Riedulininkė į aikštelę skuba po darbų

Riedulininkė į aikštelę skuba po darbų

Rie­du­li­nin­kė į aikš­te­lę sku­ba po dar­bų

Ne tik Šiau­lių, bet ir vi­sos Lie­tu­vos ge­riau­sia 2015 me­tų žo­lės rie­du­lio žai­dė­ja iš­rink­ta 27 me­tų Ra­mū­nė Pet­raus­kai­tė sa­ko, kad šis įver­ti­ni­mas jai yra pa­ts di­džiau­sias ir juo la­bai di­džiuo­ja­si. Mer­gi­nos spor­ti­nį ta­len­tą, tvir­tu­mą ir drau­giš­ku­mą ver­ti­na ir žai­dė­jos – ji yra ne tik ko­man­dos „Gint­ra-Strek­tė-Uni­ver­si­te­tas“, bet ir ša­lies rink­ti­nės ka­pi­to­nė.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Į sa­lę – kar­tą per sa­vai­tę

Su sim­pa­tiš­ka be­si­šyp­san­čia žo­lės rie­du­li­nin­ke su­si­tin­ka­me per pie­tų per­trau­ką vie­na­me Šiau­lių pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­re. Mer­gi­na ne­to­lie­se dir­ba bal­dų įmo­nė­je va­dy­bi­nin­ke, pri­žiū­ri ga­mi­nių ko­ky­bę.

Kas­dien Ra­mū­nė ir jos ko­man­dos drau­gės po dar­bų sku­ba į tre­ni­ruo­tes. „Gint­ra-Strek­tė-Uni­ver­si­te­tas“ da­bar sten­gia­si ap­gin­ti čem­pio­nių ti­tu­lą Lie­tu­vos mo­te­rų žo­lės rie­du­lio už­da­rų pa­tal­pų čem­pio­na­te.

Pir­ma­ja­me ra­te šiau­lie­tės net dve­jas rung­ty­nes su sos­ti­nės klu­bais su­žai­dė ly­gio­sio­mis (su „HFTC-Tau­ru“) – 2:2, su „Žu­vėd­ra-Tau­ru-Ar­chy­vų sis­te­mo­mis“ – 4:4). Anks­čiau to ne­bū­da­vo. Kas nu­ti­ko? Gal var­žo­vės šie­met stip­res­nės?

„Ma­nau, lė­mė tai, kad ne­tu­ri­me, kur tre­ni­ruo­tis. Šią žie­mą be­veik ne­tu­rė­jo­me sa­lės. Ge­riau­siu at­ve­ju gau­da­vo­me per sa­vai­tę vie­ną kar­tą. At­ro­do, bė­ga­me, le­kia­me, bet ka­muo­liu­kas nu­slys­ta ir iki var­tų ne­nuei­na. Žai­džiant sa­lė­je rei­kia dau­giau tech­ni­kos. Lau­ke, at­ro­do, ga­li pa­si­mes­ti ka­muo­liu­ką ir bėg­ti, o čia to ne­pa­da­ry­si“, – sa­ko rie­du­li­nin­kė.

Šiau­lių žo­lės rie­du­li­nin­kės žie­mą tre­ni­ruo­ja­si krep­ši­nio aka­de­mi­jos „Sau­lė“ spor­to sa­lė­je, ta­čiau šie­met jos užim­tu­mas bu­vo la­bai di­de­lis. Į sa­lę mer­gi­nos pa­tek­da­vo tik ta­da, jei ne­vyk­da­vo krep­ši­nio ar ran­ki­nio tre­ni­ruo­tės.

„Kar­tais bū­na, kad sa­lę gau­na­me pu­sę pen­kių, ta­da vi­sos bė­ga iš dar­bų, vė­luo­ja į tre­ni­ruo­tę, ir ji ne­bū­na to­kia pro­duk­ty­vi“, – liūd­nai šyp­te­li pa­šne­ko­vė.

Žo­lės rie­du­li­nin­kės fi­zi­nę for­mą pa­lai­ko leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­že, pri­žiū­ri­mos fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo tre­ne­rio Ri­čar­do Po­dols­kio. Kai gau­na sa­lę, bė­ga į sa­lę.

