užsispyriau ir pasiekiau savo. Dabar moku plaukti sieksniais, varlyte ir nugara“, – juokiasi Teresė.
Teresė Raponavičienė
1958–1961 m. Šiaulių miesto 800 m, 1500 m, 3000 m bėgimo nugalėtoja, 1962 m. Lietuvos 800 m, 1500 m bėgimo čempionė, kroso varžybų čempionė, 1963 m. Tarybų Sąjungos žiemos pirmenybių II vietos nugalėtoja, 1963 m. Tarybų Sąjungos Tautų spartakiados III vietos laimėtoja, 1963 m. Tarybų Sąjungos profsąjungų kroso III vietos, komandinių varžybų I vietos nugalėtoja, 1964 m. Tarybų Sąjungos čempionato III vietos laimėtoja;
1963–1972 m. Lietuvos Respublikos „Tiesos“ kroso nugalėtoja, 1964 m., 1965 m., 1966 m., 1968 m., 1972 m., 1973 m. Tarybų Sąjungos „Pravdos“ kroso varžybų prizininkė, 1966 m. Tarybų Sąjungos profsąjungų pirmenybių III vietos laimėtoja;
Lietuvos 1500 m bėgimo rekordininkė (4 min. 25,3 sek.), pagerinusi 1000 m – 2 min. 54,2 sek. ir 1500 m – 4 min. 25,1 sek. bėgimo Lietuvos rekordus;
Už pasiektus sporto rezultatus ir atitikus kvalifikacinius reikalavimus bei normas 1967 m. suteiktas sporto meistro vardas;
1993 m., būdama 65-erių, tapo Europos veteranų 1500 m, 3000 m bėgimo varžybų, vykusių Švedijoje, prizininke.
Autorės nuotr.
MEISTRĖ: Sporto meistrė Teresė Raponavičienė sportuoti nesiliauja ir būdama 80-ies.
MANKŠTA: Kasdienė mankšta Teresei Raponavičienei reikalinga kaip oras.
UŽSISPYRIMAS: Užsispyrimas lengvaatletei padėjo tapti daugkartine bėgimo čempione.