Naujausios
Šachmatų meistras lygiųjų nesiūlo
Prieš porą savaičių tarptautinis šachmatų sporto meistras šiaulietis Anicetas Uogelė atšventė 80 metų jubiliejų. Pasiekimais prie lentos su figūromis garsėjantis šachmatininkas daugybę metų šį strateginį žaidimą žaidė susirašinėdamas. Dabar A. Uogelė šachmatais dažniausiai žaidžia internetu. Kartais ir pavalgyti užmiršta. Šachmatininkas yra sukūręs ir firminę kombinaciją – „Aniceto Uogelės ankstyvasis Drakonas“.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
Trenerį atstojo knygos
Anicetas Uogelė yra dalyvavęs 24-iuose šalies čempionatuose. Pirmą kartą Lietuvos čempionu tapo 1965-aisiais. Iš Žagarės kilęs šachmatininkas sako, kad šis žaidimas nuo pat jaunystės tapo jo gyvenimu.
– Kaip prasidėjo jūsų kelias į šachmatų pasaulį?
– Neturėjau nė vieno trenerio. Būdamas 13 metų pirmą kartą susipažinau su šachmatais ir supratau – tai man tinka.
Krepšiniui ar futbolui nelabai tikau dėl vaikystėje patirtos traumos. Ties mūsų kraštais ėjo karo frontas. Vieną dieną vokiečiai, o kitą – rusai. Koja prisiliečiau prie kažkokių karinių cheminių medžiagų ir užsidegiau. Degiau, kol daktaras atvažiavo.
– Kaip išmokote žaisti šachmatais? Ar pakanka vien žinoti ėjimus ir daug galvoti?
– Turiu nemažą šachmatų literatūros biblioteką ir kelių tomų enciklopediją su visais įmanomais ėjimais bei galimomis jų pasekmėmis. Nežinau, ar kam tos knygos dar pravers. Dabar viskas yra internete.
Be teorinių žinių prieš meistrus nelaimėsi. Kai žinai kombinacijas, ėjimus, iš jų jau formuoji savo žaidimą. Priėjęs prie lentos, galiu iškart pasakyti, ar gaudosi žmogus šachmatuose, ar ne. Jei žirgas tuščiai stovi lentos pakrašty – tai jau ne žaidėjas.
Į pirmąjį savo čempionatą važiavau žaisti šaškėmis, o brolis – šachmatais. Kelionės pusiaukelėje užstrigome – užpustė kelius. Brolis grįžo namo, o aš nusigavau iki Šiaulių ir žaidžiau šachmatais vietoje jo.
– Gimėte balandžio 12-ąją – per kosmonautikos dieną. Gal jums ši data svarbi ne tik kaip pirmoji žmogaus kelionė į kosmosą?
– Dažniausiai žmonės sieja save su garsiu žmogumi, kuris yra gimęs tais pačiais metais ir dieną. Mano tokia porininkė yra ispanų kilmės operos primadona Monserat Kabalje (Montserrat Caballé). Gimtadienis žmogui dažnai būna virsmo ar permainų metas. Štai M. Kabalje prieš savo 80 jubiliejų patyrė insultą, o po gimtadienio – susilaužė koją. Prieš savo gimtadienius mirė poetas M. Martinaitis, išėjo aktorius V. Šapraniauskas. Man gimtadienis praėjo ramiau, be nelaimių.
Tą dieną, kai J. Gagarinas pakilo į kosmosą, aš kaip tik buvau Vilniuje, respublikinėse varžybose. Pamaniau, na štai, gimtadienis nenuėjo perniek.
„Maratonininkas“
Korespondentinių šachmatų turnyruose A. Uogelė sužaidė beveik 400 partijų. Po pasaulį išsiuntinėjo ir gavo per 15 tūkstančių laiškų ir atvirlaiškių. Viena partija trunka apie 3–4 metus. Laiškai keliavo ir plaukė iš viso pasaulio.
– Kas yra korespondentiniai šachmatai ir kuo jie ypatingi?
– Ant atvirlaiškio užrašai ėjimą ir išsiunti. Po savaitės ar ilgiau lauk atsakymo. Tuomet vėl „eini“. Vienu metu galima žaisti su keliomis dešimtimis žaidėjų. Per dieną gaudavau šešis laiškus. Jei patingėsi atsakyti, kitą dieną jau turėsi 12.
Po kelionių būdavo pilna pašto dėžutė. Atrinkdavau – vienus galiu atsakyti tuoj pat, o kitus – teks pagalvoti.
Pralaimėtojas parašo paskutinį ėjimą ir pasveikina su pergale. Laiško su užrašu „matas“ niekada niekas nesiunčia. Jis jau būna akivaizdus.
– Ar šie šachmatai kuo nors skiriasi nuo įprastinių?
– Čempionatas trunka gerokai ilgiau, o ėjimai būna labai apgalvoti. Paprastai vienai partijai prireikia 40 ėjimų. Dar viena įdomybė – niekada nežinai, su kuo iš tiesų žaidi. Gal žmogui padeda visa meistrų komanda. Lengvojoje atletikoje tokius šachmatus galima prilyginti maratonui.
Esu laimėjęs Europos čempionatą. Buvau labai laimingas, kai su lietuvių komanda pelnėme pirmą vietą Europos korespondentinių šachmatų čempionate. Įveikėme Rusiją, Ukrainą ir kitas galingas komandas.
– Jums turbūt daug kainavo tokia pramoga?
– Nerūkiau, negėriau, todėl galėjau sau tai leisti. Laiškas į užsienį kainuodavo brangiau. Į Maskvą – dvi kapeikas. Dažnai gaudavau nuostabių atvirukų. Juos visus turi mano dukra.
