Sportas išmokė laimėti

Sportas išmokė laimėti

Sportas išmokė laimėti

Kuršėniškę Eimantę Leliukaitę, du kartus tapusią Europos jaunių kyokušin karatė čempione, sportas išmokė nugalėti bet kokias kliūtis.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Pirmoji kova

Gegužės pabaiga, Plovdivas (Bulgarija). Europos jaunių kyokušin karatė čempionatas. Artėja pirmoji Lietuvos atstovės svorio kategorijoje iki 65 kilogramų kuršėniškės Eimantės Leliukaitės kova.

Varžovė — bulgarė. Eimantei, ir jos treneriui Vygandui Milieškai ji nėra žinoma — praėjusiame Europos čempionate, kurio nugalėtoja tapo Eimantė, ji nedalyvavo. Vengrės karatistės užsiminė, kad tai gera sportininkė.

Aišku viena: reikia kovoti kaip visada — iš paskutiniųjų, siekiant tik pergalės.

„Kovoti su vietine sportininke visada yra sunkiausia“, — turėdama galvoje šį palaikymą sako Eimantė Leliukaitė.

Eimantė nepuolė iš pat pradžių beatodairiškai atakuoti. Vykdė trenerio nurodymą pirmąsias trisdešimt sekundžių rinktis kovos taktiką. Stebėjo, kaip varžovė juda, kaip smūgiuoja.

Treneris V. Milieška sako, kad Eimantė jau yra pasiekusi tokį meistriškumą, kad pati puikiai jaučia, įvertina varžovės būseną. Tokio lygio sportininkai ir iš varžovo kryptelėjimo, pakitusio judesio ar veido išraiškos supranta, kad jo stiprus smūgis tikrai pasiekė tikslą.

Eimantė pastebėjo, kad bulgarė prastai saugo dešinįjį šoną, ir daugiau ėmė smūgiuoti į jį. Rankomis, kojomis, keleto smūgių serijomis. Pasiekta pirmoji pergalė.

V. Milieška sako nelabai norėjęs, kad jo auklėtinė pirmojoje kovoje susitiktų su vietine sportininke, nes didelis sirgalių palaikymas labai slegia. Bet Eimantė psichologiškai labai stipri, nesunkiai išsprendė šią problemą.

Varžovės klaida

Antrąja varžove E. Leliukaitei burtai lėmė Ukrainos atstovę. Pasak V. Milieškos, Europos kyokušin karatė stipriausios šalys — Bulgarija, Lietuva, Ukraina ir Vengrija. Eimantės varžovė — praėjusių metų žemyno jaunimo pirmenybių prizininkė žemesnėje svorio kategorijoje.

Eimantė sako keiktelėjusi išgirdusi, kad jai teko stipri priešininkė. Vis dėlto po pirmosios kovos jau nebe taip veikė jaudulys.

Vos tik prasidėjus kovai, Eimantė ėmėsi iniciatyvos, kojomis smūgiavo į galvą, į liemenį, į kojas.

Staiga ukrainietė padarė didelę klaidą — koja pataikė Eimantei į akį, o tai neleistinas karatė varžybose smūgis. Pasak V. Milieškos, Eimantė — švelnus, geras žmogus, kol jai nepadaroma kas nors blogo. Po šio neleistino smūgio priešininkė nebeturėjo jokių vilčių.

Nuo šios akimirkos varžovė į Eimantės smūgius nepajėgė atsakyti nei vienu smūgiu. Pasak trenerio, ši kova faktiškai baigėsi nokautu, bet jos laikas baigėsi, ir teisėjai nokauto nebeužfiksavo.

Aukso medalį lėmė saldainiai

Prieš finalinę Europos čempionato kovą Eimantė sėdėjo su būsimąja varžove, jonaviške Greta Steponavičiūte, ir šnekučiavosi. Nutarė: kovosiančios — kaip bus, taip bus...

Ši priešininkė kuršėniškei neblogai pažįstama — ją lengvai įveikė Lietuvos pirmenybių finale.

Treneris V. Milieška sako, kad šalies čempionatuose rungtyniauti yra paprasčiau, nes jau žinomos varžovų galimybės, jų mėgiami kovos veiksmai.

Kuršėniškės ir jonaviškės kova truko gal tik dvidešimt sekundžių. Pergalė. Eimantė Leliukaitė jau antrą kartą iškovojo Eurpos jaunių čempionės titulą.

Dabar treneris ir jo auklėtinė juokiasi: čempionatas laimėtas vien todėl, kad Eimantei labai norėjosi saldumynų.

Oro uoste dingo jos saldainiai. Treneris pažadėjo dėžę jų nupirkti, jeigu Eimantė laimės čempionatą.

Vygandas Milieška sako: tai, kad du kartus laimėtas Europos čempionatas, įrodo, jog tokios pergalės — neatsitiktinės. Tuo labiau, kad ir varžovės kovoti su čempione paprastai ruošiasi dar atsakingiau.

