Sportas pakeitė požiūrį į gyvenimą

Spor­tas pa­kei­tė po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą

„Iš kur iš­trau­kė­te to­kį Maug­lį?“ To­kią reak­ci­ją šį spa­lį ku­ltū­riz­mo var­žy­bų „Vil­niaus tau­rė“ tei­sė­jams su­kė­lė šiau­lie­čio 19-me­čio Do­na­to Kuš­lei­kos pa­si­ro­dy­mas sce­no­je. Ru­dens se­zo­ne vai­ki­nas iš­ko­vo­jo net ke­tu­rias pri­zi­nes vie­tas ir kar­tą li­ko tik per žings­nį nuo ap­do­va­no­ji­mo. Grakš­tu­mo, pro­por­ci­jų, mo­kė­ji­mo po­zuo­ti jau­nam vai­ki­nui ga­lė­tų pa­vy­dė­ti ne vie­nas pa­ty­ręs spor­ti­nin­kas.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Per­ga­lės – po me­tų at­kak­laus dar­bo

Krep­ši­nis, ran­ki­nis, ka­ra­tė, bė­gi­mas, ru­tu­lio stū­mi­mas – Do­na­tas mo­kyk­lo­je iš­ban­dė ne vie­ną spor­to ša­ką, bet nė vie­na neuž­ka­bi­no taip kaip kul­tū­riz­mas.

Prieš 3,5 me­tų vai­ki­nas už­su­ko į spor­to sa­lę no­rė­da­mas prieš va­sa­rą nu­mes­ti pil­vu­ką. Pir­mi me­tai pra­bė­go tre­ni­ruo­jan­tis sa­va­ran­kiš­kai, da­rė to­kius pra­ti­mus, ko­kius įsi­vaiz­da­vo, kad rei­kia.

Ant­rai­siais me­tais pra­si­dė­jo tre­ne­rio paieš­kos. Ei­da­vo iš vie­no klu­bo į ki­tą ieš­ko­da­mas žmo­gaus, ku­ris pa­dė­tų pa­siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų, ta­čiau kar­tais su­si­da­ry­da­vo įspū­dis, kad pa­ts ži­no dau­giau už kai ku­riuos tre­ne­rius. „Tre­ne­riai pa­sa­ky­da­vo, ką rei­kia da­ry­ti, bet ne­pa­sa­ky­da­vo, kam to rei­kia, kas iš to bus“, – sa­ko Do­na­tas.

Dau­giau kaip prieš me­tus D. Kuš­lei­ka į „Gy­lio“ klu­bą atė­jo kar­tu su bi­čiu­liu, ku­ris ruo­šė­si var­žy­boms. „Pap­ra­šiau, kad leis­tų ei­ti kar­tu, no­rė­jau pa­žiū­rė­ti, kaip vis­kas vyks­ta, ką žmo­nės da­ro ruoš­da­mie­si var­žy­boms“, – pri­si­me­na Do­na­tas.

Kar­tu su drau­gu spor­ta­vo mė­ne­sį. Ge­rus vai­ki­no kū­no duo­me­nis pir­mo­ji pa­ste­bė­jo tre­ne­rių Aud­ro­nės ir Vid­man­to Lu­kių duk­ra El­lie­tė, taip pat spor­ti­nin­kė, ir pa­sa­kė apie tai tė­čiui. Tre­ne­ris pa­siū­lė su­da­ly­vau­ti var­žy­bo­se.

„Tie­siog ne­ga­lė­jau at­si­sa­ky­ti to­kios ga­li­my­bės, tai bu­vo tar­si ant­ras laip­te­lis“, – sa­ko vai­ki­nas.

Į pir­mą­sias var­žy­bas Kau­ne D. Kuš­lei­ka iš­vy­ko praei­tų me­tų spa­lį. Da­ly­va­vo vai­ki­nų ka­te­go­ri­jo­je iki 18 me­tų. Tarp de­vy­nių da­ly­vių bu­vo penk­tas.

