R. Bagdonas: "Turnyro užduotis – integruoti jaunimą į suaugusiųjų sportą"

Val­do MA­LI­NAUS­KO nuo­tr.
Pa­sau­lio im­ty­nių čem­pio­nas Ri­man­tas Bag­do­nas jau de­vy­nio­lik­tą kar­tą su­ren­gė sa­vo var­do tur­ny­rą, į ku­rį nuo­lat at­vyks­ta pa­jė­giau­si ap­lin­ki­nių ir to­li­mes­nių vals­ty­bių im­ty­ni­nin­kai.
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ko pa­sau­lio im­ty­nių čem­pio­no Ri­man­to Bag­do­no var­do tarp­tau­ti­nis im­ty­nių tur­ny­ras. Mies­to spor­to gim­na­zi­jos spor­to sa­lė­je ko­vo­jo grai­kų-ro­mė­nų ir mo­te­rų im­ty­nių at­le­tai ir at­le­tės iki 20 me­tų. Por­ta­las im­ty­nes.lt pa­kal­bi­no pa­sau­lio čem­pio­ną.

– Šie­met tur­ny­ras bu­vo ren­gia­mas jau de­vy­nio­lik­tą kar­tą. Ar šios var­žy­bos pa­tei­si­no jū­sų lū­kes­čius?

– Nea­be­jo­ti­nai. Tai kol kas vie­nin­te­lis gan il­gą is­to­ri­ją tu­rin­tis aukš­to ly­gio "kla­si­kų" tur­ny­ras ša­ly­je. Iki šių me­tų be ma­no tur­ny­ro vyk­da­vo tik Lie­tu­vos čem­pio­na­tai. Ži­no­ma, pres­ti­žo pra­sme aš vi­suo­met pir­me­ny­bę tei­kiu ša­lies čem­pio­na­tams – bū­ti pir­mu sa­vo vals­ty­bė­je yra di­de­lė gar­bė. Ta­čiau dėl pa­jė­gu­mo nuo­mo­nė kiek ki­to­kia – juk į tur­ny­rą at­vyks­ta pa­jė­giau­si ap­lin­ki­nių ir to­li­mes­nių vals­ty­bių im­ty­ni­nin­kai.

– Žiū­rint pra­gma­tiš­kai, ko­kia nau­da iš to­kių var­žy­bų?

– Ren­gi­nys bu­vo su­ma­ny­tas, no­rint pa­kel­ti mū­sų jau­nų vai­ki­nų meist­riš­ku­mą. Pa­me­nu, pir­mo­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je 2002 me­tais mi­nė­jau, kad šios var­žy­bos yra pui­kus ke­lias per­spek­ty­viems jau­nuo­liams, tu­rin­tiems am­bi­ci­jų pa­tek­ti į Pe­ki­no olim­pi­nes žai­dy­nes. To­dėl nuo­la­tos kvie­tė­me į sve­čius tik aukš­to meist­riš­ku­mo im­ty­ni­nin­kus iš už­sie­nio, nes tik kon­ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je ga­lė­jo­me šli­fuo­ti sa­vo jau­ni­mą ir ste­bė­ti to­bu­lė­ji­mo di­na­mi­ką.

– Ar pa­vy­ko nu­šli­fuo­ti?

– Na kaip gi! Ma­no var­do tur­ny­re sa­vo ga­bu­mus ro­dė vi­si mū­sų ša­lies olim­pie­čiai, įvai­rių am­žiaus gru­pių pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kai: bro­liai Venc­kai­čiai, Lai­mu­tis ir Sva­jū­nas Ado­mai­čiai, Min­dau­gas Ežers­kis, Alek­sand­ras Ka­za­ke­vi­čius, Min­dau­gas Miz­gai­tis. Čia pa­mi­nė­jau tik mū­sų asus, o kur dar bū­rys ko­vo­to­jų, ve­žu­sių me­da­lius iš jau­nių ir jau­ni­mo čem­pio­na­tų.

– Tur­ny­ras yra ne kar­tą kei­tęs sa­vo vei­dą – ko­vo­jo im­ty­ni­nin­kai nuo jau­nių iki suau­gu­sių, vy­ko in­di­vi­dua­lios ir ko­man­di­nės var­žy­bos, ma­tė­me kla­si­kus, lais­vū­nus ir mer­gi­nas. Koks bu­vo šių me­tų for­ma­tas?