Ne­pai­sant sun­ku­mų, šiau­lie­tės pra­de­da at­gau­ti for­mą. Po ant­ro­jo ra­to, ku­ris vy­ko sa­vait­ga­lį Pa­ne­vė­žy­je, „Gint­ra-Strek­tė-Uni­ver­si­te­tas“ su­triuš­ki­no „Žu­vėd­ros-Tau­ro-Ar­chy­vų sis­te­mų“ eki­pą re­zul­ta­tu 8:1 (5:0), o ki­tą Šiau­lių ko­man­dą „Kle­vas“ – 8:0 (3:0). Vis­gi tur­ny­ri­nė­je len­te­lė­je iš­lie­ka ant­ros. Pir­mau­ja Vil­niaus „HFTC-Tau­ras“. Čem­pio­nių li­ki­mas sprę­sis šį sa­vait­ga­lį Kė­dai­niuo­se.

Pras­tos pa­si­ruo­ši­mo są­ly­gos ko­ją ki­šo ir prieš ke­lias sa­vai­tes Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­na­te. Aukš­čiau­sia­me di­vi­zio­ne šiau­lie­tės užė­mė­ sep­tin­tą­ją vie­tą ir nu­kri­to į že­mes­nį di­vi­zio­ną.

Ta­čiau pa­si­ro­dy­mą Eu­ro­pos čem­pio­na­te R. Pet­raus­kai­tė ver­ti­na op­ti­mis­tiš­kai: „Ma­nau, kad sep­tin­ta vie­ta per vi­są Eu­ro­pą mū­sų ša­liai, ma­žai žo­lės rie­du­lio šei­mai, yra la­bai ge­ras re­zul­ta­tas. Ti­kiu, kad ki­tais me­tais pa­vyks su­grįž­ti į aukš­čiau­sią­jį di­vi­zio­ną.“

Įver­ti­ni­mas svar­bus

Lie­tu­vos žo­lės rie­du­lio spe­cia­lis­tai R. Pet­raus­kai­tę iš­rin­ko ge­riau­sia 2015 me­tų žai­dė­ja. Šis ti­tu­las mer­gi­nai ati­te­ko be di­des­nės kon­ku­ren­ci­jos. Nenuo­sta­bu, kad ir ren­kant Šiau­lių ge­riau­sią žo­lės rie­du­li­nin­ką, bu­vo nu­bal­suo­ta už Ra­mū­nę.

„Ge­riau­sios me­tų žo­lės rie­du­li­nin­kės ti­tu­las yra ge­ras įver­ti­ni­mas ir la­bai tuo di­džiuo­juo­si. Praei­ti me­tai man bu­vo ge­ri, ge­rai se­kė­si, ne vie­na­me tur­ny­re bu­vau iš­rink­ta ge­riau­sia žai­dė­ja, gal tai ir lė­mė. Iš tie­sų, sten­giuo­si su­de­rin­ti dar­bą su spor­tu, sten­giuo­si ei­ti į kiek­vie­ną tre­ni­ruo­tę“, – sa­kė spor­ti­nin­kė.

Koks lai­mė­ji­mas per vi­są žo­lės rie­du­li­nin­kės kar­je­rą la­biau­siai įsi­mi­nė? „Jei­gu kal­bant apie var­žy­bas, ku­rias esa­me lai­mė­ju­sios, tai bū­tų 2009 me­tais Šiau­lių are­no­je vy­kęs Eu­ro­pos jau­ni­mo mer­gi­nų už­da­rų pa­ta­pų rie­du­lio čem­pio­na­tas, ku­ria­me ta­po­me čem­pio­nė­mis“, – pri­si­me­na Ra­mū­nė.

Pak­laus­ta, ko­kių sa­vy­bių rei­kia žo­lės rie­du­li­nin­kei, ge­riau­sia me­tų žai­dė­ja su­si­mąs­to: „Sun­ku pa­sa­ky­ti. Vi­sų pir­ma yra  skir­tin­gų žai­dė­jų ko­man­da: vie­na tu­ri bū­ti la­bai grei­ta, ku­ri pra­bė­ga su ka­muo­liu­ku ir įmu­ša įvar­tį, ki­ta tu­ri bū­ti gal­vo­ta, kad pa­duo­tų ka­muo­liu­ką tai grei­ta­jai. Dau­ge­lis sa­vy­bių svar­bu, ne tik grei­tis, mąs­ty­mas, bet ir ryž­tin­gu­mas, at­si­da­vi­mas, darbš­tu­mas.“

R. Pet­raus­kai­tė žai­džia gy­nė­jos po­zi­ci­jo­je. „Gal jau tru­pu­tį at­si­bo­do. No­rė­čiau dau­giau pa­laks­ty­ti, į sau­gus no­rė­čiau, bet tre­ne­ris ma­ni­mi pa­si­ti­ki gy­ny­bo­je. Leng­ves­nė­se var­žy­bo­se iš­lei­džia pa­laks­ty­ti ir, at­ro­do, ne­truk­dau“, – juo­kia­si pa­šne­ko­vė.