„Kuk­li pra­džia, bet vie­ta man ne­bu­vo la­bai svar­bi. Tu­rė­jau sva­jo­nę at­si­sto­ti ant sce­nos ir ta­da bu­vau lai­min­giau­sias vai­ki­nas pa­sau­ly­je“, – pri­si­me­na Do­na­tas.

Ki­tą die­ną šiau­lie­tis dar da­ly­va­vo var­žy­bo­se Vil­niu­je, kur te­ko var­žy­tis su vai­ki­nais iki 23 me­tų. Tarp tri­jų var­žo­vų bu­vo tre­čias.

„Vi­si, ku­rie at­si­sto­ja ant sce­nos, jau yra lai­mė­to­jai. Kiek­vie­ną die­ną nu­ga­lė­ti sa­ve, nuei­ti ke­lią iki var­žy­bų nė­ra leng­va“, – sa­ko Do­na­tas.

Ar ant sce­nos pir­mą kar­tą ne­vir­pė­jo ko­jos?

Vai­ki­nas sa­ko, kad nie­kur ir nie­ka­da ne­si­jau­tė toks lais­vas ir pa­si­ti­kin­tis sa­vi­mi, kaip kul­tū­riz­mo var­žy­bų sce­no­je.

Po pir­mų­jų var­žy­bų bu­vo pla­nas su­da­ly­vau­ti šių me­tų pa­va­sa­rio se­zo­ne, ta­čiau Do­na­tas bu­vo dvy­lik­to­kas, ar­tė­jo eg­za­mi­nai, nu­spren­dė var­žy­bas ati­dė­ti ru­de­niui.

„Kiek­vie­ną die­ną spor­ta­vau taip, lyg ry­toj bū­tų var­žy­bos. Ki­tam tai bū­tų sun­kus dar­bas, o man bu­vo ma­lo­nu­mas“, – sa­ko spor­ti­nin­kas.

Per vie­ne­rius me­tus vai­ki­nas pa­da­rė mil­ži­niš­ką šuo­lį. Spa­lio vi­du­ry­je vy­ku­sio­se „Vil­niaus tau­rės“ var­žy­bo­se D. Kuš­lei­ka ta­po nu­ga­lė­to­ju ne tik vai­ki­nų iki 23 me­tų ka­te­go­ri­jo­je, bet ir vy­rų kla­si­ki­nio kul­tū­riz­mo rung­ty­je, o ab­so­liu­čio­je ka­te­go­ri­jo­je bu­vo tre­čias.

Prieš sa­vai­tę Tau­ra­gė­je vy­ku­sio­se Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo tau­rės var­žy­bo­se jau­ni­mo iki 23 me­tų ka­te­go­ri­jo­je šiau­lie­tis iš­ko­vo­jo ant­rą­ją vie­tą, nors su­rin­ko tiek pat taš­kų, kaip ir pir­mo­sios vie­tos nu­ga­lė­to­jas.

Tą pa­tį sa­vait­ga­lį vy­ku­sioms „Ri­ga Perl“ var­žy­boms Lat­vi­jo­je Do­na­tas ruo­šė­si ypač at­sa­kin­gai, ju­to šio­kį to­kį kar­tė­lį dėl ant­ro­sios vie­tos. Sce­no­je vai­ki­nui te­ko ko­vo­ti ne tik su suau­gu­siais vy­rais, bet ir su rau­me­nų mėš­lun­giu, ku­ris neiš­ven­gia­mas po in­ten­sy­vaus ruo­ši­mo­si. Vis­gi vai­ki­nui pa­vy­ko at­lik­ti be­veik vis­ką, ką bu­vo su­ma­nęs ir iš­ko­vo­jo ket­vir­tą­ją vie­tą.

Keis­ti gy­ve­ni­mą sun­ku pir­mą die­ną

Do­na­tas sa­ko, kad kul­tū­riz­mas – ne tik spor­tas. Tai ir mi­ty­bos re­ži­mas, ir gy­ve­ni­mo bū­das.

