Naujausios
Rolando Alijevo tikėjimas – šeima
„Šiaulių“ krepšinio komandos įžaidėjas Rolandas Alijevas vadina save pastoviu žmogumi, nors jau pakeitė šešiolika klubų. Didžiausia sportininko svajonė – kovoti už Lietuvą rinktinėje. Krepšinis – gyvenimo meilė, dėl kurios dabar aukojasi jo šeima. Tačiau dėl šeimos R. Alijevas paaukotų ir krepšinį.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
Dešinioji trenerio ranka
„Šiauliai“ Rolandui Alijevui – jau šešioliktas klubas per jo profesionalią karjerą. Mielai liktų atsidavęs vienam klubui, tačiau nuolat persekioja viliojantys pasiūlymai. Tokių yra ir dabar, tačiau „Šiauliuose“ krepšininkas jaučiasi naudingas. Niekur kitur nesiveržia.
– Ar įžaidėjo pozicijoje esi lyg žuvis vandeny?
– Bandė mane pastatyti ir atakuojančiu puolėju, tačiau geriausiai jaučiuosi įžaidėju. Mėgstu kontroliuoti žaidimą ir vadovauti komandai. Stengiuosi būti dešiniąja trenerio ranka. Įžaidėjui esu gana aukštas – 192 centimetrai. Tačiau stengiuosi savo ūgį paversti pliusu – lengviau pasistumdyti su priešininkais po krepšiu.
– Kaip vertini „Šiaulių“ meistriškumą šį sezoną?
– Daugelis krepšinio gerbėjų nesupranta, jog sumažėjęs biudžetas atsiliepia ir komandos rezultatams. Kovoti dėl trečios vietos LKL – galime, tačiau daug komandų turi didesnių šansų. Žaidžiau geruose Rusijos klubuose, todėl pajutau, kad „Šiaulių“ lygis gerokai žemesnis. Galėjau pasilikti Rusijoje, bet treneris man vis trumpino žaidimo laiką. Man geriau daugiau žaisti, nei gauti atlyginimą už sėdėjimą.
– Svajoji patekti į Lietuvos rinktinę. Ar „Šiauliuose“ jautiesi pastebimas?
– Norėčiau, kad įmestų mane į rinktinės vandenis – išbandytų mane. „Šiaulių“ komandoje daug laiko praleidžiu aikštelėje, todėl esu matomas. Tik aikštelėje krepšininkas parodo, ko jis vertas. O kol kas – su komanda kovosiu iki galo. Nesvarbu, kad oficialus tikslas yra patekti į atkrintamąsias varžybas. Sieksime medalių.
Dukrelei reikia broliuko
„Šiaulių“ treneris Gediminas Petrauskas – bendraamžis ir geras R. Alijevo draugas. Būtent jo namuose prieš keletą metų krepšininkas susipažino su būsimąja žmona Goda Sabutyte.
– Ar nekliudo draugiški ryšiai su treneriu darbo santykiuose?
– Sportavome kartu A. Sabonio krepšinio mokykloje. Puikiai sutariame. Tačiau dabar abu stengiamės būti profesionalais. Treneris sprendžia, o aš – stengiuosi išpildyti jo nurodymus. Šiuo metu net draugiškų vakarėlių kartu nebūna. Treneris atlieka savo darba ir mes jo klausome.
– Treneris buvo piršlys?
– Taip jau nutiko, kad sutikau Godą, viešėdamas pas Gediminą namuose. Aš tai vadinu likimu. Dabar dukrelei jau treji metai. Ji labai nori broliuko. Mes su Goda taip pat apie tai galvojame. Norime, kad tarp vaikų nebūtų per didelis amžiaus skirtumas.
Šeima visada kartu
Kur tik R. Alijevas bevažiuotų, jo žmona su dukrele visada lydi kartu. Pramogų verslo naujienose vis šmėsteli G. Alijevos, buvusios „69 danguje“ narės, veidas.
– Ar tenka šeimai rinktis tarp krepšinio ir šou verslo?
– Visada aptariame savo planus ir bandome rasti kompromisą. Šiandien krepšinis šeimai gal šiek tiek svarbiau. Ateityje – gal ir aš turėsiu aukotis – nebus problemų. Svarbiausia, kad būtume kartu. Atstumas nėra gerai. Neišvykčiau į kitą šalį be šeimos.