Lais­va­lai­kį lei­džia su drau­gais ir šei­ma

R. Pet­raus­kai­tė žo­lės rie­du­lį žai­džia nuo tre­čios kla­sės. Šia spor­to ša­ka mer­gai­tę su­do­mi­no pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Iri­na Dil­die­nė, da­bar dir­ban­ti spor­to mo­kyk­lo­je „Kle­vas“ inst­ruk­to­re-me­to­di­nin­ke.

Ra­mū­nė yra bai­gu­si eko­no­mi­kos edu­ko­lo­gi­ją Šiau­lių uni­ver­si­te­te. Šyp­so­si, kad mo­kyk­lo­je vi­sa­da ge­riau se­kė­si tiks­lie­ji moks­lai, o da­bar­ti­nia­me dar­be la­biau rei­ka­lin­ga iš­kal­ba. Kaip nu­ti­ko, kad sa­vo pro­fe­si­nio ke­lio ne­su­sie­jo su spor­tu?

„Ne­ži­nau, taip tur­būt su­si­klos­tė gy­ve­ni­mas. Su Jū­ra­te Juo­dy­te bu­vo­me iš­va­žia­vu­sios į Bel­gi­ją pa­žais­ti (apie 2010 me­tus – aut. pa­st.). Ga­vo­me šio­kius to­kius pi­ni­gė­lius. Du se­zo­nus pa­žai­dė­me, pa­ti­ko, bet pa­gal­vo­jau, kad iš to vi­są gy­ve­ni­mą neuž­dirb­si. At­si­ra­do ga­li­my­bė įsi­dar­bin­ti. Pa­tin­ka tai, ką dir­bu“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Lais­va­lai­kio dir­ban­čiai ir spor­tuo­jan­čiai mer­gi­nai lie­ka ne­daug, to­dėl jį sten­gia­si pra­leis­ti su drau­gais ir šei­ma – ei­na į fil­mus, kon­cer­tus, spek­tak­lius.

Ra­mū­nė džiau­gia­si tė­vų, bro­lio, gi­mi­nai­čių pa­lai­ky­mu: „Jie skai­to ir se­ka vi­sas nau­jie­nas apie ma­ne, džiau­gia­si ma­ni­mi ir tai yra la­bai svar­bu.“

Pa­sak Ra­mū­nės, dar­bą ir spor­tą ten­ka de­rin­ti dau­gu­mai jos ko­man­dos drau­gių. Dau­gu­ma yra dir­ban­čios, ke­le­tas stu­di­juo­ja ar mo­ko­si gim­na­zi­jo­se. „Kai ku­rios dir­ba pa­mai­no­mis, vie­ną sa­vai­tę tre­ni­ruo­tė­se bū­na, ki­tą ne­bū­na. Taip ir su­ka­mės“, – šyp­te­li.

Dau­ge­lis ko­man­dos žai­dė­jų yra ge­ros drau­gės ne tik aikš­te­lė­je, bet ir už jos ri­bų.

Ar mo­te­riš­ka­me ko­lek­ty­ve ne­bū­na „ki­birkš­čių“? R. Pet­raus­kai­tė šyp­so­si: „Aiš­ku, bū­na ir įtam­pos. Juk atei­na­me į tre­ni­ruo­tes po dar­bų, pa­var­gu­sios, su sa­vo rū­pes­čiais. Bet pyk­čio tik­rai il­gai ne­lai­ko­me, pa­si­kal­ba­me, iš­siaiš­ki­na­me ir vėl vis­kas ge­rai, vėl vi­sos su šyp­se­nom.“

„No­rė­čiau dau­giau pa­laks­ty­ti, į sau­gus no­rė­čiau, bet tre­ne­ris ma­ni­mi pa­si­ti­ki gy­ny­bo­je.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

RIE­DU­LI­NIN­KĖ: Šiau­lių mo­te­rų žo­lės rie­du­lio „Gint­ra-Strek­tė-Uni­ver­si­te­tas“ ka­pi­to­nei Ra­mū­nei Pet­raus­kai­tei ge­riau­sios ša­lies žo­lės rie­du­li­nin­kės ti­tu­las bu­vo di­džiau­sias ir sma­giau­sias jos dar­bo ir pa­stan­gų įver­ti­ni­mas.