Naujausios
Profesionalo karjerą pradėjo „Šiauliuose“
Antrą sezoną „Šiaulių“ ekipai atstovaujantis 25-erių metų iš Marijampolės kilęs krepšininkas Aurimas Kieža sako, kad būtent čia jis pradėjo profesionalo karjerą. Prieš tai penkeris metus krepšininkas studijavo ir žaidė JAV.
Vaida MILIŪTĖ
vaida@skrastas.lt
Svarbu pasitikėjimas
— Būdamas JAV pasirašei ketverių metų kontraktą su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu“, tačiau žaidi “Šiauliuose“. Kodėl?
— Amerikoje pasirašiau kontraktą su Vilniaus „Lietuvos rytu“, tačiau ši ekipa mane paskolino “Šiauliams“. Džiaugiuosi, kad pernai komanda mane priėmė šiltai, o klubas sudarė sąlygas tobulėti.
— Kaip vertini savo žaidimą praėjusį sezoną?
— Praėjęs sezonas nebuvo labai geras, nors pagal asmeninius rodiklius to nepasakysi. LKL ir SEB BBL turnyruose per rungtynes žaisdavau po 18 minučių, vidutiniškai pelnydavau po 10 taškų, atkovodavau po 5 kamuolius. Prastesni vidurkiai buvo tik „FIBA-Europe“ turnyre.
Net nežinau ko trūko. Gal didesnio trenerio pasitikėjimo, gal pats turėjau labiau pasitikėti savo jėgomis. Žinoma trūko ir žaidimo praktikos.
— Kokios nuotaikos šiemet?
— Tikiuosi, kad šis sezonas bus geresnis, nors jo pradžia nedžiugino. Dabar pamažu įsižaidžiu.
— Ar jau prisijaukinote Šiaulių areną?
— Šiaulių arenoje žaisti nuostabu. Panašioje salėje žaisdavau Amerikoje. Senoji Šiaulių salė buvo mažesne, tačiau jaukesnė. Ten labiau jausdavome žiūrovų palaikymą.
Šaškes iškeitė į krepšinį
— Kaip klostėsi tavo, kaip krepšininko karjera?
— Krepšinį pradėjau žaisti trylikos metų. Prieš tai žaidžiau šaškėmis, lankiau šokių repeticijas. Prie šaškių lentos sekėsi labai gerai. Savo amžiaus grupėje buvau tarp lyderių. Turėjau antrą sportininko atskyrį. Trūko tik Lietuvos čempiono titulo.
Krepšinį, kaip ir daugelis vaikų, pradėjau žaisti mokykloje. Čia mane pastebėjo Marijampolės sporto mokyklos treneris ir pakvietė į treniruotes. Tačiau treniruotėse man nesisekė. Po metų viską mečiau, tačiau kaip parodė likimas — tik trumpam. Po kurio laiko treneris mane sugrąžino į krepšinio aikštelę. Iki 16 metų rungtynes dažniausiai praleisdavau ant atsarginių žaidėjų suolelio. Gabumai atsiskleidė po metų, kada paaugau, sustiprėjau fiziškai. Tada pradėjau rungtyniauti Marijampolės „Kraitenės“ komandoje.
— Kaip išvažiavai į JAV?
— Marijampolėje baigiau vidurinė mokyklą ir nusprendžiau tobulėti JAV. Išvykti į šią šalį svajojau nuo 13 metų. Kaip ir daugelis vaikystėje svajojau apie NBA, rinkau plakatus, ženkliukus su geriausiųjų krepšininkų portretais. Labiausiai patiko Šakilas Onilas.
— Ar lengvai suderinai mokslus ir krepšinį?
— Prie amerikietiško gyvenimo pripratau per du mėnesius. Iš pradžių stebino viskas: ir maistas, ir žmonės, ir gyvenimo būdas.
Studijavau Niujorko Hofstros universitete. JAV mokytis lengviau nei Lietuvoje. Galiu prisipažinti: nebuvau stropus studentas, nes daugiausiai dėmesio skyriau krepšiniui.
— Kuo skiriasi amerikietiškas ir lietuviškas krepšinis?
— Krepšinis JAV yra greitesnis nei Lietuvoje. Žaidėjai didelį dėmesį skiria fiziniam pasiruošimui. JAV net tris kartus per savaitę treniruodavomės su svoriais.
Geriausi paskutinieji metai
— Kaip sekėsi žaisti Amerikoje?
— Ketveris metus rungtyniavau Niujorko Hofstros universiteto komandoje, kuri žaidė NCAA lygoje. Pirmais metais žaidžiau labai daug, nes net šeši geriausieji krepšininkai buvo traumuoti, komanda buvo susilpnėjusi. Pirmaisiais ir antraisiais metais aikštelėje praleisdavau daugiau nei po 20 minučių.
Trečiaisiais ir ketvirtais metais tapau pagrindiniu komandos žaidėju. Aikštelėje vidutiniškai praleisdavau po 35 minutes. Pelnydavau po 12 taškų ir atkovodavau po 8 kamuolius. Esu pasiekęs ir vieną rekordą — per rungtynes pelniau 25 taškus.