Prieš šį čempionatą labai reikšminga buvo treniruočių stovykla Belgijoje. Sportininkus treniravo iš Japonijos atvykęs pasaulio kyokušin karatė čempionas, neblogi vietiniai treneriai. Buvo sudaryta galimybė pakovoti su stipriomis Belgijos, Danijos, Vokietijos atstovėmis. Dalyvauti šioje stovykloje galėta parėmus Šiaulių rajono savivaldybei.

Treniruojasi su vaikinais

Į Kuršėnų kyokušin karatė klubą „DAO“ pirmos klasės mokinę Eimantę Leliukaitę, besižavinčią kovinių filmų herojais, nevengiančią gatvėje pasimušti su berniukais, pirmą kartą atvedė mama.

„Treneris, galima sakyti, mane užaugino“, — dabar juokiasi Eimantė.

O treneris mena, kad pirmaisiais Eimantės treniruočių metais abejota, ar iš jos — visada gale stovinčios mažytės, tylios mergaitės — kas gero išeis. Po kurio laiko mažoji prakuto, sėkmingai dalyvavo varžybose.

Šalyje E. Leliukaitė yra pralaimėjusi tik vieną kartą, labai atkaklioje kovoje, rungtyniaudama vyresnių už ją sportininkių grupėje.

Pasak sportininkės pergales pirmiausia lemia intensyvus darbas treniruotėse.

Jai ir kitiems šios sporto šakos fanatikams treniruotis netrukdo ir tai, kad tenka treniruotis L. Ivinskio gimnazijos rūsyje pačių sportininkų įsirengtoje salėje, kurioje žiemą drėgna, kurioje nėra dušo nei tualeto.

Sporto klube dabar nėra panašaus amžiaus merginų, todėl Eimantė treniruojasi su vaikinais. Šie, suprantama, nepamiršta, jog kovoja su mergina, bet visko pasitaiko, namo neretai parsinešama ir mėlynių.

Sportuodama mergina įgijo ir daugiau pasitikėjimo savimi, kurį yra tekę išreikšti ne tik ant tatamio.

Kartą, prieš trejus ar ketverius metus, Eimantei ir jos draugei, grįžtančioms iš diskotekos, tamsokoje vietoje kelią pastojo vaikinai. Vienas griebė į glėbį Eimantę, antrasis — jos draugę. Eimantė nesutriko. Ji užpuolikui užmynė koją, alkūne trenkė į pilvą, o antrasis, pribėgęs iš priekio, gavo koja į nosį. Vyrukas sugurinta nosimi keikėsi, bet nebepuolė. Draugė per tą sumaištį suskubo pabėgti.

„Moksliukė“

Eimantė Leliukaitė — Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos abiturientė.

Gimnazijos, kurios geriausiųjų sportininkų dešimtuke jos, Europos čempionės, pavardės nežinia kodėl nėra. Treneris juokiasi, jog, čempione tapusi antrą kartą, Eimantė gal jau bus to verta.

Anot V. Milieškos, Eimantė — „moksliukė“, sėkmingai derina mokslą ir sportą. Nors per savaitę treniruojamasi penkis, o prieš atsakingas varžybas — ir šešis kartus per savaitę po dvi valandas, mokslai nenukenčia. Jos žinios gimnazijoje įvertinamos kone vien dešimtukais. Be to, surandama laiko ir įdomiai knygai.

„Eimantė yra gimusi laimėti, — sako treneris V. Milieška, turėdamas galvoje ne tik karatė kovas. — Ji pabaigia viską, ką pradėjusi. Tokio charakterio bruožo daug kas gali pavydėti.“

Kitąmet E. Leliukaitė jau rungtyniaus su suaugusiais. Šalyje yra dvi stiprios jos svorio kategorijos sportininkės, Europos čempionato prizininkės. Bet treneris mano, kad Eimantė jei ne po metų, tai po dvejų bus stipresnė už jas. Žinoma, jeigu sportuos. Juk dar daugiau laiko reikės skirti mokslams — kitąmet laukia abitūros, po to — ir stojamieji į aukštąją mokyklą egzaminai.

Eimantės Leliukaitės svajonė — tapti Lietuvos generolo Jono Žemaičio karo akademijos studente, studijuoti tarptautinius santykius.

ČEMPIONĖ: Eimantė Leliukaitė jau antrą kartą užkopė ant Europos jaunimo kyokušin karatė čempionato aukščiausio pakylos laiptelio.

 

Vygando MILIEŠKOS nuotr.

DARBAS: Europos jaunimo kyokušin karatė dukart čempionė Eimantė Leliukaitė ir jos treneris Vygandas Milieška treniruotėse išlieja daug prakaito.

SPORTININKAI: Šįkart treniruotėje Eimantės Leliukaitės sparingo partneris — Vilius Tarasevičius, Europos jaunimo čempionate šiemet su varžovais pasidalinęs 5 — 8 vietomis.

KARATISTĖS: Jaunosioms karatistėms teks intensyviai treniruotis dar ne vieneris metus, kol galės pretenduoti į Eimantės Leliukaitės jau pasiektas sportines aukštumas.

NUGALĖTOJA: Eimantė Leliukaitė įvairaus lygio varžybose yra laimėjusi daugybę prizų.

Autoriaus nuotr.