– Dabar, kai žaidžiate internetu, jau tiek ilgai ėjimų laukti netenka?
– Internetu žaidžiu su visu pasauliu. Meistrai gali slėptis po slapyvardžiais. Dėl savo reitingų sulaukiu daug pasiūlymų žaisti. Nuo savo gimtadienio vienoje svetainėje pasivadinau „acas1933“. Jei pasigilintume, sužinotume, kad ir patys kompiuteriai yra sukurti pagal šachmatų žaidimą.
Jokių derybų
A. Uogelė ne kartą yra žaidęs su didmeistrių siaubu vadinamu šachmatininku Vladu Mikėnu. Kovos su juo visada buvo dramatiškos. Vienoje iš jų V. Mikėnas pasiūlė lygiąsias. A. Uogelė jokiu būdu nesutiko ir nusprendė nugalėti savo didžiausią Lietuvoje priešininką.
– Tas pasiūlymas buvo logiškas, tačiau įvairios emocijos sujaukia protą. Pražiopsojau vieną ėjimą ir... pralaimėjau. Guodžia tai, kad laikiausi savo principų – aš beveik niekada nesutikdavau su siūlomomis lygiosiomis.
– Dabar daug žaidžiate neįgaliųjų sporto klube „Entuziastas“. Ar tikrai šachmatuose varžosi tik protas, o ne fiziniai duomenys? Kodėl vyrų ir moterų šachmatai yra atskirti?
– Neseniai vyko neįgaliųjų šaškių ir šachmatų varžybos. Vienas žaidėjas, negalintis net kalbėti, garsais nurodydavo, kur kokią figūrą padėti. Reikėjo pamatyti jo džiaugsmą, kai jis sugebėjo priešininkui žirgu matą „užstatyti“.
Sovietmečiu turėdavau apsimesti, kad esu sveikas, vien tam, kad galėčiau dalyvauti čempionatuose.
O dėl moterų – čia tiesiog susitarimas. Manau, kad moterys galėtų net geriau už vyrus žaisti šachmatais – juk jos sugeba visus namų kampus sužiūrėti. Manau, kad moteris labai išblaško kasdieniai rūpesčiai ir visokie papuošalai, „plunksnos“.
Dažniausiai vyrai išmoksta žaisti ir jau patys strateguoja, o moterims tenka visas gudrybes į galvą „pumpuoti“. Viktorija Čmilytė – puiki išugdyta šachmatininkė. Tik bijau, kad jai nepakenktų nuolatinė kova dėl pergalės, kad neperdegtų.
– Mėgdavote žaisti simultaną?
– Tai – žaidimas, kai meistras žaidžia prieš visus vienu metu. Pavyzdžiui, pasaulinis didmeistris Robertas Fišeris yra žaidęs prie 56 lentų. Kartą Pasvalyje žaidžiau prieš 24 žaidėjus. Ir visus nugalėjau. Vienas žaidėjas primygtinai reikalavo lygiųjų. Nesutikau. Nusprendžiau žaisti iki galo. Vėliau sužinojau, kad tas nenorėjęs pralaimėti buvo prokuroras.
– Ar turite savo firminį ėjimą ar kombinaciją?
– Esu sukūręs tokią kombinaciją – „Aniceto Uogelės ankstyvasis Drakonas“. Manau, kad žodį „drakonas“ reikėtų rašyti iš didžiosios raidės, nes taip yra vadinama juodųjų pėstininkų kombinacija. Priešininkas yra priverstas eiti ten, kur man reikia. Jei eis kitur – gali būti dar blogiau.
Olimpiadai kartais trūksta logikos
– Šachmatai – tūkstantmetę istoriją skaičiuojanti sporto šaka, tačiau Olimpiadoje jiems neatsirado vietos. Kaip manote, kodėl?
– Neįsivaizduoju. Šiam sportui iš tiesų nieko netrūksta. Užeikite į bet kurią šachmatų žaidimo svetainę – vienu metu ten sėdi tūkstančiai žaidėjų. Kiek žinau, į Olimpiadą mūsų neleidžia tik todėl, kad neturime dopingo kontrolės.
– Ar gali šachmatuose padėti dopingas?
– Svarbiausia – gerai išsimiegoti, pailsėti. Bet kokia chemija ar bloga savijauta gali viską sugadinti. Teko žaisti Moldovoje. Vos nuvažiavau, iškart peršalau. Ligoninėje suleido antibiotikų. Pralošiau kelias partijas iš eilės – nuo vaistų dingo atkaklumas. Rodos, matai savo klaidą, tačiau nieko nedarai.
– Kaip vertinate kitas sporto šakas?
– Labiausiai pikta, kai į olimpines varžybas veržiasi tie, kurie nė neplanuoja užimti pirmos vietos. Jie jau žino, kad bus dvidešimti ar penkiasdešimti. Kam eikvoti lėšas? Sportininkas turi važiuoti tik nugalėti.
Nepatinka sporto šakos, kuriose medalius lemia sėkmė ar grožis. Yra greitis, aukštis, jėga. O kas yra bėgimas su kliūtimis? Komandinius žaidimus tik per televizorių pasižiūriu.
Anksčiau olimpiadą laimėjęs sportininkas prarasdavo čempiono vardą, jei kitose olimpinėse žaidynėse buvo nugalimas.
Autoriaus nuotr.
LOGIKA:Anicetas Uogelė sako, kad šachmatų sportui geriausias dopingas – poilsis, o kovoti prie lentos netrukdo nei amžius, nei lytis nei negalia.