— Kaip įvertintum ketverių metų karjerą NCAA?
— Iš dešimties balų skirčiau 8. Patirtis įgyta Amerikoje labai pravertė ne tik krepšinyje, bet ir gyvenime.
— Ar lengva buvo grįžti į Lietuvą?
— Problemų grįžti ilgesniam laikui neiškilo, nes per tuos metus, kad gyvenau JAV, į Lietuvą grįždavau kiekvieną vasarą atostogoms. Lietuva, kad ir kur begyvenčiau, visą laiką liks mano namais. Ameriką kol kas galėčiau vadinti antraisiais namais.
— Ar pripratusiam prie Niujorko šurmulio nebuvo per daug ramu Šiauliuose?
— Pirmaisiais mėnesiais Lietuvoje to trūko. Tačiau viskas greitai grįžo į į vietą. Manęs neliūdina šaltas ruduo, darganota žiema.
Futbolas — geriausias poilsis
— Kokioje šalyje norėtum išbandyti jėgas?
— Vilioja šilti kraštai: Italija, Ispanija, Graikija. Šių šalių komandos rungtyniauja stipriuose turnyruose. Man patinka Trevizo „Benettono“ ekipa. Ji panaši į “Šiaulių“ klubą. Komanda neturi labai didelio biudžeto, tačiau visada surenka geriausius krepšininkus, pasiekia aukštų rezultatų.
— Kuo būtum jei nežaistum krepšinio?
— Jei ne krepšinis, tada būčiau futbolininkas. Esu sporto žmogus, tad sėslus darbas manęs kol kas nevilioja. Be krepšinio ir futbolo patinka „Formulės-1“ lenktynės. Visada palaikau “McLaren“ komandos pilotus. Amerikoje domėjausi amerikietišku futbolu, beisbolu.
— Tai gal futbolą žaidi ir laisvalaikiu?
— Futbolą kartais žaidžiame su komandos draugais. Taip pailsime nuo krepšinio. O šiaip išskirtinio pomėgio neturiu. Kaip ir daugelis žiūriu kino filmus, žaidžiu boulingą, mėgstu kompiuterinius žaidimus. Mėgstamiausi aktoriai: Al Pačinas, Džimas Keris.
Kartais žaidžiu šaškėmis, deja neturiu su kuo rimtai rungtyniauti. Smagu, kad turėtų įgūdžių dar nepamiršau.
„Esu ramus žmogus“
— Skiriasi Aurimas aikštelėje ir gyvenime?
— Aikštelėje ir gyvenime esu gana ramus žmogus. Žinoma, kartais rungtynėse emocijos prasiveržia. Tačiau nesėkmes stengiuosi kuo greičiau užmiršti.
— Gyveni vienas klubo nuomojamame bute. Gal virtuvėje esi geras kulinaras?
- Deje, ne. Kulinaras iš manęs ne koks. Gaminti nemoku. Mėgstamiausias patiekalas varškėčiai. Kai grįžtu namo į Marijampolę, o tai būna retai, mama palepina cepelinais, tačiau aš esu atpratęs nuo riebaus maisto.
— O tavo širdyje yra vietos krepšinio gerbėjoms?
— Merginas turiu nuvilti. Mano širdis jau užimta. Mano draugė kilusi iš Kanados. Ji — profesionali krepšininkė. Susipažinome JAV universitete. Dabar ji rungtyniauja Suomijoje.
— Ar daug laiko praleidžiate kartu?
— Norėtųsi kartu būti kur kas ilgiau, tačiau toks jau tas mūsų krepšininkų gyvenimas. Pernai mano draugė atostogavo Lietuvoje. Kartu aplankėme Vilnių, Palangą. Šie miestai jai labai patiko. Sužavėjo ir Baltijos jūra. Mano gimtasis miestas Marijampolė jai įspūdžio nepaliko.
— Tavo svajonių atostogos?
— Norėčiau atostogauti Australijoje, Havajuose. Egzotiškomis šalimis susižavėjau po atostogų Bahamuose. Su drauge čia praleidome savaitę. Supratau, kad iš tiesų žemėje yra rojus. Viskas buvo super: ir oras, ir gamta, ir pramogos. Vandens motociklais plaukiojome Atlanto vandenyne. Pirmą kartą nardėme ir iš arti matėme ryklius.
PATIRTIS: Aurimas Kieža sako, kad be pasitikėjimo žaisti labai sunku. Jis atsiranda tik žaidžiant. Kuo daugiau žaidi, tuo geriau jautiesi aikštelėje.
VARŽOVAI: Aurimas Kieža autoritetų nepaiso. Kiekvienose rungtynėse jis stengiasi viską atlikti kuo geriau.
NESĖKMĖ: Aurimas Kieža tikina, kad pralaimėti reikia mokėti. Apie pralaimėtas rungynes jis stengiasi negalvoti.
(nuotr: krepsinis Siauliai–Juniks_37)
Tačiau nesėkmes stengiuosi kuo greičiau užmiršti.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
Citata: „Aikštelėje ir gyvenime esu gana ramus žmogus.