Naujausios
– Šiemet turnyras buvo rengiamas jau devynioliktą kartą. Ar šios varžybos pateisino jūsų lūkesčius?
– Neabejotinai. Tai kol kas vienintelis gan ilgą istoriją turintis aukšto lygio "klasikų" turnyras šalyje. Iki šių metų be mano turnyro vykdavo tik Lietuvos čempionatai. Žinoma, prestižo prasme aš visuomet pirmenybę teikiu šalies čempionatams – būti pirmu savo valstybėje yra didelė garbė. Tačiau dėl pajėgumo nuomonė kiek kitokia – juk į turnyrą atvyksta pajėgiausi aplinkinių ir tolimesnių valstybių imtynininkai.
– Žiūrint pragmatiškai, kokia nauda iš tokių varžybų?
– Renginys buvo sumanytas, norint pakelti mūsų jaunų vaikinų meistriškumą. Pamenu, pirmoje spaudos konferencijoje 2002 metais minėjau, kad šios varžybos yra puikus kelias perspektyviems jaunuoliams, turintiems ambicijų patekti į Pekino olimpines žaidynes. Todėl nuolatos kvietėme į svečius tik aukšto meistriškumo imtynininkus iš užsienio, nes tik konkurencinėje kovoje galėjome šlifuoti savo jaunimą ir stebėti tobulėjimo dinamiką.
– Ar pavyko nušlifuoti?
– Na kaip gi! Mano vardo turnyre savo gabumus rodė visi mūsų šalies olimpiečiai, įvairių amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai: broliai Venckaičiai, Laimutis ir Svajūnas Adomaičiai, Mindaugas Ežerskis, Aleksandras Kazakevičius, Mindaugas Mizgaitis. Čia paminėjau tik mūsų asus, o kur dar būrys kovotojų, vežusių medalius iš jaunių ir jaunimo čempionatų.
– Turnyras yra ne kartą keitęs savo veidą – kovojo imtynininkai nuo jaunių iki suaugusių, vyko individualios ir komandinės varžybos, matėme klasikus, laisvūnus ir merginas. Koks buvo šių metų formatas?
– Labai teisingai pastebėta. Nesame suvaržyti kažkokių įsipareigojimų. Galima sakyti, dirbame, vadovaudamiesi rinkos dėsniais ir atsižvelgiame į šių dienų šalies imtynių realijas. Šiuo metu mūsų užduotis – kiek įmanoma greičiau į suaugusių sportą integruoti savo jaunimą, kad po poros metų nežiojėtų skylės svorio kategorijose. Suaugusiųjų estafetę perimti pasiryžusi grupė jaunų sportininkų. Tai sakydamas, turiu omeny mūsų klasikus.
Merginų situacija kiek kita. Šis sportas Lietuvoje yra labai jaunas, mes šiandien tiesiog neturime daug konkurencingų merginų suaugusių sporte. Tuo tarpu vien tik Šiaulių sporto gimnazijoje mokosi ir treniruojasi 15 gimnazisčių, kurioms bus puiki proga pasigalynėti su pajėgiomis jaunimo amžiaus užsienio imtynininkėmis.
– Ar yra įsirėžęs į atmintį turnyras, kuris kažkuo jus būtų nustebinęs?
– Prisipažinsiu, man linksmiau buvo stebėti varžybas, kuriose dalyvaudavo jau išvardinti Europoje ir pasaulyje pripažinti mūsų atletai. Šiuo metu vis dar vyksta sporte natūralus procesas – keičiasi imtynininkų kartos. Taip, yra talentingų vaikinų, bet įsitvirtinimui pasaulyje jiems reikia įdėti nemažai triūso. Stebiu geriausių mūsų imtynininkų ir imtynininkių treniruočių procesus, manau, einama teisinga linkme. Juolab kad jie turi puikias treniruočių sąlygas ir aukštos klasės trenerius.
– Pirmaisiais metais gan ilgokai turnyre kovojo tik klasikai. Palyginus visai neseniai prisijungė merginos ir laisvūnai. Kas lėmė tokią evoliuciją?
– Kažkada su anapilin iškeliavusiu buvusiu Sambo federacijos prezidentu Pranciškumi Eigminu buvome tos pačios nuomonės, kad imtynės yra ne moteriškas žaidimas. Laikai pasikeitė, pasaulyje vykstantys procesai įtakojo ir mūsų sporto šaką. Dabar atsiimu savo žodžius. Dar daugiau, neretai merginų azartas ir be kompromisinės kovos daugiau užveda, nei vaikinų imtynės su išskaičiavimu. Manau, jei Pranciškus būtų gyvas, pritartų man.
– Kokių valstybių imtynininkai ir imtynininkės atvyks į šių metų turnyrą?
– Žinau, kad Šiauliuose kovos Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir, žinoma, Lietuvos imtynininkai ir imtynininkės. Ir, žinoma, atvyks, kas man svarbu, ištikimas draugas Dieteris Hoeris iš Vokietijos. Didžiulę pagarbą jaučiu savo bendraamžiui, pasaulio ir Europos čempionato prizininkui. Dieteris nėra praleidęs nei vieno mano vardo turnyro. Ko gero, ištikimiausias šių varžybų fanas.