Vai­ki­nas džiau­gia­si, kad įtrauk­ti į ki­to­kį gy­ve­ni­mo bū­dą bent iš da­lies pa­vy­ko ir ma­mą. Nors mo­te­ris ir ne­pra­dė­jo spor­tuo­ti, ta­čiau sū­nui pa­kei­tus mi­ty­bos įpro­čius, nu­spren­dė ki­taip mai­tin­tis ir at­si­kra­tė net 30 ki­log­ra­mų.

D. Kuš­lei­ka sa­ko, kad nuo ne­tin­ka­mos mi­ty­bos mes pa­si­da­ro­me van­gūs, suir­zę, ap­sun­kę, „ne­per­li­pan­tys per sa­vo pil­vą“.

Pa­keis­ti mi­ty­bos įpro­čius nė­ra la­bai su­dė­tin­ga. Ga­li­ma val­gy­ti vis­ką, te­rei­kia ži­no­ti kiek. For­mu­lių, kaip su­si­skai­čiuo­ti die­nai rei­ka­lin­gą ka­lo­ri­jų skai­čių pa­gal am­žių, ly­tį, kū­no su­dė­ji­mą ir fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­te. Pa­ta­ri­mo ga­li­ma pa­klaus­ti ir tre­ne­rio, jei­gu lan­ko­tės spor­to klu­be.

„Sun­ku bus pir­mą die­ną, ant­rą – leng­viau, tre­čią – dar leng­viau, o kai įpra­si­te ir dar su­vok­si­te, ko­kius pri­va­lu­mus iš to gau­na­te, net ne­gal­vo­si­te, kad lai­ko­tės kaž­ko­kio re­ži­mo. Svar­bu yra pra­dė­ti“, – sa­ko vai­ki­nas.

Svar­biau­sias pir­ki­nys, su­si­ruo­šus keis­ti mi­ty­bos įpro­čius, – vir­tu­vi­nės svars­tyk­lės.

Do­na­tas kiek­vie­ną die­ną ap­gal­vo­ja, ką val­gys, iš­si­ver­da, pa­si­ruo­šia mais­tą ir pa­da­li­ja jį į še­šias da­lis. Tiek kar­tų per die­ną val­go. Ta­čiau ne­spor­tuo­jan­tiems žmo­nėms į tiek da­lių da­lin­ti mais­tą ne­bū­ti­na, už­ten­ka 4–5. Jei­gu die­nos nor­mą da­lin­si­te tik į tris da­lis, vie­na po­rci­ja bus ne­ma­ža ir nuo jos ap­sunks skran­dis.

Kai ne­si­ruo­šia var­žy­boms, Do­na­tas pa­si­le­pi­na ir sal­du­my­nais, ir „ne­svei­ku“ mais­tu.

„Tru­pu­tis ne­svei­kų pro­duk­tų yra svei­ka psi­cho­lo­giš­kai, nes pa­de­da ne­pa­lūž­ti, ne­jaus­ti įtam­pos“, – sa­ko vai­ki­nas.

Ar­ti­miau­sia atei­tis – Ang­li­jo­je

Mo­kyk­lo­je Do­na­tas, kaip ir dau­gu­ma jo bend­raam­žių, la­bai mė­go leis­ti lai­ką prie kom­piu­te­rio. Dar ir da­bar tai vie­nas iš jo po­mė­gių. Iki pat dvy­lik­tos kla­sės gal­vo­jo tik apie pro­gra­muo­to­jo spe­cia­ly­bę.

Be­si­mo­ky­da­mas pa­sku­ti­nė­je kla­sė­je nu­siun­tė pa­žy­mių vi­dur­kius į vie­ną Da­ni­jos aukš­tą­ją mo­kyk­lą, ku­rio­je pla­na­vo stu­di­juo­ti. Vi­lio­jo tai, kad moks­las ne­mo­ka­mas, o dar ir sti­pen­di­ją gau­tų, ma­mai ne­rei­kė­tų iš­lai­ky­ti.

