Naujausios
„Senojo Vairo“ regbininkai – kaip broliai
40-metį švenčiantys Šiaulių „Vairo“ regbininkai susibūrė į veteranų komandą „Senasis Vairas“. Visą gyvenimą pažįstami žaidėjai jaučiasi kaip broliai ir jau spėjo tapti Lietuvos paplūdimio regbio čempionais.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Jau skina pergales
Jūros šventės metu Klaipėdoje Smiltynės paplūdimyje vykusiame Lietuvos paplūdimio regbio čempionate „Senasis Vairas“ tapo čempionu – šiauliečiai įveikė tarptautinę Klaipėdos ir Kaliningrado rinktinę 28:21.
„Jau skambino iš Panevėžio, į varžybas kviečia. Sulaukėme pakvietimų ir iš lenkų, ukrainiečių. Kaliningradiečiai siūlo burtis į bendrą komandą“, – vardija „Senojo Vairo“ prezidentas Vidmantas Taujanskas.
Būtent V. Taujanskas, regbio entuziastas ir mecenatas, sumanė vėl draugėn suburti senuosius „Vairo“ žaidėjus. Ekipa, kurios gretose žaidė ir istorinių pirmųjų „Vairo“ rungtynių, įvykusių prieš 40 metų, dalyvis Petras Astrauskas, pasivadino „Senuoju Vairu“.
Surinkęs komandą, atnaujinęs pirmąjį „Vairo“ regbio komandos ženklą, finansavęs aprangos gamybą ir išvyką į Klaipėdą, V. Taujanskas labiau džiaugėsi ne iškovotu čempionų vardu, bet vėl drauge suburtais regbio žaidėjais.
Trečiasis kėlinys – pirtyje
„Išsaugojome seną tradiciją – iki šiol po varžybų „trečiam“ kėliniui renkamės į pirtelę“, – šypsosi V. Taujanskas.
Visą gyvenimą pažįstami vyrai pirtyje ne tik nuovargį nuplauna, pasikalba, senus laikus prisimena. „Mes – kaip vienas kumštis. Visada su šypsena, visada pajuokaudami“, – džiaugiasi V. Taujanskas.
„Senajam Vairui“ kartu praleistas laikas niekada neprailgsta: nei keliaujant autobusu, nei pirtyje. „Pasižiūriu į juos: visų akys blizga kaip jaunuolių, nori žaisti, nori bendrauti“, – sako sporto veteranas.
Trešnių – per tvorą
Anksčiau Šiaulių regbininkai žaisdavo visoje Tarybų Sąjungoje. Yra žaidę ir Izraelyje.
Šiauliečiams iš pradžių teko kautis Tarybų Sąjungos pirmojoje lygoje. „1989-aisiais jau buvome iškovoję teisę žaisti Aukščiausioje lygoje, – pamena P. Astrauskas. – Tik po nepriklausomybės atgavimo tų varžybų atsisakėme.“
Regbininkai prisiminė Maskvoje prieš pirmosios lygos rungtynes nutikusį šmaikštų įvykį. „Žinojome, kokios svarbios šios varžybos, ir atsargiai joms ruošėmės, saugojomės traumų. Deja, vienas vyras neiškentė ir nutarė pasiskinti trešnių. Tik jos augo už mūsų sportinės bazės tvoros. Bandydamas per ją persiropšti mūsiškis pasitempė koją, o vietinei žiniasklaidai aiškinosi susižeidęs aikštelėje“.
Sportas „bizniauti“ netrukdė
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Vairas“ žaidė Baltijos pirmenybėse, pradėjo važinėti į Lenkiją, Hanoverį (Vokietija).
„Iš Lietuvos kiekvienas veždavomės po „Vairo“ dviratį, mėsos, dešrų ir dvi dienas Lenkijoje prekiaudavome. Po to – į varžybas Vokietijoje“, – juokiasi P. Astrauskas.
Į namus regbininkai taip pat negrįždavo tuščiomis, – parsiveždavo prekių, kurių dar nebuvo Šiauliuose.
„Žinodami, kad grįžtame iš Vokietijos, žmonės mus pasitikdavo prie „Šiaulių“ riboženklio“, – šypteli regbininkas.
„Didžiausią įspūdį man paliko Vakarų Vokietija. Niekada nepamiršiu to vaizdo, kai pirmą kartą atsidūriau už Vokietiją dalijusios Berlyno sienos, – viskas atrodė kitaip nei Lietuvoje“.
Už sąžiningą žaidimą
„Senojo Vairo“ regbininkai sako, kad šiais laikais dauguma sportininkų siekia laimėti bet kokia kaina. „Komandos lipa per galvas, nieko nepaiso“, – teigia P. Astrauskas.
Regbininkų teigimu, per paplūdimio varžybas Klaipėdoje organizatoriai siekė klaipėdiškių pergalės. Pastebėję, kad šiauliečiai laikosi tvirtai: finale jiems liepė žaisti ne su tokia pačia veteranų komanda kaip jie, bet su tarptautine Kaliningrado ir Klaipėdos rinktine.
Tačiau sumanymas nepavyko, – „Senasis Vairas“ įveikė ir juos.
„Vienas iš čempionato organizatorių priėjo prie manęs ir paprašė nežaisti taip gerai, nes tai esą tik Lietuvos, bet ne pasaulio čempionatas“, – prisimena Petras, šypteldamas, kad jam jau kitaip nepavyksta.
Į panašią situaciją Šiaulių regbininkai buvo patekę ir Latvijoje. Pastarosios rinktinė tuomet minėjo komandos sukaktį ir į finalo varžybas prieš lietuvius įleido mišrią, žymiai jaunesnių regbininkų ekipą.
„Tokių pokštų mums kartais iškrečia, norėdami, kad pralaimėtumėme, liepia žaisti su jaunesniais“, – juokiasi veteranai.
Inteligentiškesnis regbis
Visą savo gyvenimą regbį žaidžiantys vyrai turi ką palyginti ir sako, kad dabar regbis yra švelnesnis.
„Anksčiau įsibėgėdavo ir kaldavo. Dabar nebeleidžia taip“, – sako P. Astrauskas.
Pasak regbininkų, dabar ir teisėjai, ir žaidėjai supranta, kad techniškumas yra svarbiau už grubumą.
Tačiau dar yra žaidėjų, kurie naudoja patikrintą taktiką – 15-a minučių žaidžia amerikietišką futbolą, taip įbaugindami priešininkų komandą.
Asmeninio albumo nuotr.
BROLIAI: Lietuvos čempionais tapę „Senojo Vairo“ regbininkai save vadina broliais (pirmoje eilėje iš kairės): Darius Nosys, Petras Astrauskas, Algirdas Navickas, Virgilijus Raupys, (antroje eilėje iš kairės): Sigitas Kukulskis, Artūras Bilotas, Alfonsas Jackus, Stasys Abromavičius, Vidmantas Taujanskas, Vytautas Kalinauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VĖLIAVA: Regbio veteranus subūrę komandos kapitonas Petras Astrauskas (kairėje) ir ekipos prezidentas Vidmantas Taujanskas džiaugiasi, kad „Senasis Vairas“ jau turi ir savo vėliavą.