– Jei įvedi interneto paiešką tavo vardu, būtinai parodoma ir žmona Goda Alijeva...
– Krepšinio pasaulyje esu pastebimas kaip žaidėjas, tačiau kasdieniame gyvenime – kaip Godos vyras. Manęs tai visai neslegia.
– Ar patinka gyventi Šiauliuose?
– Jaučiuosi kaip namie. Namai yra ten, kur esu su savo šeima. Aplinkui žmonės maloniai bendrauja, atpažįsta, kartais pardavėjai net nuolaidą pritaiko. Visi priima šiltai ir nori kuo nors padėti. Gal dėl to, kad mes su Goda stengiamės neišsišokti. Šiauliams nieko netrūksta, o jei nori ko išskirtinio, nereikia skųstis – tiesiog nuvažiuoji į Jūrmalą, Rygą, Vilnių. Turbūt visą gyvenimą išliksiu gimtojo Kauno patriotu. Tokie jau mes, kauniečiai. Mylime savo miestą.
Tikėjimų daug, o Dievas – vienas
R. Alijevas gimė lietuvės ir azerbaidžaniečio šeimoje. Krepšininkas sąmoningai pasirinko likti musulmonu, nors jungtuves su Goda palaimino krikščioniška bažnyčia.
– Ar nesikerta religija su kasdieniu darbu?
– 22-ejus metus žaidžiu krepšinį. Neturėjau sunkių traumų. Mano nuomone – dėl to, kad nevartoju alkoholio. Esu musulmonas, tačiau negeriu dėl asmeninių įsitikinimų. Alkoholio nebuvo ir mano tėvų šeimoje. Esu šventintas musulmonas, tačiau nesu iš tų, kurie kasdien medžiasi po kelis kartus. Nesakau, kad nesu išgėręs nė lašo. Galima sakyti, kad turiu dvi religijas, tačiau renkuosi būti musulmonu. Man ši religija atrodo stipresnė.
– Ką manai apie žmonių religinį susipriešinimą arba ekumeninius judėjimus? Ar nepatiri priešiškumo?
– Dievas yra vienas, o religijos – žmonių įsitikinimai. Vienas eina į bažnyčią, kitas – į mečetę. Man Dievo namai ten, kur aš ir mano šeima. Kai vienas kitą myli, jokia religija netrukdo.
Kiekvienas žmogus turi kažkuo tikėti. Sujungti religijų nepavyktų, o ir nereikia. Tai tarsi atskiros šalys su savo tradicijomis, papročiais, gyvenimo būdu. Aš gimiau ir užaugau Lietuvoje. Man šioje šalyje viskas priimtina.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TIKSLAS: R. Alijevas Šiauliuose planuoja užsibūti kuo ilgiau: „Dabar tai yra geriausia man ir mano šeimai“.
SVAJONĖ: Krepšininkas svajoja patekti į Lietuvos krepšinio rinktinę. „Tegul įmeta mane į tuos vandenis. Bus aišku – vertas ar nevertas“, – sako R. Alijevas
DOSJĖ
Rolandas Alijevas, įžaidėjas, 192 cm.
LKAL čempionas 2003 metais
Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas 2005 metais
Pasaulio jaunimo (iki 21 metų) čempionas 2005 metais
2001 Kauno LKKA-Žalgiris (LKAL)
2003: Kauno LKKA-Žalgiris (LKAL)
2003-2004: Vilerbano Adecco ASVEL (Prancūzija)
2004-2005: BC Boncourt (Šveicarija)
2005-2006: BC Boncourt (Šveicarija)
2006-2007: Varšuvos Polonia (Lenkija)
2007-2008: Samara (Rusija)
2008-2009: Kauno Žalgiris (LKL), vėliau perėjo į Novo Mesto Krka (Slovėnija), dar vėliau – Larisos AEL (Graikija)
2009-2010: Larisos Olympia (Graikija), atleistas, perėjo į Kėdainių Nevėžį (LKL), vasarį perėjo į Hageno Phoenix (Vokietija)
2010-2011: Kėdainių Nevėžis (LKL)
2011-2012: Kijevo Budivelnyk (Ukraina), sausį persikėlė į Samaros Krasnyje Krylja (Rusija)
2012-2013: Samaros Krasnyje Krylja (Rusija), sausį perėjo į Šiaulių Šiaulius (LKL)