Ta­čiau, kai iš Da­ni­jos at­ke­lia­vo tei­gia­mas at­sa­ky­mas, vai­ki­nas per­si­gal­vo­jo. Ne­pa­žįs­ta­ma ša­lis, nau­ja kal­ba... Gal ge­riau Ang­li­ja, ku­rio­je pra­bė­go ne vie­na va­sa­ra sve­čiuo­jan­tis pas se­ne­lius? Į nu­si­žiū­rė­tą aukš­tą­ją mo­kyk­lą jau bu­vo pa­si­bai­gęs sto­ji­mas, bet vai­ki­nas pa­si­pra­šė, kad jam leis­tų at­siųs­ti sa­vo do­ku­men­tus. Lei­do ir ne­tgi priė­mė. Ta­čiau ir vėl Do­na­tą ap­ni­ko abe­jo­nės: „Ar tik­rai aš no­riu bū­ti pro­gra­muo­to­ju? Ar tik­rai no­riu die­nų die­nas leis­ti prie kom­piu­te­rio?“

Tuo me­tu jau mė­ne­sį bu­vo pra­dir­bęs tre­ne­riu „Gy­lio“ klu­be, tu­rė­jo tre­ne­rio li­cen­ci­ją.

„Spor­tas pa­kei­tė ma­no po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą. Vis­ką pra­dė­jau da­ry­ti efek­ty­viau, pro­tin­giau. Man pa­tin­ka bend­rau­ti su žmo­nė­mis, pa­tin­ka jiems pa­dė­ti“, – sa­ko Do­na­tas.

Bet min­ties iš­vyk­ti į už­sie­nį vai­ki­nas neat­si­sa­kė. Net­ru­kus iš­vyks­ta pas se­ne­lius į Lon­do­ną. No­ri su­si­tau­py­ti pi­ni­gų stu­di­joms. „Kai pa­ts už­si­dir­bi, ta­da ir stu­di­jas ki­taip ver­ti­ni“, – įsi­ti­ki­nęs Do­na­tas.

Lon­do­ne šiau­lie­tis pla­nuo­ja dirb­ti tre­ne­riu ir to­liau siek­ti spor­ti­nės kar­je­ros. To­je ša­ly­je ma­to di­des­nes ga­li­my­bes.

„Nep­la­nuo­ju daug me­tų į prie­kį, bet ar­ti­miau­sius dve­jus me­tus sa­ve ma­tau Lon­do­ne. No­riu in­ves­tuo­ti į sa­ve, kad dar dau­giau pa­siek­čiau“, – sa­ko Do­na­tas.

Vai­ki­no įsi­ti­ki­ni­mu, kai esi lai­min­gas dirb­da­mas mėgs­ta­mą dar­bą, ta­da ir sėk­mė ap­lan­ko.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Spor­to sa­lė­je ruoš­da­ma­sis var­žy­boms Do­na­tas Kuš­lei­ka pra­lei­džia še­šias die­nas per sa­vai­tę.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

19-me­tis kul­tū­riz­mo at­sto­vas Do­na­tas Kuš­lei­ka, sva­jo­jęs apie pro­gra­muo­to­jo spe­cia­ly­bę, ją iš­kei­tė į tre­ne­rio dar­bą.

VSFO­TO.LT nuo­tr.

Pa­siek­ti įspū­din­gų re­zul­ta­tų Do­na­tui Kuš­lei­kai pa­vy­ko maž­daug per pu­sant­rų me­tų. Iš pil­nė­ti lin­ku­sio vai­ki­no šiau­lie­tis vir­to at­le­tiš­ku „maug­liu“.

Var­žy­bų or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Sos­ti­nė­je spa­lio 16 die­ną vy­ku­sio­se kul­tū­riz­mo var­žy­bo­se „Vil­niaus tau­rė“ Do­na­tas Kuš­lei­ka (pir­mas iš de­ši­nės) iš­ban­dė jė­gas vy­rų kla­si­ki­nio kul­tū­riz­mo rung­ty­je ir ta­po nu­ga­lė­to­ju.