– La­bai tei­sin­gai pa­ste­bė­ta. Ne­sa­me su­var­žy­ti kaž­ko­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Ga­li­ma sa­ky­ti, dir­ba­me, va­do­vau­da­mie­si rin­kos dės­niais ir at­si­žvel­gia­me į šių die­nų ša­lies im­ty­nių rea­li­jas. Šiuo me­tu mū­sų už­duo­tis – kiek įma­no­ma grei­čiau į suau­gu­sių spor­tą in­teg­ruo­ti sa­vo jau­ni­mą, kad po po­ros me­tų ne­žio­jė­tų sky­lės svo­rio ka­te­go­ri­jo­se. Suau­gu­sių­jų es­ta­fe­tę pe­rim­ti pa­si­ry­žu­si gru­pė jau­nų spor­ti­nin­kų. Tai sa­ky­da­mas, tu­riu ome­ny mū­sų kla­si­kus.

Mer­gi­nų si­tua­ci­ja kiek ki­ta. Šis spor­tas Lie­tu­vo­je yra la­bai jau­nas, mes šian­dien tie­siog ne­tu­ri­me daug kon­ku­ren­cin­gų mer­gi­nų suau­gu­sių spor­te. Tuo tar­pu vien tik Šiau­lių spor­to gim­na­zi­jo­je mo­ko­si ir tre­ni­ruo­ja­si 15 gim­na­zis­čių, ku­rioms bus pui­ki pro­ga pa­si­ga­ly­nė­ti su pa­jė­gio­mis jau­ni­mo am­žiaus už­sie­nio im­ty­ni­nin­kė­mis.

– Ar yra įsi­rė­žęs į at­min­tį tur­ny­ras, ku­ris kaž­kuo jus bū­tų nu­ste­bi­nęs?

– Pri­si­pa­žin­siu, man links­miau bu­vo ste­bė­ti var­žy­bas, ku­rio­se da­ly­vau­da­vo jau iš­var­din­ti Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je pri­pa­žin­ti mū­sų at­le­tai. Šiuo me­tu vis dar vyks­ta spor­te na­tū­ra­lus pro­ce­sas – kei­čia­si im­ty­ni­nin­kų kar­tos. Taip, yra ta­len­tin­gų vai­ki­nų, bet įsi­tvir­ti­ni­mui pa­sau­ly­je jiems rei­kia įdė­ti ne­ma­žai triū­so. Ste­biu ge­riau­sių mū­sų im­ty­ni­nin­kų ir im­ty­ni­nin­kių tre­ni­ruo­čių pro­ce­sus, ma­nau, ei­na­ma tei­sin­ga link­me. Juo­lab kad jie tu­ri pui­kias tre­ni­ruo­čių są­ly­gas ir aukš­tos kla­sės tre­ne­rius.

– Pir­mai­siais me­tais gan il­go­kai tur­ny­re ko­vo­jo tik kla­si­kai. Pa­ly­gi­nus vi­sai ne­se­niai pri­si­jun­gė mer­gi­nos ir lais­vū­nai. Kas lė­mė to­kią evo­liu­ci­ją?

– Kaž­ka­da su ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­siu bu­vu­siu Sam­bo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu Pran­ciš­ku­mi Eig­mi­nu bu­vo­me tos pa­čios nuo­mo­nės, kad im­ty­nės yra ne mo­te­riš­kas žai­di­mas. Lai­kai pa­si­kei­tė, pa­sau­ly­je vyks­tan­tys pro­ce­sai įta­ko­jo ir mū­sų spor­to ša­ką. Da­bar at­sii­mu sa­vo žo­džius. Dar dau­giau, ne­re­tai mer­gi­nų azar­tas ir be komp­ro­mi­si­nės ko­vos dau­giau už­ve­da, nei vai­ki­nų im­ty­nės su iš­skai­čia­vi­mu. Ma­nau, jei Pran­ciš­kus bū­tų gy­vas, pri­tar­tų man.

– Ko­kių vals­ty­bių im­ty­ni­nin­kai ir im­ty­ni­nin­kės at­vyks į šių me­tų tur­ny­rą?

– Ži­nau, kad Šiau­liuo­se ko­vos Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos ir, ži­no­ma, Lie­tu­vos im­ty­ni­nin­kai ir im­ty­ni­nin­kės. Ir, ži­no­ma, at­vyks, kas man svar­bu, iš­ti­ki­mas drau­gas Die­te­ris Hoe­ris iš Vo­kie­ti­jos. Di­džiu­lę pa­gar­bą jau­čiu sa­vo bend­raam­žiui, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­to pri­zi­nin­kui. Die­te­ris nė­ra pra­lei­dęs nei vie­no ma­no var­do tur­ny­ro. Ko ge­ro, iš­ti­ki­miau­sias šių var­žy­bų fa­nas.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos